|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Apie siūlomą įvesti automobilių taršos mokestį, kuris jau įprastas daugeliui europiečių, Lietuvoje dabar galima prisiklausyti pačių įvairiausių vertinimų. Todėl pravartu pirmiausia išsiaiškinti, kam jis iš tiesų gali paploninti piniginę, bet dar svarbiau, kaip kiekvienam paprasta jo išvengti – visai jo nemokėti arba mokėti mažiau.
Tik vienu atveju mokestis būtų privalomas – tai į Lietuvą įvežamų transporto priemonių registracijos mokestis, o transporto priemonės naudotojo metinio mokesčio dydis, kaip siūlo Aplinkos ministerija, priklausytų nuo automobilio taršumo.
Metinio taršos mokesčio visai nereikėtų mokėti už automobilį, kuris nuvažiuodamas vieną kilometrą išmeta ne daugiau kaip 130 g anglies dioksido. Jeigu daugiau – jau teks mokėti.
O ką daryti nepasiturintiems žmonėms, kurie automobilį vairuoja retai ar kuriems jis būtinas nuvažiuoti į darbą, išlaikyti šeimą? Jiems vertėtų pirmiausia susirasti kalkuliatorių. Mat šis taršos mokestis skirtas ne užkrauti gyventojams dar vieną mokestį ir padidinti valstybės biudžeto įplaukas, o paskatinti atsikratyti savo seno automobilio, labai teršiančio orą, kuriuo kvėpuojame mes visi, ir pakeisti jį mažiau taršiu. Tai naudinga ne tik visuomenės ir aplinkos sveikatai. Tai finansiškai apsimoka ir taršaus automobilio savininkui.
Tarkime, Petro Petraičio ne pirmos jaunystės automobilis su 2 litrų tūrio varikliu sudegina 10 litrų benzino arba dyzelino šimtui kilometrų ir važiuodamas vieną kilometrą išmeta 200 g anglies dioksido. Už tokį automobilį neišvengiamai teks mokėti metinį taršos mokestį, nes jo taršumas 70 g viršija leidžiamą išmesti teršalų viename kilometre kiekį. Be to, 10 litrų degalų šimtui kilometrų – tai didelės kuro, kuris vis brangsta ir, panašu, kad ateityje nepigs, sąnaudos. Todėl Petrui Petraičiui apsimokėtų vietoj šio automobilio įsigyti, pavyzdžiui, vienalitražį, kuriam reikia perpus mažiau degalų – 5 litrų šimtui kilometrų ir kuris viename kilometre išmeta 100 g anglies dioksido. Už tokį automobilį nereikėtų mokėti metinio naudotojo mokesčio, o degalai kainuotų perpus mažiau.
Jeigu Petras Petraitis nori galingesnės transporto priemonės, vis tiek apsimoka sumažinti variklio „apetitą“, nes tuomet taikomas mažesnis naudotojo mokesčio tarifas ir degalai atsieis gerokai pigiau. Aplinkos ministerijos vertinimu, pakeitus 2, 5 litro tūrio variklio automobilį ekonomiškesniu 1, 6 litro analogiškos klasės automobiliu galima sutaupyti 800–1 000 eurų per metus (jeigu nuvažiuojama 20 tūkst. km).
Tačiau ir senas automobilis gali būti nelabai taršus – ir jis nebūtų apmokestinamas. Pavyzdžiui, metinio taršos mokesčio nereikėtų mokėti už senesnius kaip 10 metų miesto automobilius. Tokį įmanoma įsigyti už vidutiniškai 2 tūkst. eurų. Tai „Toyota Yaris“, „Peugot 207“, „Citroen C1“ ir naujesni (iki 10 m. amžiaus) automobiliai, pavyzdžiui, „VW Up“, „Hyundai i20“. Rinkoje dar didesnė erdvesnių automobilių, kurių kaina siekia iki 5 tūkst. eurų ir už kuriuos taip pat nereikėtų mokėti metinio taršos mokesčio, pasiūla.
Kiekvienas gyventojas savo galimybes gali įvertinti „pamatavęs“ vairuojamo arba ketinamo pirkti automobilio taršą. Tai padaryti galima naudojantis Aplinkos ministerijos sukurta transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuokle. Ją galima rasti internete adresu https://130co2.lt.
Be to, už priduotą perdirbti seną taršų automobilį gyventojas gali gauti kartais didesnę sumą už priduodamo automobilio rinkos kainą, pasinaudoti iki 1 000 eurų siekiančiomis valstybės kompensacijomis, kurios skiriamos mažataršiam automobiliui, elektrinėms judumo priemonėms – paspirtukui, mopedui ar motociklui – įsigyti, arba automobilio utilizavimo pažymą „iškeisti“ į daugkartinį viešojo transporto bilietą, dalijimosi paslaugų piniginę. Daugiau informacijos apie šias galimybes – Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje www.apva.lt.
Įvesti automobilių taršos mokestį verčia pats gyvenimas. Lietuvoje per pastaruosius 15 metų kelių transporto keliama tarša padidėjo net 50 proc. Siekdama mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, valstybė kiekvienam sudaro sąlygas pasirinkti – arba vairuojant taršų automobilį mokėti taršos mokestį, arba jį pakeitus mažiau taršiu išvis nemokėti.
Visos transporto priemonės registracijos mokesčio ir nuo 2023 m. įsigaliosiančio metinio automobilio naudotojo mokesčio įplaukos bus nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kurio lėšas savivaldybės naudos viešojo transporto plėtrai ir darnaus judumo dviračiais ir paspirtukais infrastruktūrai gerinti.
Aplinkos ministerijos inf.
Užsk. 2584
Apie siūlomą įvesti automobilių taršos mokestį, kuris jau įprastas daugeliui europiečių, Lietuvoje dabar galima prisiklausyti pačių įvairiausių vertinimų. Todėl pravartu pirmiausia išsiaiškinti, kam jis iš tiesų gali paploninti piniginę, bet dar svarbiau, kaip kiekvienam paprasta jo išvengti – visai jo nemokėti arba mokėti mažiau. |
Tik vienu atveju mokestis būtų privalomas – tai į Lietuvą įvežamų transporto priemonių registracijos mokestis, o transporto priemonės naudotojo metinio mokesčio dydis, kaip siūlo Aplinkos ministerija, priklausytų nuo automobilio taršumo.
Metinio taršos mokesčio visai nereikėtų mokėti už automobilį, kuris nuvažiuodamas vieną kilometrą išmeta ne daugiau kaip 130 g anglies dioksido. Jeigu daugiau – jau teks mokėti.
O ką daryti nepasiturintiems žmonėms, kurie automobilį vairuoja retai ar kuriems jis būtinas nuvažiuoti į darbą, išlaikyti šeimą? Jiems vertėtų pirmiausia susirasti kalkuliatorių. Mat šis taršos mokestis skirtas ne užkrauti gyventojams dar vieną mokestį ir padidinti valstybės biudžeto įplaukas, o paskatinti atsikratyti savo seno automobilio, labai teršiančio orą, kuriuo kvėpuojame mes visi, ir pakeisti jį mažiau taršiu. Tai naudinga ne tik visuomenės ir aplinkos sveikatai. Tai finansiškai apsimoka ir taršaus automobilio savininkui.
Tarkime, Petro Petraičio ne pirmos jaunystės automobilis su 2 litrų tūrio varikliu sudegina 10 litrų benzino arba dyzelino šimtui kilometrų ir važiuodamas vieną kilometrą išmeta 200 g anglies dioksido. Už tokį automobilį neišvengiamai teks mokėti metinį taršos mokestį, nes jo taršumas 70 g viršija leidžiamą išmesti teršalų viename kilometre kiekį. Be to, 10 litrų degalų šimtui kilometrų – tai didelės kuro, kuris vis brangsta ir, panašu, kad ateityje nepigs, sąnaudos. Todėl Petrui Petraičiui apsimokėtų vietoj šio automobilio įsigyti, pavyzdžiui, vienalitražį, kuriam reikia perpus mažiau degalų – 5 litrų šimtui kilometrų ir kuris viename kilometre išmeta 100 g anglies dioksido. Už tokį automobilį nereikėtų mokėti metinio naudotojo mokesčio, o degalai kainuotų perpus mažiau.
Jeigu Petras Petraitis nori galingesnės transporto priemonės, vis tiek apsimoka sumažinti variklio „apetitą“, nes tuomet taikomas mažesnis naudotojo mokesčio tarifas ir degalai atsieis gerokai pigiau. Aplinkos ministerijos vertinimu, pakeitus 2, 5 litro tūrio variklio automobilį ekonomiškesniu 1, 6 litro analogiškos klasės automobiliu galima sutaupyti 800–1 000 eurų per metus (jeigu nuvažiuojama 20 tūkst. km).
Tačiau ir senas automobilis gali būti nelabai taršus – ir jis nebūtų apmokestinamas. Pavyzdžiui, metinio taršos mokesčio nereikėtų mokėti už senesnius kaip 10 metų miesto automobilius. Tokį įmanoma įsigyti už vidutiniškai 2 tūkst. eurų. Tai „Toyota Yaris“, „Peugot 207“, „Citroen C1“ ir naujesni (iki 10 m. amžiaus) automobiliai, pavyzdžiui, „VW Up“, „Hyundai i20“. Rinkoje dar didesnė erdvesnių automobilių, kurių kaina siekia iki 5 tūkst. eurų ir už kuriuos taip pat nereikėtų mokėti metinio taršos mokesčio, pasiūla.
Kiekvienas gyventojas savo galimybes gali įvertinti „pamatavęs“ vairuojamo arba ketinamo pirkti automobilio taršą. Tai padaryti galima naudojantis Aplinkos ministerijos sukurta transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuokle. Ją galima rasti internete adresu https://130co2.lt.
Be to, už priduotą perdirbti seną taršų automobilį gyventojas gali gauti kartais didesnę sumą už priduodamo automobilio rinkos kainą, pasinaudoti iki 1 000 eurų siekiančiomis valstybės kompensacijomis, kurios skiriamos mažataršiam automobiliui, elektrinėms judumo priemonėms – paspirtukui, mopedui ar motociklui – įsigyti, arba automobilio utilizavimo pažymą „iškeisti“ į daugkartinį viešojo transporto bilietą, dalijimosi paslaugų piniginę. Daugiau informacijos apie šias galimybes – Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje www.apva.lt.
Įvesti automobilių taršos mokestį verčia pats gyvenimas. Lietuvoje per pastaruosius 15 metų kelių transporto keliama tarša padidėjo net 50 proc. Siekdama mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, valstybė kiekvienam sudaro sąlygas pasirinkti – arba vairuojant taršų automobilį mokėti taršos mokestį, arba jį pakeitus mažiau taršiu išvis nemokėti.
Visos transporto priemonės registracijos mokesčio ir nuo 2023 m. įsigaliosiančio metinio automobilio naudotojo mokesčio įplaukos bus nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kurio lėšas savivaldybės naudos viešojo transporto plėtrai ir darnaus judumo dviračiais ir paspirtukais infrastruktūrai gerinti.
Aplinkos ministerijos inf.
Užsk. 2584
Publikuota: 2021-10-13 09:48:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|