Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Rajono laukuose – rudeninių darbų įkarštis.

Tomos BIRŠTONĖS nuotr.

Javapjūtė Vilkaviškio rajone jau beveik pabaigta, prasidėję sėjos darbai. Pasimokę iš praėjusių metų klaidų šiemet ūkininkai berdami sėklas į dirvą nežada skubėti.

Antroje pusėje

Kaip informavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai, rajone vis dar likę keletas nenukultų nedidelių javų plotų, tačiau didžioji derliaus dalis seniai supilta į aruodus. Šią savaitę nemažai ūkininkų jau baigė sėti žieminius rapsus bei miežius, pradėjo kvietrugių sėją. Netrukus turėtų prasidėti ir pagrindinės kultūros – žieminių kviečių – sėjimas. Tiesa, dalis žemdirbių atlikdami šiuos darbus nežada skubėti.

„Per šią javapjūtę labiausiai nuvylė būtent tie plotai, kurie pernai buvo pasėti anksčiausiai. Javus užpuolė ligos, dėl to derlius buvo prastesnis, nei tikėtasi“, – sakė Šeimenos seniūnijos ūkininkas Vidas Pavelčikas.

Jam antrino ir Pilviškių seniūnijoje žemę dirbantis Povilas Čižauskas. Vyras teigė, kad tiek jis, tiek nemažai kitų ūkininkų nukentėjo dėl pernelyg ankstyvos praėjusių metų sėjos, tad šiemet sėti kviečius jis žada pradėti tik antroje rugsėjo pusėje.

Neteko iki dviejų tonų

Neseniai pasibaigusį javapjūtės sezoną ūkininkai įvardijo kaip vidutinišką. Jie neslėpė, kad dar vasaros pradžioje tikėjosi geresnio derliaus, tačiau viską pakoregavo gamtos sąlygos – ypač liepą šalį alinę karščiai. Nespėję iki galo subręsti grūdai sunoko anksčiau laiko, dėl to jie buvo smulkesni.

Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujantis Vincas Paliokas sakė, kad dėl karščių iš hektaro kviečių biro iki dviejų tonų, o rapsų – iki tonos mažiau, nei tikėtasi. Kybartų seniūnijos žemdirbys Robertas Mickevičius taip pat pripažino, kad derlius – ne toks, kokio buvo laukta. Vyro teigimu, iš hektaro negauta mažiausiai tonos kviečių.

„Ši javapjūtė buvo viena sunkiausių per pastaruosius keletą metų. Negana to, kad grūdų saiko (matas, parodantis, kiek sveria 1 litras grūdų gramais – red. past.) svoris buvo mažesnis, nei visi laukėme, tai dar nuo rugpjūčio prasidėję lietūs apskritai daugeliui neleido laiku nuimti derliaus. Beveik visi grūdai, kurie nukulti po rugpjūčio 10 dienos, jau buvo tik pašarinės klasės. Dalis derliaus neatitiko net šios klasės parametrų, nes grūdų sudygimas viršijo 5 procentus. Beveik viską, ką prikūliau, šiemet turėjau džiovinti“, – pasakojo P. Čižauskas.

Kalbinti žemdirbiai teigė, kad šiais metais vidutiniškai iš hektaro biro 6–7, 5 tonos kviečių, o rapsų – 3–4 t. Nors lūkesčiai buvo didesni, ūkininkai nebuvo linkę pernelyg nukabinti nosių. Jų teigimu, gamta kasmet iškrečia kokių nors išdaigų, tad belieka tik su jomis susitaikyti.

„Tradiciškai šie metai vėl buvo kažkuo išskirtiniai. Į pasėlių priežiūrą investavome tikrai nemažus pinigus, tad tikėjomės gero derliaus. Atrodė, kad šiemet buvo ir pakankamai drėgmės, ir saulės netrūko, bet grūdai vis tiek nukentėjo. Nemanau, kad visą kaltę reikėtų suversti vien karščiams. Spėju, kad tam nemažai įtakos turėjo ir neeilinė praėjusi žiema“, – svarstė Klausučių seniūnijoje ūkininkaujantis Irmantas Mačiulis.

Ūkininkas V. Pavelčikas taip pat pripažino, kad ši javapjūtė buvo išskirtinė. Vyro teigimu, dar niekada nebuvo taip, kad dalį kviečių tektų nukulti anksčiau už rapsus.

„Vos ne kasdien važiuodavome į laukus, bet javapjūtės pradžią vis tiek šiek tiek pražiopsojome. Vieną dieną apsižiūrėjome, kad grūdų drėgmė siekia 13 proc., kai bazinė yra 14 proc. Teko netikėtai užkurti kombainą. Nukūlus pusę kviečių plotų teko keltis į rapsų laukus, o po to vėl grįžti prie kviečių. Dalies derliaus parametrai atitiko ekstra klasę, tačiau bendrą kokybę blogino saiko svoris. Tiems grūdams, kuriuos kūlėme rugpjūčio pradžioje, pakenkė nesibaigiantys lietūs. Jie sudygo varpose“, – pasakojo V. Pavelčikas.

Kainos džiugino

Nepaisant mažesnio nei tikėtasi derliaus, ūkininkus šiais metais džiugino grūdų supirkimo kainos. Jos buvo daugiau nei pusšimčiu eurų didesnės nei ankstesniais metais. Tiesa, šiek tiek nepasisekė tiems žemdirbiams, kurie buvo sudarę išankstines sutartis. Jiems nemažą derliaus dalį teko parduoti už daug mažesnę nei tuo metu rinkos kainą.

„Su išankstinėmis sutartimis visada taip būna: vienais metais išlošiama, kitais – pralaimima. Pavyzdžiui, šiemet rapsus privalėjau parduoti po 416 eurų už toną, nors tuo metu kitiems už tą patį kiekį mokėjo net 520 eurų. Šiuo metu dalį derliaus dar laikau namuose. Kasmet taip darau: šiek tiek grūdų pasilieku gyvuliams, šiek tiek parduodu žiemą. Tuomet įprastai kainos būna aukštesnės“, – pastebėjimais dalijosi V. Paliokas.

Didžioji dalis kitų ūkininkų taip pat ne visą nukultą derlių iškart išvežė į supirkimo punktus. Štai I. Mačiulis pasakojo, jog dalį grūdų šiemet panaudos neseniai įkurtame paukščių ūkyje, o dalį žada parduoti žiemą. Panašiai ketina elgtis ir P. Čižauskas. Ūkininkas kasmet bent trečdalį derliaus parduoda per šaltąjį metų sezoną. Jo teigimu, tuomet ne tik kainos būna kiek aukštesnės, bet ir transporto, galinčio grūdus nugabenti tiesiai į uostą, nuomos kainos būna žemesnės.

„Galima sakyti, kad šiais metais per javapjūtę mus lydėjo sėkmė: dar prieš nesibaigiančio lietaus pradžią nukūlėme ir kviečius, ir pupas. Tad visas mūsų derlius – maistinės kokybės. Nebuvome sudarę jokių išankstinių sutarčių. Svarstėme prisiimti išankstinius įsipareigojimus dėl kukurūzų, bet taip nieko konkrečiai ir nesuderėjome. Mums siūlė po 150–160 eurų už toną, o spalio viduryje ši kaina turėtų būti apie 210–220 eurų“, – pasakojo R. Mickevičius.

Ūkininkas kol kas visą derlių sandėliuoja aruoduose, o grūdus pradėti pardavinėti ketina ne anksčiau nei lapkritį. Tokią praktiką jis taiko kone kiekvienais metais.

„Vežame grūdus ne į elevatorius, o tiesiai į jūrų uostą. Įprastai per javapjūtę kainos nebūna pačios geriausios. Nuolat stebime rinkas. Jei matytume, kad kainos krenta, grūdus galėtume parduoti nors ir šiandien“, – teigė R. Mickevičius.

Draudžia nedidelė dalis

Pamažu įsibėgėjanti sėja šiais metais neturėtų būti kuo nors išskirtinė. Tradiciškai beveik visus valdomus plotus ūkininkai užsės žieminėmis kultūromis, vasarinėms palikdami tik nedidelę jų dalį. Kalbinti pašnekovai pripažino šiek tiek besibaiminantys būsimos žiemos „išdaigų“, tačiau drausti pasėlių neketina.

Didžiosios dalies žemdirbių nuomone, draudimo išlaidos vargu ar kompensuotų visus galimus nuostolius.

„Kol kas, jei ir nukenčiu dėl gamtos stichijų, tai nuostoliai nebūna tokie dideli, kad reikėtų drausti plotus. Aišku, niekada neįmanoma žinoti, kaip viskas gali pasisukti“, – kalbėjo V. Paliokas.



Skaičiuojama, kad pasėlius rajone draudžia kiek daugiau nei 70 ūkininkų. Vienas iš jų – su tėčiu Vincu ūkininkaujantis I. Mačiulis. Vyro teigimu, kol valstybė ir Europos Sąjunga kompensuoja maždaug 60 proc. draudimo įmokos, tol draustis tikrai apsimoka. Pasak jo, kiekvienais metais dalis javų ir rapsų plotų nukenčia nuo šalnų, krušos bei kitų gamtos reiškinių, tad jei plotai būtų neapdrausti, ūkio nuostoliai labai išaugtų. I. Mačiulio nuomone, drausti pasėlius turėtų visi žemdirbiai, kurie turi įsipareigojimų bankams ar kitoms įstaigoms.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---