|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2021-09-30 16:01
Aleksandro Ščepino teigimu, Paežerių ežeras puikiai tinka rengti įvairaus lygio varžybas.Andriaus GRYGELAIČIO nuotr. Andrius GRYGELAITIS
A. Ščepinas buriavimu susidomėjo dar vaikystėje, o vėliau šis sportas tapo pagrindiniu jo gyvenimo užsiėmimu. Treneriu vyras dirba jau daugiau nei tris dešimtmečius. Tarp sportininkų, su kuriais jam yra tekę dirbti, galima surasti ir 1997 m. pasaulio čempionu tapusį Raimundą Šiugždinį, ir Sidnėjaus bei Atėnų olimpinių žaidynių dalyvį Giedrių Gužį, ir Londono olimpiadoje besivaržiusį Roką Milevičių. Vilkaviškiečius mokyti buriavimo paslapčių didžiulę patirtį sukaupęs Aleksandras pradėjo 2018 m. Vienoje iš Vilkaviškio buriuotojų klubo „Škvalas“ organizuotų regatų užsimezgusi atsitiktinė pažintis su Marijampolės buriavimo entuziastais iš pradžių jį atvedė į Suvalkijos sostinę, o vėliau – ir į Vilkaviškį. Darbas mūsų krašte Garliavoje gyvenančiam treneriui labai patinka. Jo teigimu, šalyje nėra daug vietų, kuriose vaikai gali ateiti ar dviračiu atvažiuoti prie pat to ežero, kuriame ir vyksta treniruotės. Anot specialisto, Paežerių ežeras – ideali vieta mokytis buriavimo paslapčių. Šis vandens telkinys taip pat puikiai tinka rengti bet kokio lygio jaunučių ir jaunių varžybas. „Čia galime modeliuoti įvairias treniruotes su skirtingo amžiaus vaikais. Dalį treniruočių organizuojame prie buriuotojų klubo „Škvalas“ teritorijos. Kai norime gilesnių vandenų bei didesnių bangų, plaukiame link Patunkiškių“, – pasakojo A. Ščepinas. Šiuo metu buriavimo treniruotes lanko maždaug 15 vilkaviškiečių. Nemažai iš jų jau dalyvauja įvairaus rango varžybose, nuolat patenka tarp prizininkų. A. Ščepinas teigė, kad būtų galima tikėtis ir dar aukštesnių pasiekimų, tačiau neretai koją kiša paprasčiausios įrangos trūkumas. Šiuo metu vilkaviškiečiai turi vos tris respublikinėms varžyboms tinkančius laivelius. Nepaisant to, treneris labai džiaugiasi mūsų krašte jaučiamu visokeriopu palaikymu ir sudarytomis darbo sąlygomis. Specialistas viliasi, kad ateityje pavyks papildyti ir buriuotojų technikos bazę, o jaunieji mūsų sportininkai dar dažniau džiugins pergalėmis. Aišku, tai pasiekti nebus lengva. A. Ščepino teigimu, konkuruoti su kitų miestų ar šalių sportininkais vilkaviškiečiams sunkiau ir dėl gilių buriavimo tradicijų nebuvimo. Anksčiau rajono sporto mokykla buriavimo po savo sparnu neglaudė, o jaunieji šios sporto šakos entuziastai patirties sėmėsi jau į amžinybę išėjusio Aleksandro Leonavičiaus vestuose užsiėmimuose. „Būtų smagu – jei buriavimo treniruotes pradėję lankyti 8–10 metų vaikai jas galėtų tęsti iki pat pilnametystės. Tam reikia įvairių klasių laivų, kurių kol kas, deja, dar neturime. Siekdami pritraukti šiek tiek lėšų svarstome įsteigti asociaciją. Turime jaunųjų buriuotojų klubą „Škvaliukai“, bet jo statusas nėra įteisintas oficialiai. Kol kas tai tik vaikų tėvų sugalvotas gražus pavadinimas“, – šypsojosi pašnekovas. Per visą trenerio karjerą A. Ščepinas siekė, kad jo auklėtiniai būtų konkurencingi visose varžybose, kuriose tik dalyvauja. Atvykus į Vilkaviškį tikslai nė kiek nepasikeitė. Čia jis rado būrelį gabių ir perspektyvių sportininkų. Tarp talentingiausių savo auklėtinių pašnekovas išskyrė Pijų Strioką, Mykolą Kažemėką bei Adą Ožalą. Neseniai vykusiame Lietuvos čempionate Pijus su Adu tapo savo amžiaus grupės čempionais, o vasarą Pijus su Mykolu varžėsi Vokietijoje vykusiame pasaulio čempionate. Jame tarp 100 dalyvių vilkaviškiečiai užėmė aukštą 22 vietą. Trenerio teigimu, pergalės pasiekiamos tik įdedant daug sunkaus darbo. „Daugelis buriavimą įsivaizduoja kaip kone romantišką pasiplaukiojimą šviečiant saulei ir pučiant šiltam vėjeliui. Iš tikrųjų tai daug sudėtingesnis procesas. Išugdyti sportininką, kuris nebijo vėjo ir bangų, – gana rimta užduotis. Dabartiniams vaikams, prilipusiems prie telefonų bei kompiuterių, neretai būna nemenkas iššūkis, kai vandenyje tenka susidurti su sudėtingomis oro sąlygomis. Dažnai neišvengiame ir ašarų. Bet reikia tai išgyventi. Buriavimas – ir fiziškai, ir psichologiškai sunkus sportas. Čia, jei kas nesiseka, negalima kaip per krepšinio varžybas išeiti iš aikštės. Čia dar reikia parplaukti į krantą. Dėl to ši sporto šaka puikiai ugdo savarankiškumą“, – kalbėjo A. Ščepinas. Anot specialisto, treniruojant vaikus svarbu neperlenkti lazdos ir jų neišgąsdinti. Dėl to esant blogam orui treneris pačių mažiausių buriuotojų stengiasi net neleisti į vandenį. Įprastai buriavimo sezonas prasideda balandžio viduryje, o baigiasi lapkritį. Vis dėlto klaidinga manyti, kad žiemą jokie užsiėmimai nevyksta. Šaltuoju metų laikotarpiu jaunieji buriuotojai važinėja į baseiną ir ten mokosi taisyklingai plaukti, taip pat atlieka įvairias kitokio pobūdžio treniruotes. Šiais metais Aleksandras Ščepinas viliasi dalį sportininkų išsivežti į treniruočių stovyklą Ispanijoje. Pasak trenerio, mūsų buriuotojai jau pasiekė tokį lygį, kad jiems būtina išlaikyti formą ištisus metus. Tik taip bus galima ateityje tikėtis dar aukštesnių rezultatų. „Norėtųsi, kad Vyriausybė daugiau dėmesio skirtų vaikų sportui. Dažniausiai koncentruojamasi į olimpinių žaidynių dalyvius, o vaikai vis pamirštami. Nekalbu vien apie savo atstovaujamą sritį. Norėtųsi, kad visoms sporto šakoms būtų skiriamas didesnis finansavimas, o treneriams nereikėtų rūpintis įvairiais pašaliniais dalykais. Vis tik reikia pripažinti, kad situacija dabar daug geresnė, nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Juk anksčiau negalėdavome sau leisti gyventi viešbučiuose. Su auklėtiniais į varžybas ir stovyklas keliaudavome kemperiais. Neretai juose gyvendavome po mėnesį ar net ilgiau“, – prisiminė pašnekovas. Buriavimu A. Ščepinas susidomėjo 1975-aisiais, būdamas dešimties metų amžiaus. Kaliningrado srityje gimęs ir augęs vyras yra ne kartą tapęs Rusijos buriavimo čempionatų prizininku, Lietuvos čempionu. Į mūsų šalį pirmą kartą jis atvyko tik studijų metais, kuomet įstojo į tuometį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Po studijų Aleksandras gavo paskyrimą vykti dirbti į Maskvą, tačiau užmegzta romantiška pažintis su būsima žmona Linute vertė ieškoti kitų darbo galimybių. Taip jis atsidūrė Šiauliuose, kuriuose po truputį ėmė kurti buriavimo tradicijas. Per dešimtmetį, praleistą vadinamajame Saulės mieste, A. Ščepinas pasiekė išties aukštų rezultatų. Jo vadovaujami sportininkai ne sykį tapo Lietuvos čempionatų prizininkais, o vietos buriuotojų klubas išaugo ir tapo puikiai žinomas visoje šalyje. Po etapo Šiauliuose sekė 20 metų, praleistų Kaune, o aukščiausiu A. Ščepino karjeros pasiekimu greičiausiai reikėtų laikyti Lietuvos buriuotojų rinktinės trenerio darbą. Jo išugdytas Raimundas Šiugždinis 1997 m. tapo pasaulio čempionu ir kiek vėliau buvo išrinktas Lietuvos metų sportininku. Treneris teigė, kad būtent šis jo auklėtinio laimėjimas prisidėjo prie buriavimo populiarumo Lietuvoje ir išaugusio finansavimo šiai sporto šakai. A. Ščepinas ne tik treniruoja jaunuosius vilkaviškiečius, bet ir pats vis dar gana aktyviai užsiima buriavimu. Žiemą įprastą jachtą jis mielai keičia į ledroges ir vis tiek bando burėmis „prisijaukinti“ vėją. Treneris šia savo aistra užkrėtė ir abu vaikus: sūnų Liną ir dukrą Dianą. „Dukra sportuoja labiau mėgėjiškai, tačiau jos draugas tą daro profesionaliai. Neseniai vykusiame pasaulio buriavimo čempionate jis užėmė 6 vietą. Tuo tarpu sūnus yra tapęs daugkartiniu Lietuvos čempionu. Jis kadaise taip pat svajojo apie trenerio darbą. Kaip tik dabar Vilkaviškyje trūksta dar bent vieno specialisto. Būtų gerai sūnų prisivilioti čia“, – šypsojosi pašnekovas.
Galerija: buriuotojai
Publikuota: 2021-09-30 16:01:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus * Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|