„Santaka“ / Etnologas kviečia kurti ir bendradarbiauti / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Dalį darbo dienos Andrius Milinkevičius praleidžia amatų kiemelyje kurdamas įvairius medinius dirbinius.

Autorės nuotr.


Etnologas kviečia kurti ir bendradarbiauti

Toma BIRŠTONĖ


Netrukus bus metai, kai Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje dirba etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius. Darbuotojas nesnaudžia – vasarą muziejuje įkūrė amatų kiemelį, o galvoje sukasi daugybė minčių, kaip etninę kultūrą prikelti antram gyvenimui.

Įrengė amatų kiemelį

Etnologo specialybę Andrius Milinkevičius įgijo prieš dešimtmetį, tačiau visą šį laiką aukštojo mokslo diplomas gulėjo stalčiuje. Žinoma, vyras domėjosi senaisiais amatais, užsiiminėjo kalvyste, medžio drožyba bei kitomis veiklomis. O praėjusį spalį etnologas gavo pasiūlymą darbuotis Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje.

Apčiuopiami A. Milinkevičiaus darbai naujoje darbovietėje pradėjo ryškėti vasarą. Specialistas ėmėsi iniciatyvos ir tarp dvaro ledainės bei kiaulidės įrengė amatų kiemelį. Žinoma, visus statybos darbus jam reikėjo suderinti su Kultūros paveldo departamento specialistais. Pavyko gauti leidimus, ir ledai buvo pralaužti.

Vyras pasidžiaugė, kad šią jo iniciatyvą palaikė rajono verslininkai Mantas Puodžiūnas ir Mantas Balčiūnas. Jie padovanojo reikiamų statybinių medžiagų, o Andrius savo rankomis pastatė medinę stoginę. Vyras tikisi, kad naujasis statinys taps dar vienu patraukliu objektu turistams. Specialistas sakė, kad čia planuojama vykdyti edukacines programas, leisti dvaro lankytojams prisiliesti prie senųjų amatų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.


Daug idėjų ir planų

„Įstaigos teritorijoje nebuvo tokių patalpų, kuriose būtų galima užsiimti drožyba, senų daiktų restauravimu ar kitais amatais.

Manau, kad netrukus praplėsime Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus edukacinių programų sąrašą ir pakviesime žmones susipažinti su medinių žaislų, muzikos instrumentų gamyba ar kitomis veiklomis“, – pasakojo A. Milinkevičius.

Etnologas svarstė, kad būtų smagu lankytojus supažindinti su senojo Lietuvos kaimo piemenų gyvenimu, tradicinėmis dainomis bei žaidimais, pamokyti pynimo ir kitų senovinių amatų. Vyro galvoje sukasi idėjos, kaip į dvaro teritoriją atgabenti kalvę ir padėti žmonėms susipažinti su kalvyste.

Andrius jau dabar dėlioja planus, kaip į kasmetę Sūduvių amatų šventę pritraukti kuo daugiau auksarankių meistrų, kurie leistų renginio svečiams ne tik prisiliesti prie eksponatų, bet ir juos išbandyti.
Amatų kiemelyje esančiais įrankiais ar kitais įrenginiais gali naudotis visi Paežerių dvaro svečiai.


Žinoma, A. Milinkevičius su kitais kultūros įstaigos darbuotojais rūpinasi renginių, švenčių, parodų bei projektų įgyvendinimu. Paklaustas, kuri veikla jam labiausiai patinka, etninės kultūros specialistas teigė, kad šių dviejų darbų neįmanoma lyginti.


Jam patinka prisidėti prie renginių organizavimo, mokytis to iš ilgametę patirtį sukaupusių kolegų, bendrauti su publika, tačiau ne ką mažiau žavi darbas, susijęs su tradiciniais amatais.

Specialistas neslepia, kad labiausiai jis norėtų dirbti su jaunąja karta ir parodyti jai, jog dienas galima leisti ne tik prie išmaniųjų įrenginių, bet ir pačiam susigalvoti įvairių veiklų bei praturtinti savo laisvalaikį.

„Šių dienų žmonės tapo dideliais vartotojais, vienas iš pagrindinių jų tikslų – uždirbti kuo daugiau pinigų. Bet verta nepamiršti to, kad tūkstančius metų žmonės gyvenamąją aplinką gerino savo rankomis, pasitelkdami fantaziją. Smagu, jog daugelis jau pradeda gyventi ekologiškiau, vartoja mažiau, todėl mano, kaip etninės kultūros specialisto, pareiga yra dar kartą apie tai priminti“, – teigė A. Milinkevičius.

Pašnekovas akcentavo, kad amatų kiemelyje esančiais įrankiais ar kitais įrenginiais gali naudotis visi dvaro svečiai. Tereikia susisiekti su specialistu ir suderinti atvykimo laiką.

„Būtų labai smagu, jeigu atsirastų tokių žmonių, kurie norėtų patys išmokti pasigaminti medinius nuotraukų rėmelius, užsiimti restauravimu ar kitomis veiklomis. Aš visuomet esu pasirengęs padėti ir bendradarbiauti. Žinoma, arklių čia nekaustysime, bet apie ponius gal ir verta pagalvoti“, – juokavo A. Milinkevičius.


Darbuojasi kalvėje

Maždaug prieš dešimtmetį Andrius su draugu nusprendė papildomai užsidirbti, ir beveik visą laisvalaikį vyrai praleisdavo Dailučių kaime (Virbalio sen.). Ten bendraminčiai yra įkūrę kalvę, kurioje darydavo įvairius metalo dirbinius. Vieni iš pirmųjų užsakymų, kuriuos gavo jaunieji meistrai, buvo vartai, turėklai bei kiti kiemo ir namo puošybos elementai. Nors šiame darbe jaunieji kalviai naudojo elementarius įrankius – plaktuką, priekalą ir žaizdrą, tačiau, pasak A. Milinkevičiaus, pats gamybos procesas buvo ilgas ir sunkus. Vyras atviras – darbo valandos prie karščiu alsuojančio žaizdro, kuriame iki raudonumo įkaitinama geležis, atima daug fizinių jėgų.

Metalo dirbiniai, kuriuos kūrė draugai, nebuvo kaldinami vienas po kito, tad vyrai nusprendė ieškotis kitų darbų ir kalvėje susitinka vis rečiau.

Dabar A. Milinkevičiaus dažniausiai gaunami užsakymai – metalinės rankenėlės bei skiltuvai – įrankiai įkurti ugnį. Vyras juos daro pagal individualius užsakymus. Pasak pašnekovo, Lietuvoje beveik nėra specialistų, kurie gamintų skiltuvus, todėl šis įrankis yra gana paklausus, o nemažai jų iškeliauja ir į įvairias užsienio šalis.



Publikuota: 2021-09-15 08:09:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai