|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-08-31 10:19
|
|
|
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė kvietė pasivaikščioti po dvaro parko teritoriją ir supažindino su jo architektūros įdomybėmis.
Autorės nuotr.
Kasmetinė Lietuvos muziejų kelio renginių programa jau devintus metus veda ir per mūsų rajoną – Paežerių dvaro sodybą. Dvarą supantis parkas jau kurį laiką yra viena mėgstamiausių vilkaviškiečių pasivaikščiojimo vietų, tačiau apie jo išplanavimą, augančius medžius ar istoriją žino nedaugelis. Šiais metais Muziejų kelio renginių tema „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ tai stengėsi pakeisti.
Šį kartą prie senojo Paežerių dvaro ąžuolo susirinko didelė grupė lietaus nepabūgusių vilkaviškiečių. Šioje vietoje jau laukė suplanuotos pramogos ir edukacinės programos. Istorikė, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė kvietė pasivaikščioti po dvaro parko teritoriją ir supažindino su jo architektūros įdomybėmis. Susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti, kaip laikui bėgant keitėsi Paežerių dvaro parkas, jo augalai ir skulptūros, išplanavimas bei architektūriniai sprendimai. Pasirodo, parką supa ir keletas legendų, kurių atvykusieji klausėsi susidomėję.
Pasivaikščiojus gidė Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė pakvietė visus renginio dalyvius susiburti į komandas ir leistis į dvaro lobių paiešką, taip išbandant savo fantaziją bei išradingumą. Greičiausios ir sumaniausios komandos, suradusios visas užuominas bei įveikusios užduotis, buvo apdovanotos. Vykstant šiam orientaciniam žaidimui, likusieji renginio dalyviai galėjo pasigėrėti fotografijos darbų paroda, kurioje užfiksuoti Paežerių dvaro ir jį supančio parko aplinkos pokyčiai.
Organizuodamas renginį Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvas sulaukė pagalbos ir iš kitų bendruomenių. Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos palapinėje buvo galima išvysti daugybės įvairių žvėrių (netgi lokio) iškamšas. Renginio organizatorių teigimu, anksčiau dvaruose buvo įprasta turėti žvėrinčius, skirtus miško gyvūnams ir paukščiams laikyti, todėl ši paroda padėjo atskleisti senojo dvaro dvasią. Medžiotojai pasirūpino ir tuo, kad susirinkusieji nesušaltų – visi atvykusieji buvo vaišinami medžiotojų šurpa.
Renginio programą iškilmingai pradėjo Vištyčio regioninio parko medžioklės ragų ansamblis, dalyvius savo muzikos kūriniais džiugino Alvito kapela „Širvinta“.
Paežerių dvaro parkas yra vienintelis klasicistinio stiliaus parkas visoje Marijampolės apskrityje. Nors bėgant laikui ir keičiantis dvaro šeimininkams aplinka, medžiai, išplanavimas taip pat keitėsi, šis parkas vis dar yra išlaikęs daug senovinių bruožų. Visa parko ir sodo teritorija yra stačiakampio formos, o atskiri elementai taip pat sudaryti iš geometrinių figūrų – trikampių. Paežerių dvaro teritorijoje galima pamatyti tokių senų ir retų medžių, kaip raudonlapis bukas, pilkoji tuopa, tačiau lyginant su praeitimi, augalų įvairovė sumažėjusi. Anksčiau čia augdavo daugybė alyvų, jazminų, žirnmedžių, baltažiedžių gudobelių, forsitija ir daug įvairių gėlių.
Lyginant su kitais šalies parkais, Paežerių dvaro parkas šiuo metu nepasižymi dideliu gėlių ar kitokių papuošimų kiekiu, tačiau dėl šios priežasties jis išlieka organiškas ir jaukus, smagus pasivaikščioti. Dvaro parkas turi daug kitų privalumų: tvenkinius, kuriuose dažnai maudosi gulbės ir antys, nuostabią Paežerių ežero (anksčiau vadinto Tunkiu) pakrantę ir sodą, kuriame rudenėjant galima pasirinkti alyvinių obuolių.
Viena iš renginio organizatorių E. Rupeikienė teigė, kad jai buvo labai džiugu matyti į edukacinį renginį susirinkusius įvairaus amžiaus žmones. „Smagu, kai jaunimas klausosi, domisi Paežerių dvaro istorijomis, o vyresni žmonės dar patys prisimena ir gali patvirtinti, kad tai, ką pasakoju, yra tiesa“, – sakė rajone žinoma istorikė.
Organizatoriai tikisi, kad Lietuvos muziejų kelias vyks ir kitąmet, o dvaras vėl galės būti viena iš stotelių.
Vita LASKEVIČIŪTĖ
Kasmetinė Lietuvos muziejų kelio renginių programa jau devintus metus veda ir per mūsų rajoną – Paežerių dvaro sodybą. Dvarą supantis parkas jau kurį laiką yra viena mėgstamiausių vilkaviškiečių pasivaikščiojimo vietų, tačiau apie jo išplanavimą, augančius medžius ar istoriją žino nedaugelis. Šiais metais Muziejų kelio renginių tema „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ tai stengėsi pakeisti. |
Šį kartą prie senojo Paežerių dvaro ąžuolo susirinko didelė grupė lietaus nepabūgusių vilkaviškiečių. Šioje vietoje jau laukė suplanuotos pramogos ir edukacinės programos. Istorikė, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė kvietė pasivaikščioti po dvaro parko teritoriją ir supažindino su jo architektūros įdomybėmis. Susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti, kaip laikui bėgant keitėsi Paežerių dvaro parkas, jo augalai ir skulptūros, išplanavimas bei architektūriniai sprendimai. Pasirodo, parką supa ir keletas legendų, kurių atvykusieji klausėsi susidomėję.
Pasivaikščiojus gidė Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė pakvietė visus renginio dalyvius susiburti į komandas ir leistis į dvaro lobių paiešką, taip išbandant savo fantaziją bei išradingumą. Greičiausios ir sumaniausios komandos, suradusios visas užuominas bei įveikusios užduotis, buvo apdovanotos. Vykstant šiam orientaciniam žaidimui, likusieji renginio dalyviai galėjo pasigėrėti fotografijos darbų paroda, kurioje užfiksuoti Paežerių dvaro ir jį supančio parko aplinkos pokyčiai.
Organizuodamas renginį Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvas sulaukė pagalbos ir iš kitų bendruomenių. Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos palapinėje buvo galima išvysti daugybės įvairių žvėrių (netgi lokio) iškamšas. Renginio organizatorių teigimu, anksčiau dvaruose buvo įprasta turėti žvėrinčius, skirtus miško gyvūnams ir paukščiams laikyti, todėl ši paroda padėjo atskleisti senojo dvaro dvasią. Medžiotojai pasirūpino ir tuo, kad susirinkusieji nesušaltų – visi atvykusieji buvo vaišinami medžiotojų šurpa.
Renginio programą iškilmingai pradėjo Vištyčio regioninio parko medžioklės ragų ansamblis, dalyvius savo muzikos kūriniais džiugino Alvito kapela „Širvinta“.
Paežerių dvaro parkas yra vienintelis klasicistinio stiliaus parkas visoje Marijampolės apskrityje. Nors bėgant laikui ir keičiantis dvaro šeimininkams aplinka, medžiai, išplanavimas taip pat keitėsi, šis parkas vis dar yra išlaikęs daug senovinių bruožų. Visa parko ir sodo teritorija yra stačiakampio formos, o atskiri elementai taip pat sudaryti iš geometrinių figūrų – trikampių. Paežerių dvaro teritorijoje galima pamatyti tokių senų ir retų medžių, kaip raudonlapis bukas, pilkoji tuopa, tačiau lyginant su praeitimi, augalų įvairovė sumažėjusi. Anksčiau čia augdavo daugybė alyvų, jazminų, žirnmedžių, baltažiedžių gudobelių, forsitija ir daug įvairių gėlių.
Lyginant su kitais šalies parkais, Paežerių dvaro parkas šiuo metu nepasižymi dideliu gėlių ar kitokių papuošimų kiekiu, tačiau dėl šios priežasties jis išlieka organiškas ir jaukus, smagus pasivaikščioti. Dvaro parkas turi daug kitų privalumų: tvenkinius, kuriuose dažnai maudosi gulbės ir antys, nuostabią Paežerių ežero (anksčiau vadinto Tunkiu) pakrantę ir sodą, kuriame rudenėjant galima pasirinkti alyvinių obuolių.
Viena iš renginio organizatorių E. Rupeikienė teigė, kad jai buvo labai džiugu matyti į edukacinį renginį susirinkusius įvairaus amžiaus žmones. „Smagu, kai jaunimas klausosi, domisi Paežerių dvaro istorijomis, o vyresni žmonės dar patys prisimena ir gali patvirtinti, kad tai, ką pasakoju, yra tiesa“, – sakė rajone žinoma istorikė.
Organizatoriai tikisi, kad Lietuvos muziejų kelias vyks ir kitąmet, o dvaras vėl galės būti viena iš stotelių.
Vita LASKEVIČIŪTĖ
Galerija: Muziejų kelias
Publikuota: 2021-08-31 10:19:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|