„Santaka“ / Istorijos entuziastas gilinasi į Vilkaviškio krašto praeitį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-09-13 15:59

Dalinkitės:  


Audriaus Balandos archyvuose – nesuskaičiuojamas kiekis senų nuotraukų, žemėlapių ir kitos istorinės medžiagos.

Autoriaus nuotr.


Istorijos entuziastas gilinasi į Vilkaviškio krašto praeitį

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškietį Audrių Balandą daugelis žino kaip aktyvų pasienietį, didžiulį šachmatų entuziastą bei nenuilstantį Lietuvos „Renault“ automobilių klubo narį. Vis dėlto bene didžiausias vyro pomėgis – domėtis savo krašto praeitimi. Audriaus tyrinėjimai jau padėjo nustatyti ne vieną reikšmingą faktą.



Informacija – ne lietuvių kalba

Besidomintieji mūsų krašto istorija greičiausiai lankosi ir tokiose feisbuko grupėse, kaip „Vilkaviškis fotografijose“ ar „Vilkaviškio istorinės nuotraukos“. Jose galima surasti nemažai dar neregėtų, iki šiol tik senuose archyvuose glūdėjusių mūsų miesto vaizdų. Nemažą dalį jų viešina save vilkaviškiečiu iki kaulų smegenų vadinantis A. Balanda. Jis namuose turi sukaupęs nesuskaičiuojamą kiekį senų Vilkaviškio krašto nuotraukų, žemėlapių bei kitos istorinės medžiagos. Vyriškio archyve yra ir keletas anksčiau buvusių slaptų dokumentų.

A. Balandą istorija traukė nuo mažens, tačiau dar labiau domėtis praeitimi jis ėmė maždaug 2005-aisiais, kai keitėsi vyro darbo pobūdis. Tuomet jis dažniau ėmė dirbti dienomis, tad vakarais daugiau laiko galėjo skirti savo pomėgiams. Be to, net ir darbo sumetimais jam teko nemažai gilintis į Kybartų istoriją, Lietuvos valstybės sienos kaitą. Vėliau užsimezgusi pažintis su Vilkaviškyje gyvenusių žydų istoriją tyrinėjančiu Ralfu Selindžeriu Audrių dar labiau įtraukė į praeities liudijimų paieškas.


„Mane domina faktai, nuotraukos ir žemėlapiai, o teorijos ar datos – nelabai. Beveik visą mano turimą informaciją apie Vilkaviškio praeitį galima rasti internete. Tiesa, ne lietuvių kalba. Daugiausiai archyvų publikuojama vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Vilkaviškis atiteko Prūsijai, tad natūralu, kad didžioji dalis istorinės medžiagos yra ne lietuvių kalba“, – pasakojo A. Balanda.



Neteisinga teorija

Nors Audrių domina visos Lietuvos istorija, tačiau pastaraisiais metais jis nusprendė labiau susikoncentruoti būtent prie savo gyvenamosios vietos – Vilkaviškio krašto – praeities. Nemažai faktų apie mūsų miesto istoriją jis rado sename leidinyje „Vilkaviškio miesto savivaldybė 1918–1938“. Kartais, norėdamas patikrinti kokią nors informaciją, vilkaviškietis net būna priverstas pirkti tam tikrus istorinius žemėlapius ar nuotraukas, tačiau ne visada tai pasiteisina. Sykiais gautos medžiagos kokybė neatitinka lūkesčių, tad pagrįsti ar paneigti jo turimas žinias vis tiek būna neįmanoma.

Audriaus Balandos tyrinėjimai jau padėjo nustatyti ne vieną reikšmingą faktą. Pavyzdžiui, tik pagal jo atrastas nuotraukas buvo galima tiksliai įvardyti senąjį Vilkaviškio gaisrinės pastatą, ant kurio dabar kabo žydų istoriją menančios fotografijos. Vilkaviškietis taip pat prisidėjo, kad būtų nustatyta kuo tikslesnė senosios Vilkaviškio žydų sinagogos vieta. Ją, esančią netoli Vilkaviškio pašto pastato, dabar žymi memorialinis ženklas. Siekiant išsiaiškinti tikslią sinagogos vietą prireikė ne tik senų archyvinių nuotraukų, bet ir iš paukščio skrydžio darytų karo laikų aerofotografijų.


„Vilkaviškio centrinė dalis šiandien yra labai pasikeitusi, palyginti su ta, kokia buvo anksčiau. Juk kadaise čia stovėjo ne tik sinagoga, bet ir kino teatras, o gatvės buvo suformuotos visiškai kitaip nei dabar. Gaila, kad statant „Maximos“ prekybos centrą nugriautas šalia universalinės parduotuvės stovėjęs dar prieš karą statytas buvusios ligoninės pastatas. Kai kurie neišlikę pastatai išties kelia šiokią tokią nostalgiją“, – kalbėjo pašnekovas.



Tyrinėja ir gatves

Analizuodamas archyvinę medžiagą A. Balanda neretai atranda stebinančių faktų. Pavyzdžiui, besigilindamas į istorinius Lietuvos valstybės sienos pokyčius jis sužinojo, kad anksčiau Vištyčio ežeras mūsų šaliai visiškai nepriklausė, mat valstybių ribos driekėsi ežero pakrante.

Dar labiau vilkaviškietį nustebino visai neseniai atrastas faktas apie senąjį kelią tarp Vilkaviškio ir Marijampolės.

„Studijavau R. Selindžerio dėka gautą 1816 metų Vilkaviškio žemėlapį. Pastebėjau, kad Marijampolės gatvė yra šiaurinėje miesto dalyje, nors logiškai ji turėtų būti rytuose. Netrukus į mano rankas pateko 1826 metų Augustavo vaivadijos žemėlapis, kuriame pamačiau, kad kelias iš Vilkaviškio link Marijampolės yra vingiuotas, o ne tiesus, kaip dabar. Pasirodo, anksčiau žmonės į Sūduvos centrą važiuodavo per Masikvietiškių, Rūdos, Gižų bei kai kuriuos kitus kaimus. Tai paaiškino ir neįprastą Marijampolės gatvės vietą. Dabartinis kelias link šio miesto galėjo būti suformuotas devynioliktojo amžiaus antroje pusėje“, – pasakojo istorijos mėgėjas.


Minėtame 1816 m. Vilkaviškio žemėlapyje pažymėta 16 gatvių. Tuo metu mūsų mieste buvo galima surasti Gardino, Mokyklos, Varšuvos, Gudelių, Pilies ir kai kurių kitų šiandien neįprastų pavadinimų gatves. A. Balanda visas jas išanalizavo, surado dabartinius jų atitikmenis ir baigia rengti turistams pritaikytą informaciją. Pirmą kartą dalį jos išgirsti bus galima jau kitą ketvirtadienį, rugsėjo 23 d., per vilkaviškietės Irmos Maurienės organizuojamą pasivaikščiojimą-ekskursiją „Vilkaviškio gatvės: dabar ir seniau...“. Numatytu maršrutu leisis šiaurietiškojo ėjimo entuziastai.

„Apie kai kurias senąsias gatves sužinojau visiškai atsitiktinai. Pavyzdžiui, kartą vaikščiojau po Vilkaviškį ir prie vienos sankryžos pastebėjau kažkur matytą gatvės vingį. Grįžęs namo ėmiau savo archyvuose ieškoti matyto vaizdo ir vienoje nuotraukoje jį identifikavau. Pasirodo, tai anksčiau buvusi Vokiečių, o dabar – Vilniaus gatvė“, – šypsojosi pašnekovas.



Lanko kaimus

A. Balanda ne tik domisi senomis krašto fotografijomis ir žemėlapiais. Ne mažiau jį vilioja ir noras aplankyti visus esamus bei buvusius mūsų rajono kaimus. Pagal internetinio portalo regia.lt duomenis, jų Vilkaviškio krašte registruota apie 370. Nemažai kaimų jau išnykę, jų buvusią vietą žymi tik seni kryžiai, akmenys ar kitokio pobūdžio ženklai. Dar didesnės jų dalies identifikavimo simbolių apskritai neišlikę. Audrius pasakojo, kad nemažai buvusių kaimų šiandien yra pavirtę dirbamais laukais, o prie kai kurių jų privažiavimas sunkiai įmanomas.

Nepaisant to, vilkaviškietis vis tiek nori aplankyti tikslias net ir jau neegzistuojančių kaimų vietas. Tik pravažiuoti pro šalį jam nepakanka. Įdomu tai, kad iki galutinio tikslo įgyvendinimo vyrui beliko aplankyti mažiau nei 10 vietovių.

Dar vienas vilkaviškiečio pomėgis – sekti mūsų rajono upių keliais. Pavyzdžiui, jis specialiai važiavo į Gražiškių seniūnijoje esantį Armundiškių kaimą, kuriame yra Širvintos upės ištakos. Vyras keliauja per kaimus, pro kuriuos teka upės, stengiasi pereiti per visus esančius tiltus, senuose žemėlapiuose tyrinėja, kaip kito upių vagos.

„Pastebėjau įdomų faktą, susijusį su Širvintos upe. Pagal 1923 metų žemėlapio duomenis, ji teka pietinėje Alvito dalyje, po to šiauriau Kybartų nuvilnija palei valstybės sieną. Kituose žemėlapiuose jau figūruoja dvi Širvintos, vėliau atsiranda ir naujoji upės vaga. Įdomu tai, kad šita vaga įteka į Šeimenos upę, o ši, savo ruožtu, – vėl į Širvintą. Gaunasi šioks toks paradoksas“, – šypsojosi pašnekovas.

Jis tiki, kad yra dar daug neatrastų faktų apie Vilkaviškį ir visą mūsų rajoną. Vyras žada ir toliau kapstytis po istorinius archyvus, o savo atradimais dalytis su visais, kuriems bent kiek įdomi praeitis.

„Kartais įnikęs į tam tikras paieškas galiu praleisti valandų valandas. Ne veltui sakoma, kad jei yra noro, galima rasti tūkstantį galimybių, o jei jo nėra – tūkstantį priežasčių. Kol kas noro domėtis istorija man tikrai netrūksta“, – kraštiečius užtikrino A. Balanda.






Galerija: laiko ženklai




Publikuota: 2021-09-13 15:59:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai