Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iniciatyvos

---

Optimizmu trykštanti Audronė Rutkauskaitė (centre) džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti idėją – vėl papuošti gimtąjį miestą. „Mes labai laimingi, kad turėjome tokią patirtį, galėjome nebijoti klysti, o tai išlaisvino kūrybą“, – mintimis pasidalijo mergina.

Audronės RUTKAUSKAITĖS asmeninio albumo nuotr.

Rudenėjantis Vilkaviškio miestas pasidabino ne tik įvairiaspalviais lapais, bet ir išskirtiniu piešiniu. Nyki policijos komisariato garažo siena nuo šiol džiugins rengiamo pėsčiųjų tako praeivius. Gatvės meno kūrinį Vilkaviškiui dovanojo neformali jaunimo grupė „Perspektyva“. Mintimis sutiko pasidalyti grupės įkūrėja ir projekto organizatorė Audronė Rutkauskaitė.

Kūrybinė laisvė

Idėja piešti ant policijos komisariato garažo sienos, kaip teigė pašnekovė, šovė ekspromtu: „Turėjome veikti greitai, kadangi spaudė laikas, be to, buvo labai svarbu, kad siena būtų patogi piešti, o pastatas – ne kultūros paveldo objektas“. A. Rutkauskaitė pasidžiaugė, kad jai susisiekus su Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininku Edvardu Gruzdžiu ir papasakojus savo viziją vadovas nedvejodamas sutiko.

Gavę reikiamus leidimus jaunieji menininkai suskubo piešti. „Eskizą rengiau pati, bet norėjau, kad savanoriai įdėtų dalelę savęs, todėl drąsiai leidau rinktis spalvas, papildyti piešinį savais motyvais. Juk būtų sausas ir nemalonus darbas, jeigu mokiniai tiesiog atkartotų mano eskizą. Kur tada lieka kūryba?“ – samprotavo architektūrą studijavusi Audronė. Piešiant ir įgūdžiai augo, ir idėja išsiplėtojo, o praeivių šypsenos, šūksniai ir netgi plojimai skatino jaunuolius dar labiau pasistengti.

Pasiteiravus pašnekovės, kokia pagrindinė grafičio mintis, ji nedvejodama atsakė, kad idėja siejama su skaitymu: „Kai žmogus skaito knygą, pasineria į jos pasaulį, pasisemia įkvėpimo. Knyga užburia, todėl ir atvaizduojamas pasaulis yra šiek tiek pasakiškas.“

Kai kurios piešinio detalės yra padengtos fluorescenciniais dažais, todėl temstant atspindi šviesą ir sukuria dar stipresnį pasakos efektą.

Mergina, pasakodama apie darbų eigą, piešinio veikėjus, ypač išskyrė laivelio motyvą. „Norėjome atvaizduoti ką nors autentiško, todėl nuėjome į Vilkaviškio viešąją biblioteką ir ieškojome suvalkietiško dekoro. Radę jį panaudojome laivelio puošybai“, – reikšmingą piešinio detalę pakomentavo A. Rutkauskaitė.

Projekto lėšomis

Pašnekovė pasakojo, kad pradėjusi rengti projektą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos organizuotam jaunimo iniciatyvų skatinimo projektų finansavimo konkursui pirmiausia subūrė neformalią jaunimo grupę „Perspektyva“. Ją sudarė pati organizatorė, Arnas Blekaitis, Miglė Lozoraitytė bei Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytoja Andžela Grikietienė. Prie projekto taip pat mielai prisidėjo būrelis gimnazijos savanorių, vadovaujamų dailės mokytojos Redos Viktažentienės. Projektas buvo pavadintas „Atgimstančios sienos“.

Sumanymui įgyvendinti reikėjo jaunimą globojančios organizacijos, todėl pagalbos ranką ištiesė Eglės Budrytės-Vilbikės vadovaujama Vilkaviškio „Gražinos“ skautų draugovė.

Gavę finansavimą „Perspektyvos“ nariai ėmėsi to, ko ir susirinko, – kūrybos.

Pirminė idėja buvo kitokia

Turbūt kiekvienas vilkaviškietis atsimena 2013 metais ant parapijos namų pagalbinių patalpų sienos atsiradusį stilizuotą miesto žemėlapį. Tuomet grupelė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientų, padedamų menui neabejingų žmonių, norėjo palikti pėdsaką savo mieste ir vylėsi tapti pavyzdžiu jaunimui.

Viena iš senojo grafičio autorių buvo Audronė Rutkauskaitė. Prabėgus beveik dešimčiai metų ji panoro atgaivinti piešinį.

„Buvo labai gaila matyti yrančią sieną, blėstančią piešinio gyvybę, todėl nusprendžiau, kad reikia kažką daryti – gal atnaujinti ar perpiešti“, – sakė mergina.

Prisiminusi tuometinius projekto pagalbininkus Audronė pradėjo ieškoti galimybės realizuoti idėją. Apie tai pasikalbėjo su UAB „Vilkasta“ generaliniu direktoriumi Aloyzu Beržanskiu ir Vilkaviškio dekanato dekanu Virginijumi Gražulevičiumi. Deja, įvertinus sienos būklę, minties atnaujinti grafitį buvo atsisakyta. Visgi dekanas neleido nusiminti užsidegimo kupinai kūrėjai ir pasiūlė idėją perkelti ant vienos iš parapijos namų sienų. Kaip bebūtų gaila, to irgi nepavyko įgyvendinti – Vilkaviškio parapijos namai yra kultūros paveldo objektas. Galų gale pavyko susitarti su policijos komisariato vadovu.

Ateities planai

A. Rutkauskaitė laukia pavasario, kad su bendraminčiais galėtų išpiešti likusią policijos pastato sienos dalį. Audronė labai džiaugtųsi, jeigu ateityje prie idėjos tęstinumo finansiškai prisidėtų fondai ar įmonės. Gatvės menas sukuria ne tik patrauklesnę socialinę erdvę miesto gyventojams, bet ir tampa traukos centru turistams, todėl tai būtų puiki miesto investicija.

Sektinų pavyzdžių pilna visoje Lietuvoje, juk gatvės menas – tarsi atvira galerija. Pavyzdžiui, Marijampolėje jau aštuonerius metus organizuojamas tarptautinis kūrybinis simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“ tapo tradiciniu renginiu, prisidedančiu prie kaimyninio miesto savitumo. Pašnekovė svarstė: „Gal šis piešinys yra pradžia vilkaviškietiško „Malonny?“

Galerija: Piešinys

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---