Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-08-26 17:02

---

1 pav.

VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras drauge su Prienų rajono savivaldybės administracija ir Suvalkų pavietu (Starostwo Powiatowe w Suwałkach) įgyvendina projektą „Pacų giminės paveldas kaip bendros turizmo plėtros abipus sienų pagrindas“ Nr. LT-PL-4R-312 pagal INTERREG V-A Lietuva – Lenkija bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Vienas skiriamųjų kilmingos giminės ženklų – herbas, kuris XII a. atsirado Anglijoje bei Prancūzijoje ir per šimtmetį išplito po visą Vakarų Europą. Pacų šeimos herbo skydo smailėjanti forma pabrėžia jo kilmę iš Prancūzijos, o centre esanti lelija – aukščiausios valdžios, švarumo, tyrumo simbolis. Norint išlaikyti ir visiems parodyti šios giminės didybę buvo sukurtas projekto ženklas, kuris lydės visas veiklas, susijusias su šios giminės pėdsakais Lietuvos ir Lenkijos pasienyje (1 pav.).

Vienas iš pagrindinių uždavinių įgyvendinant minėtą projektą – sukurti Pacų giminės istoriją pristatantį bendrą maršrutą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Supaprastinus projekto ženklą buvo sukurtas metalinės lelijos maketas, kuriuo bus paženklinti su Pacų šeima susiję objektai (2 pav.).

Vilkaviškio rajone metalinę leliją atrasite dviejose vietose – prie Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros ir prie Alvito šv. Onos bažnyčios. Prienų rajono savivaldybėje lelijos žymės net penkias vietas, o kaimyninėje Lenkijoje Pacų giminės kelias bus paženklintas dviem metalinėmis lelijomis.

Pacų kelias Vilkaviškio apylinkėse

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1620 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis raštininkas, Prienų seniūnas Steponas Pacas pastatė pirmąją medinę bažnyčią Vilkaviškyje. Žinoma, ji buvo sunaikinta gaisrų ir iki mūsų dienų neišliko, tačiau Vilkaviškiui tai buvo didelis žingsnis į priekį. Dėl šios priežasties tikintieji ir turistai, eidami į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros šventorių pro pagrindinius vartus, grindinyje išvys leliją, žyminčią Pacų giminės kelią.

Antra lelija, kaip jau buvo minėta, atsiras prie Alvito šv. Onos bažnyčios. Daugeliui galbūt tai kelia nuostabą ir klausimą: o kodėl čia? Alvito bažnyčia tikinčiuosius traukia stebuklingos XII a. Loreto Marijos statulos iš juodmedžio kopijos paveikslu „Loreto švč. Mergelė Marija“ su aptaisais. Reikėtų pabrėžti, kad kopija laikomi visi stebuklingų kūrinių atkartojimai, o išbuvę tam tikrą laiką greta originalo jie taip pat tampa stebuklingais. Nėra žinoma, kaip tiksliai paveikslas buvo atgabentas į Alvitą, tačiau LDK didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco testamente minima apie aukas šiam paveikslui. Jis rašė: „<...> iš dalies be priežasties (atsitiktinai), iš dalies gaudamas Dievo malones padariau taip pat tam tikrus Loretui Italijoje, Čenstachavai, Šv. Kazimierui Vilniuje, Pilyje, Alvitui...“. Alvito paveikslo votas galėjo žymėti ir kažkokį Kristupo Zigmanto Paco maldavimo išpildymą, kadangi savo testamente jis taip pat rašė, kad „pažadėjau taip pat Alvitui arba Paširvinčiui, paveikslui stebuklingos Švč. Mergelės, kurios malones patyriau, naują altorių įtaisyti, kai bus pastatyta mūrinė koplyčia <...>“. Taip pat K. Z. Pacas pavedė ir po savo mirties, iki kol jo žmona Vilkaviškio valdą laikys, duoti kasmet po 200 auksinų ir trejas mišias kas savaitę laikyti už jo ir jo žmonos nuodėmes, o dar 50 auksinų skirti kunigui dekanu Starkevičiui, kad prižiūrėtų mišias.

K. Z. Pacas taip pat prisidėjo įkurdinant Virbalio katalikų vienuolius dominikonus, o Vilkaviškio herbas – tai Pacų šeimos herbo atspindys, todėl šios šeimos vingiuotas kelias per Vilkaviškio rajoną neabejotinai paliko pėdsaką.



Toliau į Prienų rajoną

K. Z. Paco iniciatyva 1670 m. buvo konsekruota Jiezno bažnyčia, todėl viena iš metalinių lelijų nuguls prie įėjimo į Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių.

Jiezno dvaro rūmai – buvusi LDK didikų Pacų giminės rezidencija su 365 langais (kiek metuose dienų), 12 vartų (kitur rašoma, jog salių; kiek metuose mėnesių) ir 52 durimis (kiek metuose savaičių) šiuo metu tik liudija apie tai, kaip viskas yra laikina, kadangi 1837 m. sudegė ir liko istorijos užmaršty. Nepaisant to, šioje vietoje atrasite dvi metalines lelijas, viena jų žymės buvusį ištaigingą dvarą, o kita – šalia šiuo metu esančio „Jiezno grafystės Pacų muziejaus“.

Dar viena lelija netoli Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro žymės buvusią užeigą.

Šalia Nepriklausomybės aikštės ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtos būsianti lelija ves prie Pacų rūmų maketo.



Pacų kelias Suvalkų paviete

Šiuo projektu tiesiamo kelio pabaiga Dauspudoje (Lenkija), kadangi čia 1820 m. generolas Liudvikas Mykolas Pacas pradėjo rūmų statybą. Deja, rūmai buvo konfiskuoti, šeimininkai nuolat keitėsi, kol galiausiai 1867 m. buvo nugriauti. Liko tik vienas iš bokštų (pasakojama, kad jo nenugriovė dėl ten buvusio gandralizdžio) ir portikas, ties kuriuo atsiras metalinė lelija.

Iki šių dienų Dauspudoje išliko rūmų sargybos būstinės pastatas prie pagrindinių dvaro vartų, todėl čia Pacų kelią įamžins dar viena metalinė lelija.

Tai pagrindiniai objektai, žymintys Pacų šeimos palikimą, tačiau turistai bus kviečiami apžiūrėti ir kitas lankytinas vietas kiekviename rajone naudojantis mobiliąja programėle, žemėlapiais, lankstinukais ir kt.



Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro inf.



Užsk. 2229

Galerija: Pacų kelias

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---