|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2021-08-26 16:44
Prie užsidegusio ūkinio pastato gelbėtojai plušo pusę savaitės.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
„Vakar vyrai rimtai padirbėjo, tad šiandien ugnies židinių jau nebėra, niekas nerūksta. Viena Kybartų komanda šiek tiek pabudės, įsitikinsime, kad tikrai jokio pavojaus nebėra – ir išvažiuosime. Mūsų darbas baigtas“, – ketvirtadienio rytą kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius. Pranešimas apie gaisrą Šiaudiniškių kaime (Kybartų sen.), Šiaudiniškių gatvėje, Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pirmadienį ryte, 9.40 val. Gelbėtojams atvykus į nelaimės vietą didelis 1 600 kv. m ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Pleškėjo fermų vidus, medinės stogo konstrukcijos, degė viduje sukrautas šienas. Apytiksliais duomenimis, fermose buvo sukrauta iki 100 šieno ritinių. Gaisro gesinti suvažiavo šešios priešgaisrinės autocisternos. Paprastai tokiais atvejais į pagalbą ugniagesiams atskuba patys objekto savininkai, dažnai – ir kiti kaimo ūkininkai. Tačiau šį kartą gelbėtojams visą darbą teko padaryti vieniems. O jis nebuvo lengvas. Į fermų vidų ugniagesių transportas neįvažiavo, kitos technikos nebuvo, o smilkstančius šieno ritinius reikėjo kažkaip ištraukti laukan. Į pastato vidų gaisrininkai ėjo su kvėpavimo aparatais, tačiau viduje dirbti tapo pavojinga, nes karščio gavusi perdanga ištrupėjo, ėmė kristi nudegusio stogo konstrukcijos. „Būtų buvę gerai, kad ritinius kas nors iš pastato būtų išvežęs. Pagalbos prašėme visur, ieškojome per seniūniją, vietos bendruomenę, bet visi atsisakė, teigė turintys darbų ir panašiai. Patys savininkai tokios technikos, kuria galėtų įvažiuoti į vidų, irgi neturėjo. Pora traktorių buvo atvykę, bet vidun jie taip pat neįvažiavo. Džiaugiamės, kad bendruomenės atstovai atgabeno vyrams bent geriamojo vandens, nes pirmą dieną dirbant ugnies kaitroje ir dūmuose jiems buvo tikrai sunku“, – sakė E. Armanavičius. Taigi visą darbą su šieno ritiniais gaisrininkams teko atlikti rankomis, be jokios pagalbos, todėl gesinimas užtruko ilgai. Anot pačių ugniagesių, užsidegus palaidam šienui darbuotis kur kas lengviau. Tuo tarpu į supresuotą ritinį oro nepatenka, šienas smilksta, gęsta, bet kažkur giliai viduje kartais lieka žarija, kuri gali įsirusenti net ir po savaitės bei sukelti naują gaisrą. Perliejus tokį ritinį vandeniu negali būti tikras, kad peršlapo ir jis pats, ir po juo sukrautas presuotas šienas. Dalį ritinių vyrai iš rūkstančio pastato išvilko trosu prisikabinę prie autocisternos. Presuotą šieną ugniagesiai lauke ardė, kedeno šakėmis, kad šis gavęs oro greičiau sudegtų, ir liejo vandeniu, kartu prižiūrėdami, kad ugnis neplistų tolyn. Šešios cisternos nuolat keitė viena kitą, vandens teko važinėti į pačią gyvenvietę. Į gaisravietę buvo supilta apie 60 cisternų vandens. Maždaug po dvylikos valandų intensyvaus darbo, apie 22 val., gaisras buvo lokalizuotas. Trys ugniagesių komandos išsiųstos atgal, kitos trys liko gaisro vietoje atlikti baigiamuosius darbus, t. y. gesinti vis pasirodančius ugnies liežuvius ir saugoti, kad ugnis nesiplėstų. Iki pat ketvirtadienio ugniagesiai dienomis dirbo, o naktimis budėjo – dėl darbuotojų saugumo tamsiuoju paros metu gaisro vietoje dirbti neleista. Manoma, kad gaisrą sukėlė neatsargus žmogaus elgesys. Virbalyje gyvenantys savininkai fermose teigė buvę maždaug prieš porą savaičių. Įtariama, jog į fermas greičiausiai įlindo svetimų žmonių, kurie galėjo netyčia numesti neužgesintą degtuką ar nuorūką.
Galerija: Gaisras
Publikuota: 2021-08-26 16:44:02 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai * Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|