„Santaka“ / Šešėliai, krebždesiai vaikystės namuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-09-30 11:41

Dalinkitės:  


Adelė ir Pijus Kilikevičiai, savo namuose slėpę ir nuo žūties išgelbėję žydų Feldbergų šeimą.

Jono KILIKEVIČIAUS asmeninio albumo nuotr.


Šešėliai, krebždesiai vaikystės namuose


Kada įvykiai tampa istorija? Ar visada aiškiai suvokiame, jog aplink mus vyksta tai, kas vėliau bus aprašyta istorijos vadovėliuose? Kartais migloti vaikystės įspūdžiai taip pat gali tapti istorijos dalimi, kuri įamžinama ją kartojant, įprasminant, perduodant iš kartos į kartą.

Kuo senesni įvykiai, kuo gilesnė istorija, tuo mažiau lieka gyvųjų liudininkų, asmeniškai bylojančių apie tai, ką jie išgyveno, jautė ir suprato. Jų lūpose istoriniai įvykiai tampa ne tik faktais, bet ir gyvomis istorijomis. Nesumeluotomis, išjaustomis, pakeitusiomis jas patyrusio žmogaus gyvenimą. Minint 80-ąsias žydų tragedijos metines būtina pastebėti, kad kiekviena šių istorijų jau daug kartų yra pasakota įvairiuose leidiniuose ir gyvų susitikimų metu. Vis siaurėjant gyvų liudininkų ratui šių istorijų pakartojimas tampa malda, saugančia mirusiųjų atminimą.

1944-aisiais metais Jonui Kilikevičiui visiems laikams atmintin įsirėžė vaikystė gimtajame Pagramdų kaime. Mažame tėvų namelyje buvo tik virtuvė, priemenaitė ir kambariukas. J. Kilikevičius taip ir prisimena, kad ne kambarys, o kambariukas tai buvęs. Vis tik, nors ir nedideliuose namuose, sutilpo visi: tėvai Adelė ir Pijus Kilikevičiai ir du jų mažamečiai sūnūs – Algis bei Jonas. Jonui tuo metu buvo vos ketveri, o brolis – dar jaunesnis.


Vaikiškoje atmintyje išliko keistas krebždėjimas, sklidęs iš namuose buvusios spintos. Kiek vyresnis pusbrolis Juozas taip pat užsiminė, kad atėjęs ne kartą pastebėjo kažkokį šmėkštelėjantį ir jų spintoje pasislepiantį šešėlį. Taip netikėtai vaikai tapo istorinių įvykių liudininkais. Tėvai vis ragindavo kur nors eiti su draugais pažaisti, kad kuo mažiau namuose būtų, nematytų ir negirdėtų, kas juose vyksta. Mažieji net nenutuokė, koks pavojus tuomet grėsė visai Kilikevičių šeimai, drauge su giminaičiais Kašinskais ir Savickais slėpusiai žydų Feldbergų šeimos narius.

Pasak Jono Kilikevičiaus, didžiausi nuopelnai už išsaugotas gyvybes priklauso jo tėvui Pijui Kilikevičiui, kuris drauge su Vincu Savicku viskuo rūpinosi. Net P. Kilikevičiaus senelis iš motinos pusės nežinojo apie namuose įrengtą slėptuvę. Žydus slepiantys giminaičiai dalijosi informacija apie galimas kratas, vykdomas žydų paieškas, tačiau vaikams apie tai papasakojo daug vėliau, jau paauglystėje, kai galėjo būti tikri dėl paslapties saugumo.

Už pasiaukojimą saugojant kitų žmonių gyvybes Pijus Kilikevičius apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Šis vardas suteikiamas tik tuomet, kai kreipiasi pats išgelbėtas žydas arba jo vaikai, anūkai ar giminaičiai. Adelė Kilikevičienė taip pat apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Deja, šis apdovanojimas jai suteiktas jau po mirties.


Visi tėvų gauti apdovanojimai, straipsniai apie žydų gelbėtojus saugomi itin pagarbiai. Regint jau devintą dešimtį skaičiuojančio Jono Kilikevičiaus veide begalinį pasididžiavimą savo tėvais ir kitais nesavanaudiškai pasiaukojusiais žmonėmis, iš visos širdies padėjusiais kitiems, be jokių skambių žodžių tampa aišku, kas yra svarbiausia gyvenime. Ir tai tikrai nėra turtas, valdžia arba šlovė.



Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ



Galerija: Apdovanojimas




Publikuota: 2021-09-30 11:41:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai