Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

---

Rūsti Panemunės pilies išorė kontrastuoja su šviesiais, elegantiškais vidaus patalpų interjerais.

Autorės nuotr.

Netoli Jurbarko esanti Panemunės pilis lankytojus kviečia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančias ką tik restauruotas erdves.

Rugsėjo 24 d. įvyko Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies pietinio korpuso restauruotų erdvių oficialus atidarymas. Dabar reprezentaciniai pilies apartamentai su puošniomis salėmis atviri visuomenei.

Penktąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusi pilis buvo vadinama ne vienu vardu: Panemunės, Gelgaudų, Vytėnų, dar kitaip. Baigta statyti 1610 m., ji ne kartą buvo pertvarkyta. Bajorų Gelgaudų giminei pilis priklausė nuo 1759 iki 1833 metų. Dabar, matydami restauruotą pagrindinį pilies korpusą, galime suvokti, kokią rezidenciją turėjo Žemaitijos kunigaikštystės generalinis seniūnas Antanas Anupras Gelgaudas. Po vedybų su turtinga našle Barbora Judickaite-Tyzenhauziene šeimininkas Antanas Anupras Gelgaudas pilį rekonstravo, ši tapo prabangia reprezentacine rezidencija, turinčia klasicizmo bruožų.

Jau kitos kartos bajoras Gelgaudas, Antano Anupro anūkas, generolas Antanas Gelgaudas buvo 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas. Sukilėliams pralaimėjus ir generolui žuvus, prašmatnieji Gelgaudų namai buvo sekvestruoti, tai yra savininkams uždrausta jais naudotis. Nuo 1833 m. šeimininkų netekusi pilis buvo menkai prižiūrima ir ilgainiui vis labiau nyko. Keitėsi jos valdytojai. Pilyje būta gaisro. Tarpukariu Panemunės pilis atiteko Lietuvos valstybei ir dabar yra mūsų visų turtas.

Pirmieji restauravimo darbai prasidėjo prieš daugiau nei 30 metų. Palyginus su tuo, kas jau padaryta, restauruoti liko visai nedaug – pietinio korpuso palėpė, rūsys ir rytinis korpusas. Istorinę vertę turintis darbas atliktas Europos regioninės plėtros fondo ir Vilniaus dailės akademijos lėšomis. Panemunės pilis – viena iš svarbiausių kultūros paveldo vertybių, prikeltų iš griuvėsių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Gelgaudų apartamentai – itin autentiški, nes pietiniame pilies korpuse restauruota tik tai, kas išlikę. Ypač vertingi yra autentiškas patalpų planavimas ir sienų puošyba, menanti LDK laikus.

Kviesdama į Panemunę dabartinė pilies šeimininkė – Vilniaus dailės akademija – intriguoja: „Patirkite kitą laiką.“ Kalbant apie šitą vietą reikšmingi keli momentai. Svarbu ne tik suvokti pilies architektūrinę vertę, bet ir prisiminti šiemet minimas 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje ir jam vadovavusio generolo Antano Gelgaudo (1792–1831) žūties 190-ąsias metines. Juk būtent šios rezidencijos valgomajame šeimininkas priiminėdavo svečius, jame buvo sprendžiami su sukilimu susiję rimti politiniai reikalai.

Ne mažiau intriguoja vaizdo įraše užfiksuotas Panemunės pilies direktoriaus dr. Mariaus Daraškevičiaus susitikimas Portugalijoje su LDK didikų palikuone, paskutiniojo pilies šeimininko Jono Gelgaudo proproproanūke, britų baleto šokėja ponia Maina Gielgud. „Aš labai daug sužinojau apie savo protėvius. Turėjau šiek tiek informacijos, bet dabar Mariaus dėka turiu dar daugiau. Aš tikrai didžiuojuosi savo šeima. Taip džiaugiuosi, kad ši pilis buvo atnaujinta, kad dabar ji skirta menui, kuris man tiek daug reiškia. O aš tiesiog nekantrauju, kada galėsiu pati pamatyti pilį, aplankyti Lietuvą ir pamatyti, iš kur esu kilusi“, – pilies lankytojams kalba ponia Maina Gielgud, Australijos Ordino Dama.

Šiandien Panemunės pilis yra Vilniaus dailės akademijos muziejus-galerija. Šiuo metu naujai atvertose erdvėse eksponuojama Scenografijos studijų programos studentų kostiumų parodą „Pozuojanti istorija“.

Galerija: Panemunės pilis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---