|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2021-08-30 17:27
Per du kartus Camino Lituano keliu Andrius Birštonas nuėjo apie 370 kilometrų.Asmeninio albumo nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Laiko trūksta visiems. 31 metų Andrius Birštonas jo irgi neturi per daug: jaunas vyras yra pasienietis, taip pat dirba neformaliojo švietimo mokytoju Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre (vadovauja fotografijos bei jaunojo pasieniečio būreliams). Be to, Andrius yra fotografas, o vasara – vestuvių metas, tad darbo pastaraisiais mėnesiais buvo dar daugiau. Vyras šypsosi: kai nori – spėji visur, bet už kampo kartais tyko nuovargis. Poreikis atsikvėpti ir pravėdinti smegenis A. Birštoną paskatino išsiruošti į Camino Lituano – per Lietuvą vedantį piligrimų kelią, kuris yra tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo dalis. Juo eiti šią vasarą neformalaus švietimo pedagogas surizikavo su keturiomis moksleivėmis, savo ugdytinėmis. Vis dėlto į patį pirmąjį žygį dar pernai rugpjūtį Andrius išsiruošė vienas. „Labai mėgstu klausytis Lietuvos radijo tinklalaidžių. Pernai vienoje iš jų išgirdau istoriją apie ėjimą Camino Lituano. Tuo metu kaip tik norėjosi kažką išbandyti – pagalvojau, kad man tai tiktų“, – pasakojo vyras. Nors yra pasienietis, sportuoja, važinėja dviračiu, vilkaviškietis iš pradžių dvejojo, ar yra pakankamai pasirengęs tokiam žygiui. „Bet supratau, kad jei neisiu tuoj pat – neišeisiu niekada. Ir mano apsisprendimas eiti pasiteisino! Jeigu kažką nori daryti, turi tai ir daryti, o ne laukti kažkokio ypatingo momento, kuris gali ir neateiti“, – savo požiūrį dėstė A. Birštonas. Pirmą kartą į kelią Andrius išsiruošė pernai rugpjūtį. Ėjo vienas nuo Žagarės iki Kėdainių ir per 9 dienas įveikė 216 km. Šiemet, jau turėdamas patirties, neformaliojo švietimo mokytojas Camino Lituano keliu pasiūlė eiti ir savo ugdytiniams: taip norėjo kompensuoti karantino metu patirtą bendravimo, judėjimo trūkumą. Tiesa, A. Birštonas su mokiniais yra surengęs ne vieną žygį: šią vasarą ėjo aplink Paežerių ežerą, buvę ir naktinių ėjimų, ir net 35 kilometrų žygis. Tačiau vienkartiniai ėjimai – visai kita patirtis, nei per kaitrą eiti keletą dienų iš eilės Camino Lituano keliu. Į mokytojo kvietimą atsiliepė keturios jaunojo pasieniečio būrelio merginos: Deimantė ir Alanta Šuliauskaitės, Sandra Rastapkevičiūtė ir Kornelija Šimkutė. Grupelė jaunųjų piligrimų ėjo tris dienas iš Kėdainių (stotelės, iki kurios Andrius atėjo nuo Žagarės) iki Kauno, taigi įveikė per 80 kilometrų atstumą. „Iš pradžių merginos jautėsi kiek nedrąsiai, dairėsi, kur eiti, ką daryti. Bet antrą ir trečią dienas viskas ėjosi kaip iš pypkės. Aš ėjau savo vėžlio žingsniu, jaunimas – greičiau, kartais mus skirdavo pusvalandžio ar net valandos atkarpa. Ir štai gaunu iš merginų žinutę, kad joms pritrūko vandens, tai užsuko pas žmones paprašyti. Smagu, kai matai, kaip jaunas žmogus kelyje mokosi savarankiškumo. Apskritai manau, kad tokia patirtis jaunimui – labai naudinga, prideda pasitikėjimo savimi. Sakyčiau, merginos „pasimatavo“ kelią – manau, tai buvo jų pirmas, bet tikrai ne paskutinis žygis“, – džiaugėsi pedagogas. Vieno dalyko vyras sako šiemet nesuplanavęs, nes pats pernai eidamas nepatyręs, – tai karščių. A. Birštonas stebėjosi, kaip varginančią kaitrą atlaikė merginos – jos nė kiek nesiskundė ir visą numatytą kelią įveikė. Andrius pasakojo tik vėliau sužinojęs, jog savaitę prieš jiems išeinant į žygį tuo pačiu piligrimų keliu nuo Žagarės ėjo dvi jo buvusios mokinės, dabar jau studentės. Merginos ėjo dvi dienas, ir antrąją žygio dieną vienai teko kviestis greitąją pagalbą. „Jau vien iš to galima spręsti, jog tokia kelionė nėra lengvas pasivaikščiojimas parke“, – kalbėjo vyras. Kaip ir buvo suplanuota, moksleivės nuo Kauno parvyko namo, o jų vadovas vienas pėsčiomis dar įveikė beveik 70 kilometrų iki Prienų, o iš ten grįžo į Vilkaviškį. Camino Lituano kelias yra skirtas tikinčiam žmogui, piligrimui, bet, anot A. Birštono, puikiai tinka ir pasauliečiui. Pačiam Andriui norėjosi pakeisti kasdienę aplinką, pailsėti nuo rutinos – ir ši kelionė tam puikiai tiko. „Eidamas matai vaizdingas vietas, aplankai išskirtinius objektus. Gyveni kelyje, sustodamas tik nakvynės vietose. Pamatai save kitoje aplinkoje, permąstai įvairius dalykus. Kiekvieną dieną vidutiniškai nueini po 25 kilometrus. Jei tiek nueitum kartą per savaitę, tai neatrodytų labai daug, bet kai eini kasdien, pajunti, ką reiškia nuospaudos ir pėdų skausmas. Tas skausmas į trečią dieną jau tampa nuolatinis palydovas. Tuomet tave palaiko idėja, kad patogu nėra ir nebus, bet eini, nes tau to norisi ir reikia“, – kalbėjo A. Birštonas. Anot Andriaus Birštono, susiruošęs eiti piligrimų keliu žmogus turėtų būti fiziškai pasirengęs: tiesiai „nuo sofos“ į kelią leistis nereikėtų. Daiktų su savimi geriau imti minimaliai. „Ko tau iš tikrųjų reikia, geriausiai paaiškėja kelyje, tad antrą kartą eidamas susigaudai geriau. Kelionėje turi remtis filosofija, kad reikia tiek daiktų, kiek gali panešti. Pavyzdžiui, prieini parduotuvę – valgyti norisi, bet daug pirkti negali, nes viską reikės nešti. Pamenu, pirmoje kelionėje sustojau pasitaisyti batų ir prie manęs iš kiemo atėjo moteris. Ji savo sode man pririnko gal porą kilogramų obuolių. Nebuvo kaip atsisakyti, tad prisirišau prie kuprinės ir nešiausi. Nešiausi ilgą kelią, gal dešimt kilometrų, bet galiausiai dalį vis tiek teko išmesti... Tokioje situacijoje persvarstai, kiek žmogui reikia daiktų. Mes linkę jais apsikrauti, bet kartais tai tampa našta“, – patirtimi dalijosi vyras. Andrius įsitikinęs, jog Camino Lituano kelias nėra skirtas skubantiesiems, tad jei ieškai vien fizinio iššūkio – geriau rinktis kažką kito. „Tu turi mėgautis keliu, patirtimi. Piligrimų kelias veda per laukus, miškus, pievas, kaimus, per miestus. Stengiamasi išvengti pagrindinių kelių, kur intensyvus eismas. Man įdomiausia buvo keliauti per mažas gyvenvietes, kur eidamas centrinėmis gatvėmis matai vietinius žmones, jų aplinką ir supranti, kad gal čia niekada ir nebūtum atvykęs. Ypač įdomu buvo kitoje pusėje Lietuvos, prie Žagarės, kur viskas nepažįstama, bet kartu – ir panašu kaip savame krašte“, – dėstė pašnekovas. Nakvynės vietos piligrimams siūlomos įvairios – tai ir senas dvaras, ir kolegijos bendrabutis, vienuolynas, kaimo turizmo sodyba, parapijos namai. Vieną naktį gali praleisti viešbutyje, kitą – tokioje vietoje, kur net nėra elektros. A. Birštonui įsiminė nakvynė Paberžėje, kur gyveno tėvas Stanislovas. Gali nutikti ir taip, kad visos vietos tą naktį bus užimtos: taip vilkaviškiečiui atsitiko su Pažaislio vienuolynu, kuriame buvo numatyta nakvynė. Teko eiti į netoliese esantį motelį. Jei piligrimas turi miegmaišį, šiltu metu gali pernakvoti ir lauke. Kelyje Andrius sako patyręs įdomių sutapimų. Eidamas per Aukštaitiją jis kartą nerado nakvynės vietos. Iki Šiaulių buvo apie 30 kilometrų. Taksi tokį atstumą vežti nenorėjo, viešasis transportas nevažiavo. Vilkaviškietis nutarė pakalbinti prie vieno pastato dirbusią moteriškę – gal žino, kas padėtų pasiekti Šiaulius. Pasirodė, jog ji pati yra pardavėja ir baigusi darbą važiuos į Šiaulius, tad mielai sutiko pavežti ir A. Birštoną. „Kitas įdomus atvejis buvo, kai vienoje atkarpoje labai smarkiai lijo. Šiaip lietus man nesukelia didelių nepatogumų, bet tą dieną pylė kaip reikiant. Pasiskambinau į artimiausią nakvynės vietą, bet manęs ten priimti negalėjo, nes buvo įvykusi vamzdyno avarija. Supratau, kad reikia kažkaip parsigauti atgal. Pradėjau „tranzuoti“ – niekas nestojo. Po kurio laiko sustojo automobilis. Įsėdau šalia vairuotojos, matau, kad mašinoje guli vamzdis. Pasirodo, tai ta pati moteris, su kuria telefonu kalbėjau dėl nakvynės. Ji mane pavežė iki kitos nakvynės vietos“, – pasakojo pašnekovas. Andrius džiaugėsi, jog kelyje sutikti žmonės buvo nusiteikę geranoriškai. Per visą kelionę vilkaviškietis sutiko vienintelį negatyviai nusiteikusį žmogų, kuris papriekaištavo, kodėl jaunas vyras ne dirba, o vaikšto. Kelione A. Birštonas labai patenkintas. Šį spalį, sulaukęs atostogų, tikisi įveikti iki Lazdijų likusius beveik 120 kilometrų. Toliau per Lietuvą besidriekiantis Camino kelias veda į Lenkiją, ir kita piligrimų stotelė – jau Seinuose. „Tokioje kelionėje pamatai save visai kitame amplua, pergalvoji, ar toks gyvenimas, kurį gyveni, tave tenkina. Aš pats pajutau: bėgi per kelis darbus, turi daug veiklų, nuolat skubi, leki. Bet staiga išeini į kelią ir viso labo eini – ir jautiesi laimingas! Tik tada pagalvoji – kiek prasmės turi toks lėkimas?“ – svarstė A. Birštonas. • Camino Lituano – vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. • Kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku. • Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, sužymėtas geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Visą kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. • Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. • Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai. • Camino Lituano kelias sukurtas ispaniškojo Camino de Santiago kelio pagrindu. Išvertus iš ispanų kalbos, Camino Lituano reiškia kelią per Lietuvą arba lietuviškąjį kelią. • Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, Šv.Jokūbo apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų.
Galerija: Camino Lituano
Publikuota: 2021-08-30 17:27:49 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|