|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Metų ūkis
Vitalijos ir Marijaus Janušauskų ūkis – puikiai sustyguotas.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
M. ir V. Janušauskų valdomame ūkyje darbai verda it skruzdėlyne. Čia jų netrūksta nei žiemą, nei vasarą. Našiausia ir moderniausia technika, tvarkingai sandėliuojamos augalų apsaugos priemonės, naujausi įrankiai bei nesuskaičiuojama daugybė pačių reikalingiausių atsarginių detalių, tarp kurių nesunkiai gali susigaudyti net pirmą sykį į svečius užsukęs asmuo – taip atrodo Trilaukio kaimo gyventojų ūkis. Pats jo šeimininkas sakė, kad tvarka yra labai svarbi. Neatsitiktinai kiekvienas penktadienis ūkyje skelbiamas švaros diena. Tuomet valomi garažai, tvarkomi įrankiai ir kt. Ūkis išsiskiria ne tik nepriekaištinga tvarka, bet ir gerai apgalvotais sprendiniais. Pavyzdžiui, pagrindinis Janušauskų garažas – šildomas. Dėl to net žiemą dirbant jame nejaučiamas joks diskomfortas. Šiose patalpose įrengtos ratų montavimo bei kondicionierių pildymo sistemos, daugybė kitokių darbo procesą palengvinančių įrenginių. Netrukus ūkyje planuojama pastatyti ir sunkiosios technikos plovyklą. „Stengiamės daryti viską, kad darbymečio įkarštyje sugaištume kuo mažiau laiko, o pats darbas būtų kaip įmanoma lengvesnis. Tikrai ne viską sugebame atlikti patys, bet mokomės ir galiausiai tai pavyksta. Man dar tėvai įkalė į galvą, kad niekas negimė mokėdamas, tad tik ką nors darydamas gali judėti į priekį“, – sakė M. Janušauskas. Kiek daugiau nei 500 ha žemės dirbantys Janušauskai šiuose plotuose įprastai sėja javus, rapsus, žirnius, pupas bei grikius. Pastarajai kultūrai šiemet skirta net 80 ha. Vis dėlto gero grikių derliaus M. Janušauskas šiais metais nesitiki. Kitų kultūrų prikulti kiekiai taip pat ne itin džiugina. Žieminiai kviečiai subrandino nemažą kiekį grūdų, o vasarinių kviečių ir pupų iš hektaro vidutiniškai biro vos po 2 tonas, žirnių – dar pustoniu mažiau. „Dalis rapsų nukentėjo nuo krušos. Buvo plotų, kuriuose iš hektaro prikūlėme vos po 130 kilogramų! Gerai, kad juos buvome apdraudę, tad bent jau nuostolių pavyko išvengti“, – sakė M. Janušauskas. Anksčiau „Metų ūkio“ nugalėtojai tvartuose laikė per 120 melžiamų karvių, o apskritai galvijų skaičius vienu metu siekė apie 500. Vis tik prieš trejetą metų gyvulių buvo atsisakyta. Marijaus teigimu, mūsų šalies žemės ūkio politika nėra patraukli gyvulių augintojams. Pieno ir mėsos supirkimo kainos neretai ūkininkus verčia galvoti ne apie būsimą pelną, o apie norą nepatirti didelių nuostolių. Nors atsisakyti galvijų buvo labai sunku, ypač dėl to išgyveno Marijaus tėtis Antanas, bet šiandien vyras nė kiek nesigaili priėmęs šį sprendimą. Anot jo, norint, kad gyvulininkystė taptų pelninga, būtų reikėję išplėsti galvijų bandą. O dar daugiau investuoti į karves ir mėsinius galvijus jis nenorėjo. Šiandien buvę tvartai jau perdaryti į grūdų sandėlius. M. Janušauskas nuo pat pirmų ūkininkavimo dienų turėjo aiškų tikslą – dar labiau išplėsti valdomus žemės plotus. Ūkininkauti jis pradėjo dirbdamas maždaug 30 ha tėvų turėtą žemės plotą. Siekdamas savo tikslų, žemdirbys ryžosi priimti tuo metu itin rizikingą sprendimą – įkalbėjo tėvus paimti didžiulę 1, 3 mln. litų paskolą. Rizika pasiteisino: gauta paskola padėjo pamatus dabartiniam ūkiui. Ūkininkavimo sėkmę neabejotinai lėmė ir Marijaus bei Vitalijos požiūris į besikeičiančias žemdirbystės tendencijas, gebėjimas prisitaikyti prie jų. Nors patirties netrūksta ir jiems patiems, tačiau ūkininkai prieš priimdami sprendimus vis tiek nuolat tariasi su žemės ūkio srities mokslininkais bei konsultantais. „Bendraujame su konsultantais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos. Aš turiu įsitikinimų, tačiau jie nėra nepakeičiami. Visada stengiuosi įsiklausyti į savo srities profesionalų patarimus. Nors dabar esame patenkinti tomis kultūromis, kurias auginame, tačiau nuolat žiūrime ir į priekį. Pavyzdžiui, svarstėme auginti moliūgus bei įvairias uogas, tačiau paskaičiavome, kad bent kol kas tai nelabai apsimokėtų. Nors kaita žemdirbystėje taip pat vyksta. Pavyzdžiui, keičiame sėjimo būdus. Bet ar tai gerai, kol kas sunku pasakyti. Dabar dėl tiesioginės sėjos nereikia žemės arti, tačiau įvairios chemijos sunaudojama daugiau. Anksčiau niekada neturėjome problemų dėl šliužų, o šiuo metu jų jau neina atsiginti“, – kalbėjo pašnekovas. Janušauskų ūkyje dirba 4 darbuotojai. Visi jie – senbuviai. Marijus teigė jais visiškai pasitikintis. „Jei man staiga kas nors atsitiktų, esu visiškai ramus, kad ūkiui bent metus tikrai niekas nenutiktų. Čia dirbantys vyrai puikiai žino, kas, kaip ir kada turi būti daroma. Jų nereikia nieko mokyti. Visi čia tvarkosi tarsi savo namuose“, – pasakojo M. Janušauskas. Akivaizdu, kad ūkio šeimininkai daro viską, kad dirbti pas juos žmonės norėtų. Kasmet su šeima ir visais savo darbuotojais Janušauskai kur nors keliauja. Autobusiuku jie yra išmaišę didžiąją dalį Europos. Įprastai maršrutus dėlioja Marijaus žmona Vitalija. Pats M. Janušauskas teigė, kad be jo sutuoktinės ūkis nebūtų toks, koks yra šiandien. „Ji mūsų trims vaikams yra mama ir tėtis tuo pačiu metu, o ūkio darbuotojams – sėjos bei javapjūtės technikos detalių ir maisto tiekėja, siuvėja, skalbėja, daktarė, guodėja ir, apskritai, beveik visų problemų sprendėja“, – gražių žodžių žmonai negailėjo Marijus. Įprastai įsivaizduojama, kad daug žemių valdantys ūkininkai gyvena dideliuose ir gražiuose namuose, tačiau Janušauskai jau ne vienus metus glaudžiasi... garaže. Dar anksčiau jie gyveno senoje sodyboje, į kurią, kaip patys juokavo, buvo galima patekti ne tik per duris, bet ir per langus, o viduje tarp grindlenčių net augdavo žolės. Vis dėlto nereikia susidaryti klaidingo įspūdžio, kad šeima negalvoja apie geresnį būstą. Greta dabartinės gyvenamosios vietos jau stovi iškilęs didžiulis namas, į kurį Janušauskai tikisi persikelti dar iki Naujųjų metų. Dabartinės gyvenamosios patalpos tuščios taip pat neliks. Čia bus įkurtas M. Janušausko darbo kabinetas bei archyvas, o likę kambariai bus skirti ūkio darbuotojų poreikiams. „Galbūt galėjome persikelti į Vilkaviškį ar didesnį miestą ir iš ten vadovauti ūkiui. Taip elgiasi ne vienas žemdirbys. Vis dėlto mes esame įsitikinę, kad tikri ūkininkai turi gyventi tarp savo žemių. Mums čia labai patinka. Juokaujame, kad gyvename tarsi Austrijoje – prieš akis auga miškelis, o aplink netrūksta nei kalvų, nei lygumų“, – šypsojosi pašnekovas. Naujų namų statybos užtruko kiek ilgiau nei tikėtasi, nes iki šiol prioritetus Janušauskai teikė žemių ir technikos parko plėtrai. Visgi, kaip jie patys pripažino, augantys vaikai privertė susimąstyti, kad dar ilgiau laukti įkurtuvių vėliau tiesiog gali nebūti prasmės. „Aišku, dar prireiks bent 3–4 metų, kol namus ir aplinką susitvarkysime taip, kaip norime, tačiau bent jau netrukus pradėsime kraustymosi procesą“, – džiaugėsi V. Janušauskienė.
Galerija: Metų ūkis
Publikuota: 2021-09-30 09:05:01 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|