|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Daug operacijų ledų ceche darbuotojai atlieka rankomis.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Nors verslininkams pastarasis laikmetis buvo nelengvas, tačiau Vilkaviškio pašonėje veikiančios UAB „Art Glacio“ direktorius Arūnas Simutis džiaugiasi, jog produkcijos apimtys šią vasarą padidėjo kelis kartus.
Neįprastas sezonas
Turbūt niekas nedrįstų paneigti, kad Vilkaviškio pakraštyje įsikūrusio ledų fabriko „Art Glacio“ ledai išsiskiria savo kokybe. Šis gamintojas gali pelnytai didžiuotis tuo, jog dalį savo produkcijos gabena į daugelį Europos šalių, o iš vietinės „Gardžių ledų krautuvėlės“ kone kiekvienas pirkėjas išeina pilnu glėbiu įvairiausių skonių ledų.
Įmonės direktorius A. Simutis pasakojo, kad šis sezonas bendrovei buvo kiek neįprastas – užsitęsęs šaltas pavasaris sumažino gamybos apimtis, tačiau ypač karšti birželio ir liepos mėnesiai atnešė kelis kartus daugiau pelno nei buvo tikėtasi.
„Turėjome labai neįprastą sezoną. Didžiausi pardavimai vyko pirmaisiais vasaros mėnesiais, paskui prekyba vėl sulėtėjo. Manau, jog rugpjūtį pardavimo apimtys sumažėjo 10–15 procentų. Birželį ir liepą turėjome tiek daug užsakymų, kad nespėjome visų įvykdyti. O gegužė buvo itin prasta, produkcijos pardavėme 30 procentų mažiau nei pernai. Vis dėlto jeigu palygintume šią vasarą su praėjusia, šiemet pelnas buvo didesnis“, – sakė A. Simutis.
Karantino iššūkiai
Bendrovės vadovas pasakojo, kad naujajam sezonui įmonė pradėjo ruoštis vasario mėnesį. Tiesa, su nemenkais iššūkiais fabrikas susidūrė pavasarį, kai darbuotojų gretas praretino koronavirusas. Vienu metu į darbą atvykti negalėjo daugiau nei 30 žmonių. Nors įmonėje buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, darbuotojai dirbo pamainomis, tačiau išvengti šios klastingos ligos kolektyvui nepavyko. Buvo dienų, kai reikėjo sustabdyti gamybą, nes nebuvo, kam dirbti. Šiuo metu dauguma darbuotojų yra persirgę arba pasiskiepiję, todėl direktorius viliasi, kad antrą kartą į koronaviruso gniaužtus įmonė nepapuls.
Vasarą ledų fabrikas papildomai įdarbino apie šešias dešimtis žmonių, daugiausia moksleivių ir studentų. Direktorius prasitarė, kad nuolatiniam darbui jis planuoja pasilikti apie dešimt darbuotojų. Taip pat neatmetama galimybė ateityje įdarbinti ir nepilnamečių asmenų.
Atvyksta žydų rabinas
Didžiąją dalį produkcijos, beveik 85 proc., įmonė eksportuoja į įvairias užsienio šalis – Vokietiją, Angliją, Graikiją, Kiprą, Ispaniją, Italiją, Izraelį.
Direktorius Arūnas Simutis pasakojo, kad kiekvienos šalies rinka bei poreikiai labai skiriasi. Vokiečiai mėgsta ledus vafliniuose puodeliuose, anglus domina sorbetai ir su įvairiais priedais gaminami ledai ant pagaliuko.
Apie 5 proc. produkcijos vilkaviškiečiai realizuoja Izraelyje. Žydiškajai rinkai skirti ledai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Paprastai bent du kartus per metus fabrike apsilanko rabinas ir patikrina ledų gamybos procesą. Didžiąją dalį produkcijos, beveik 85 proc., įmonė eksportuoja į įvairias užsienio šalis.
Dėl pasaulyje siautėjančios pandemijos kurį laiką rabinas Vilkaviškyje nesilankė, tačiau epidemiologinei situacijai pasitaisius fabrikas vėl sulaukė svečio iš Izraelio. Ne paslaptis, kad giliai tikintys žydai privalo valgyti tik košerinį maistą. Šio maisto esmė – kaip užauginta žaliava ir kaip paruošti produktai. Svarbu pasirinkti aukščiausios kokybės produktus, o maistą gaminti laikantis griežtų taisyklių, tvarkos ir švaros.
Į ledų fabriką atvykęs rabinas prižiūri ir tikrina, jog ledams skirti produktai (sviestas, pieno milteliai, vafliniai ledų kaušeliai) būtų košeriniai. Kai dvasininkas įsitikina, kad produktai yra kokybiški, tik tada pradedamas gamybos procesas. Rabinas taip pat užeina į gamybines patalpas, įsitikina, kad jos švarios ir tvarkingos.
Paklaustas, kaip užsimezgė draugystė su žydais, A. Simutis sakė, kad seniai pažinojo kelis žydų tautybės žmones Rygoje. Kadangi viso pasaulio žydai palaiko gerus tarpusavio santykius ir nuolat bendrauja, apie Vilkaviškyje gaminamus valgomuosius ledus greitai pasklido žinia šioje bendruomenėje ir jie nusprendė užmegzti ryšius su lietuviais.
Pasak A. Simučio, metus laiko teko paplušėti aiškinantis, kokia produkcija juos domina, derinti pardavimo apimtis, kainas ir kt. Antraisiais bendradarbiavimo metais žydai produkciją testavo, ragavo įvairių skonių ledus ir tik tada prasidėjo nuolatinis eksportas į Izraelį. Šiuo metu į tą šalį iškeliauja vanilinių, kakavinių ledų, įvairių rūšių sorbetų, taip pat ir veganiškų ledų dėžės.
Kiekvieno skonis – savas
Bendrovėje „Art Glacio“ gaminama apie 50 rūšių ledų skirtingais pavadinimais – čia galima rasti vanilinių, šokoladinių ledų, įvairių jų versijų su razinomis, riešutais, dražė ar kitais pagardais, įdarais. Galima įsigyti ir ledų tortų. Per dieną fabrike pagaminama apie 300 tūkst. porcijų ledų.
Lietuvoje „Art Glacio“ bendradarbiauja su trimis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis: „Mantinga“, „Arkties keliu“ ir „Šalčio ratu“. Beje, nemažą Lietuvoje realizuojamos produkcijos kiekį, maždaug ketvirtadalį, nuperka mūsų rajono žmonės.
„Tikrai nemaniau, kad kraštiečiai taip pamėgs šiuos ledus. Atkreipiau dėmesį, jog į šalia fabriko įsikūrusią krautuvėlę atvykę pirkėjai iš jos visuomet išeina su pilnomis dėžėmis ledų. Retas kuris perka tik kelias porcijas.
Netrukus kraštiečiai galės išbandyti naujieną – į rinką planuojame paleisti nedideles, vos 45 gramų svorio ledų porcijas. Šiuos gaminius mes eksportuojame į Įzraelį ir Angliją“, – kalbėjo A. Simutis.
Šiemet „Art Glacio“ užmezgė ryšius su prekiniu ženklu „SUN365“, garsėjančiu įvairių rūšių nepasterizuotomis sultimis. Įmonė jiems pradėjo gaminti įvairių vaisių sorbetus be pridėtinio cukraus. Jų galima rasti didžiuosiuose šalies prekybos centruose. Beje, šie ledai dietiniai – vienoje porcijoje yra tik 40 kalorijų.
Kalbėdamas apie ateitį bendrovės direktorius sakė galvojantis apie įmonės plėtrą, papildomų patalpų statybas bei naujų žmonių įdarbinimą. Jis tikisi, kad šiuos planus pavyks įgyvendinti per porą metų, ir artėjantį fabriko dešimtmečio jubiliejų bendrovė švęs su dar geresniais rezultatais.
Nors verslininkams pastarasis laikmetis buvo nelengvas, tačiau Vilkaviškio pašonėje veikiančios UAB „Art Glacio“ direktorius Arūnas Simutis džiaugiasi, jog produkcijos apimtys šią vasarą padidėjo kelis kartus. |
Turbūt niekas nedrįstų paneigti, kad Vilkaviškio pakraštyje įsikūrusio ledų fabriko „Art Glacio“ ledai išsiskiria savo kokybe. Šis gamintojas gali pelnytai didžiuotis tuo, jog dalį savo produkcijos gabena į daugelį Europos šalių, o iš vietinės „Gardžių ledų krautuvėlės“ kone kiekvienas pirkėjas išeina pilnu glėbiu įvairiausių skonių ledų.
Įmonės direktorius A. Simutis pasakojo, kad šis sezonas bendrovei buvo kiek neįprastas – užsitęsęs šaltas pavasaris sumažino gamybos apimtis, tačiau ypač karšti birželio ir liepos mėnesiai atnešė kelis kartus daugiau pelno nei buvo tikėtasi.
„Turėjome labai neįprastą sezoną. Didžiausi pardavimai vyko pirmaisiais vasaros mėnesiais, paskui prekyba vėl sulėtėjo. Manau, jog rugpjūtį pardavimo apimtys sumažėjo 10–15 procentų. Birželį ir liepą turėjome tiek daug užsakymų, kad nespėjome visų įvykdyti. O gegužė buvo itin prasta, produkcijos pardavėme 30 procentų mažiau nei pernai. Vis dėlto jeigu palygintume šią vasarą su praėjusia, šiemet pelnas buvo didesnis“, – sakė A. Simutis.
Bendrovės vadovas pasakojo, kad naujajam sezonui įmonė pradėjo ruoštis vasario mėnesį. Tiesa, su nemenkais iššūkiais fabrikas susidūrė pavasarį, kai darbuotojų gretas praretino koronavirusas. Vienu metu į darbą atvykti negalėjo daugiau nei 30 žmonių. Nors įmonėje buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, darbuotojai dirbo pamainomis, tačiau išvengti šios klastingos ligos kolektyvui nepavyko. Buvo dienų, kai reikėjo sustabdyti gamybą, nes nebuvo, kam dirbti. Šiuo metu dauguma darbuotojų yra persirgę arba pasiskiepiję, todėl direktorius viliasi, kad antrą kartą į koronaviruso gniaužtus įmonė nepapuls.
Vasarą ledų fabrikas papildomai įdarbino apie šešias dešimtis žmonių, daugiausia moksleivių ir studentų. Direktorius prasitarė, kad nuolatiniam darbui jis planuoja pasilikti apie dešimt darbuotojų. Taip pat neatmetama galimybė ateityje įdarbinti ir nepilnamečių asmenų.
Didžiąją dalį produkcijos, beveik 85 proc., įmonė eksportuoja į įvairias užsienio šalis – Vokietiją, Angliją, Graikiją, Kiprą, Ispaniją, Italiją, Izraelį.
Direktorius Arūnas Simutis pasakojo, kad kiekvienos šalies rinka bei poreikiai labai skiriasi. Vokiečiai mėgsta ledus vafliniuose puodeliuose, anglus domina sorbetai ir su įvairiais priedais gaminami ledai ant pagaliuko.
Apie 5 proc. produkcijos vilkaviškiečiai realizuoja Izraelyje. Žydiškajai rinkai skirti ledai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Paprastai bent du kartus per metus fabrike apsilanko rabinas ir patikrina ledų gamybos procesą.
Didžiąją dalį produkcijos, beveik 85 proc., įmonė eksportuoja į įvairias užsienio šalis.
Dėl pasaulyje siautėjančios pandemijos kurį laiką rabinas Vilkaviškyje nesilankė, tačiau epidemiologinei situacijai pasitaisius fabrikas vėl sulaukė svečio iš Izraelio. Ne paslaptis, kad giliai tikintys žydai privalo valgyti tik košerinį maistą. Šio maisto esmė – kaip užauginta žaliava ir kaip paruošti produktai. Svarbu pasirinkti aukščiausios kokybės produktus, o maistą gaminti laikantis griežtų taisyklių, tvarkos ir švaros.
Į ledų fabriką atvykęs rabinas prižiūri ir tikrina, jog ledams skirti produktai (sviestas, pieno milteliai, vafliniai ledų kaušeliai) būtų košeriniai. Kai dvasininkas įsitikina, kad produktai yra kokybiški, tik tada pradedamas gamybos procesas. Rabinas taip pat užeina į gamybines patalpas, įsitikina, kad jos švarios ir tvarkingos.
Paklaustas, kaip užsimezgė draugystė su žydais, A. Simutis sakė, kad seniai pažinojo kelis žydų tautybės žmones Rygoje. Kadangi viso pasaulio žydai palaiko gerus tarpusavio santykius ir nuolat bendrauja, apie Vilkaviškyje gaminamus valgomuosius ledus greitai pasklido žinia šioje bendruomenėje ir jie nusprendė užmegzti ryšius su lietuviais.
Pasak A. Simučio, metus laiko teko paplušėti aiškinantis, kokia produkcija juos domina, derinti pardavimo apimtis, kainas ir kt. Antraisiais bendradarbiavimo metais žydai produkciją testavo, ragavo įvairių skonių ledus ir tik tada prasidėjo nuolatinis eksportas į Izraelį. Šiuo metu į tą šalį iškeliauja vanilinių, kakavinių ledų, įvairių rūšių sorbetų, taip pat ir veganiškų ledų dėžės.
Bendrovėje „Art Glacio“ gaminama apie 50 rūšių ledų skirtingais pavadinimais – čia galima rasti vanilinių, šokoladinių ledų, įvairių jų versijų su razinomis, riešutais, dražė ar kitais pagardais, įdarais. Galima įsigyti ir ledų tortų. Per dieną fabrike pagaminama apie 300 tūkst. porcijų ledų.
Lietuvoje „Art Glacio“ bendradarbiauja su trimis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis: „Mantinga“, „Arkties keliu“ ir „Šalčio ratu“. Beje, nemažą Lietuvoje realizuojamos produkcijos kiekį, maždaug ketvirtadalį, nuperka mūsų rajono žmonės.
„Tikrai nemaniau, kad kraštiečiai taip pamėgs šiuos ledus. Atkreipiau dėmesį, jog į šalia fabriko įsikūrusią krautuvėlę atvykę pirkėjai iš jos visuomet išeina su pilnomis dėžėmis ledų. Retas kuris perka tik kelias porcijas.
Netrukus kraštiečiai galės išbandyti naujieną – į rinką planuojame paleisti nedideles, vos 45 gramų svorio ledų porcijas. Šiuos gaminius mes eksportuojame į Įzraelį ir Angliją“, – kalbėjo A. Simutis.
Šiemet „Art Glacio“ užmezgė ryšius su prekiniu ženklu „SUN365“, garsėjančiu įvairių rūšių nepasterizuotomis sultimis. Įmonė jiems pradėjo gaminti įvairių vaisių sorbetus be pridėtinio cukraus. Jų galima rasti didžiuosiuose šalies prekybos centruose. Beje, šie ledai dietiniai – vienoje porcijoje yra tik 40 kalorijų.
Kalbėdamas apie ateitį bendrovės direktorius sakė galvojantis apie įmonės plėtrą, papildomų patalpų statybas bei naujų žmonių įdarbinimą. Jis tikisi, kad šiuos planus pavyks įgyvendinti per porą metų, ir artėjantį fabriko dešimtmečio jubiliejų bendrovė švęs su dar geresniais rezultatais.
Galerija: Ledai
Publikuota: 2021-09-06 08:04:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|