„Santaka“ / Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius kiekvienam pataria naudotis suteiktomis galimybėmis ir grįžti į normalų socialinį gyvenimą, nepamirštant užtikrinti savo ir aplinkinių žmonių saugumo.

Nuotr. iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro archyvo.


Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?


Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą.



Pakeitė visų gyvenimą

Kaip teigia gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau kalbant apie psichikos sveikatą – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus.

„Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto krizė, ir nors dalis žmonių turi didesnes adaptacijos galimybes, ši pandemija paveikė absoliučiai visos visuomenės psichikos sveikatą. Net ir tų asmenų, kurie teigia, kad jų gyvenimas nepasikeitė“, – tvirtina M. Marcinkevičius.

Jis pabrėžia, kad kai kurie susidūrė su didesniais sunkumais nei likusi visuomenės dalis. Tai esantieji rizikos grupėje bei asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo koronaviruso – netekę artimųjų ar patys sunkiai sirgę, taip pat ir kiti, susidūrę su ekonominiais sunkumais, tokiais, kaip sumažėjusios pajamos, verslo žlugimas ir kita. Tačiau labiausiai nukentėjusia grupe įvardijami vaikai ir jaunimas, kurie dėl nuotolinio mokymosi ir kitų bendravimo apribojimų susidūrė su didžiausiais psichologiniais padariniais.




Ryškėja pandeminis nuovargis ir pandeminis pyktis

Dėl visų kilusių sunkumų smarkiai padidėjo bendras nerimo, streso ir depresiškumo lygis. Tačiau gydytojas psichiatras akcentuoja, kad visa tai tiesiogiai koreliuoja su besikeičiančia pandemine situacija: „Pradėjus plisti koronavirusui jautėmės ypač nesaugiai, bet po kurio laiko, atsiradus vakcinoms, visi psichologiniai rodikliai pagerėjo, visuomenė aprimo, atsipalaidavo. Nors šią vasarą situacija buvo nebloga, dabar pastebimas pandeminio nuovargio ir pandeminio pykčio atsiradimas.“

Pasak M. Marcinkevičiaus, į kiekvieną krizę žmonės pirmiausia reaguoja šokine reakcija, po to seka adaptacijos ir mobilizacijos laikotarpis, o galiausiai – išsekimo fazė.

„Kadangi ši pandemija – užsitęsusi, daugelis dar yra adaptacijos fazėje, tačiau jau jaučiamas išsekimas, nuovargis bei pyktis, kurį žmonės išreiškia neadekvačiu savo elgesiu, įvairiais pykčio protrūkiais“, – aiškina pašnekovas.



Pokovidinio sindromo įtaka žmogaus psichikai

Daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo koronaviruso formos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, tokie, kaip bendras silpnumas, kvėpavimo nepakankamumas.


Tačiau po šių liekamųjų reiškinių trečią vietą pagal dažnumą dėl smegenų pažeidimo užima sunkūs neuropsichiatriniai simptomai – pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimai, nemiga. Visa tai ypač apsunkina dirbančių ir aktyvių žmonių gyvenimą.

„Žmonės jaučiasi lyg rūke, negali sukaupti, išlaikyti dėmesio ar spręsti sudėtingesnių problemų“, – apie pacientų savijautą, kuri gali išlikti pusmetį ir ilgiau, pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.



Kaip išsaugoti gerą savijautą ir psichikos sveikatą?

Gydytojo psichiatro teigimu, geros psichikos sveikatos palaikymo rekomendacijos priklauso nuo kiekvienos pandemijos fazės: „Anksčiau, kai visi turėjome izoliuotis savo namuose, buvo patariama kiek įmanoma labiau palaikyti įprastą savo gyvenimą, nežiūrėti vien blogų naujienų, nenutraukti bendravimo su šeima ir draugais, stengtis išlaikyti normalų dienos ritmą ir neatitrūkti nuo įprastų veiklų, pavyzdžiui, pusryčių valgymo ar sporto.“

Šiuo metu su galimybių pasu dauguma gali gyventi laisviau, todėl patariama maksimaliai grįžti į normalų socialinį gyvenimą, tačiau nepamiršti užtikrinti savo ir aplinkinių saugumo.


„Reikia suvokti, kad virusas niekur nedings ir mes, kaip adekvatūs žmonės, turime pritaikyti savo gyvenimą“, – priduria M. Marcinkevičius.



Pataria „gerti iš šaltinio, ne iš balos“

Pasaulio psichikos sveikatos bendruomenė akcentuoja, kad per visą egzistenciją koronaviruso pandemija yra pirmoji, kuri vadinama infodemija.

„Kasdien mus lydi didžiulis srautas informacijos – gauname atnaujintą statistiką, įvairias saugumo rekomendacijas, naujienas ir daug kitų naudingų žinių, tačiau kartu su tuo mus pasiekia ir begalė nepatvirtintos, melagingos informacijos“, – pastebi gydytojas psichiatras. Jis pataria apsisaugoti nuo dezinformacijos stengiantis riboti laiką, kurį mes skiriame naujienų paieškai, atkreipti dėmesį į skaitomos informacijos patikimumą, oficialumą ir dažniau grįžti prie asmeniškai kiekvienam malonių bei įdomių temų.

„Patvirtintos informacijos priemonės nuolat atnaujina turinį, todėl tai neretai prilyginama tekančiam šaltiniui, o dezinformaciją skleidžiantys portalai, įvairios uždaros grupės su ribota žmonių grupe tūno informacinėje baloje“, – teigia jis pridurdamas, kad kiekvienas turime pasirinkti – „norime gerti iš gaivaus šaltinio ar iš užsistovėjusios balos“.

Nuo šių pasirinkimų priklauso ir mūsų emocinė bei psichikos sveikata, o ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti, primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.





Užsk. 2649



Galerija: "Kartu mes galime viską!"




Publikuota: 2021-10-11 14:13:39

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekėjai žada gerokai brangesnį sezoną
* Į „Aukso vainiką“ pretenduos vilkaviškietės audėjos prijuostės
* Dviračių tako idėja toliau kursto aistras
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas