|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-08-25 14:46
|
|
|
Kunigas Jonas Juraitis (dailininkas Vytautas Ciplijauskas).
Atradimas Šveicarijoje
Prieš dešimtmetį su grupe Marijampolės gimnazistų teko laimė keliauti po Šveicariją lietuvių rašytojų S. Nėries, V. Mykolaičio-Putino, Maironio, J. Biliūno keliais. Sūduvos krašto gimnazistams atstovavo viktorinos „Pasakyk savo kraštui myliu!“ nugalėtojai. Kelionės globėja žurnalistė Daiva Klimavičienė su jaunimu į tolimą Alpių šalį pakvietė ir grupę Sūduvos krašto intelektualų. Puiki kelionių gidė, į Šveicariją lydėjusi ne vieną grupę, Teodora Dilkienė buvo neišsemiamas informacijos šaltinis.
Toje įspūdingoje kelionėje Jonines šventėme su Šveicarijos lietuvių bendruomene parke prie Ženevos ežero. Tik paėjėję į parko gilumą išvydome trispalvę. Šaukdama „Valio-o-o!“ mus pasitiko Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Sužinojusi, jog esu iš Vilkaviškio, surimtėjusi papasakojo apie Šveicarijoje savo pėdas palikusius du alvitiečius. Puikaus rašinio apie S. Nėrį autorė man atskleidė daug faktų apie Šveicarijos lietuvių dvasios tėvo iš Alvito parapijos Jono Juraičio gyvenimą ir veiklą, jo nuopelnus lietuvių bendruomenei. Pasak Jūratės, tai buvo labai šviesus, išmintingas ir originalus žmogus, nemėgęs būti dėmesio centre. Paskutinius metus gyveno uždarai Termeno miestelyje, palaidotas Gluringene, Šveicarijos pietuose.
Grįžęs į Lietuvą susitikau su kunigu, istoriku iš Šunskų Kęstučiu Žemaičiu. Kalbėjome apie dvasininko J. Juraičio kelią, veiklą Šveicarijoje ir Lietuvoje. 2020 m. spalio 30 d. suėjus dešimčiai metų, kai kunigas J. Juraitis užbaigė savo žemiškąją kelionę, geras būrys buvusių mokinių, kolegų, bendražygių nutarė pasidalyti savo atsiminimais ir taip pagerbti asmenybę, palikusią jų širdyse neišdildomų prisiminimų ir davusią vertingų gyvenimo pamokų. Taip gimė atsiminimų knyga „Kunigas Mąstytojas Mokytojas Jonas Jūraitis“.
Vaikystė ir jaunystė
Gimė Jonas Juraitis 1926 m. gegužės 12 d. ūkininkų Uršulės Arminaitės-Juraitienės ir Antano Juraičio šeimoje Boblaukio kaime, Alvito valsčiuje. Iš vaikystės nemėgo išdykavimų, linko į religiją. Amžininkai prisimena jį mėgus nuošalioje vietoje pasidaryti „altorių“ ir apsivilkus motinos suknele „laikyti“ mišias. Mėgo meškerioti Širvintos upėje prie geležinkelio tilto.
Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurią baigęs pasirinko kunigo kelią ir įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Čia susidraugavo su vėliau garsiu dailininku tapusiu Vytautu Ciplijausku, kilusiu iš Šunskų parapijos.
Kai Budavonės miške raudonarmiečių buvo nukankintas Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, J. Juraičio dvasios tėvas Justinas Dabrila, kunigai Vaclovas Balsys ir Jonas Petrika, būsimasis dvasininkas raudojo balsu.
Iliuzijų neliko, tad 1944 m. liepos 19 d. tėvo paskatintas Jonas paliko Lietuvą, su savimi pasiimdamas vien tik meilę tėvams, Boblaukio kaimui ir Lietuvai. Nešiojosi ją iki mirties.
Studijos Romoje
Vakaruose atsidūręs aštuoniolikmetis klierikas teologijos ir filosofijos studijas tęsė Vokietijoje, o 1945 m. rudenį kartu su dvidešimčia mokslo draugų išvyko studijuoti į Romą. Apsigynęs filosofijos licenciatą 1950 m. spalio 10 d. Jonas Juraitis buvo įšventintas į kunigus ir 1951 m. pradėjo sielovados darbą Šveicarijoje bei tęsė studijas Romos Grigaliaus universitete, kur apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją.
Atsiminimai apie sielovadą Šveicarijoje
Kunigo amžininkai prisimena: „Jo šypsena, kaip ir jo gyvenimas – paslaptingi, kaip iš kito pasaulio. Ne visi jį suprato.“ Kaip Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas, J. Juraitis kasmet aukodavo šv. Mišias Vasario 16-osios proga. Gyveno kukliai, buvo asketas, bet labai dosnus ir jautrus. Mėgo paprastus valgius, ypač bulvinius blynus. Kunigas gyveno Valė Kantone, virš Brigo miesto, Termeno kaime. Netoli jo namo, pavadinto Casa Lituana, augo kviečių laukas, pievos, stūksojo aukšti Šveicarijos kalnai.
Namą ir butą pagal testamente išreikštą valią jis paliko įsteigtam fondui. „Gavau tiek daug iš šveicarų, palieku, ką turiu, Šveicarijos vargšams, tokių yra ir šioje turtingoje šalyje“, – yra pasakęs kun. J. Juraitis. Santaupas jis išdalydavo katalikiškajai spaudai ir pavieniams žmonėms, ypač Lietuvoje.
Vėl tėvynėje
Po beveik 50-ties metų grįžusiam į ką tik nepriklausomybę atgavusią Lietuvą, dvasininkui buvo sunku perprasti mūsų gyvenimą. Giminaitis Antanas Januška, jį lydėjęs po Lietuvą, prisimena kunigo Jono meilę motinai, seseriai Liudai. Aplankęs Boblaukio kaimą, tėviškės nerado, bet aplankė vietą prie Širvintos, kur jis vaikystėje meškeriodavo. Mėgo sesers Marytės, gyvenusios Alvite, kepamus bulvinius blynus, plonyčius, iš abiejų pusių apskrudintus ir su trupučiu svogūno.
Kauno kunigų seminarijoje dėstęs kunigas iš Šveicarijos, pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, klierikams paliko neišdildomą įspūdį: „Aš jį vadinu mistiku. Jame tilpo ir rimtis, ir humoras, ir filosofinė mintis, ir ūkiškas praktiškumas“.
Bendravusieji su kunigu J. Juraičiu prisimena jo pamoką, jog reikia būti dosniems. Dvasininkas didžiavosi, kad yra suvalkietis.
Iš Vilkaviškio kilęs vyskupas Stanislovas Poniškaitis labai vertino kunigo Jono nuostatą dėl lietuvybės, nes gyvendamas už geležinės uždangos jis neprarado gimtosios kalbos jausmo.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, kunigas J. Juraitis ilsisi Gluringeno kapinaitėse.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Prieš dešimtmetį su grupe Marijampolės gimnazistų teko laimė keliauti po Šveicariją lietuvių rašytojų S. Nėries, V. Mykolaičio-Putino, Maironio, J. Biliūno keliais. Sūduvos krašto gimnazistams atstovavo viktorinos „Pasakyk savo kraštui myliu!“ nugalėtojai. Kelionės globėja žurnalistė Daiva Klimavičienė su jaunimu į tolimą Alpių šalį pakvietė ir grupę Sūduvos krašto intelektualų. Puiki kelionių gidė, į Šveicariją lydėjusi ne vieną grupę, Teodora Dilkienė buvo neišsemiamas informacijos šaltinis.
Toje įspūdingoje kelionėje Jonines šventėme su Šveicarijos lietuvių bendruomene parke prie Ženevos ežero. Tik paėjėję į parko gilumą išvydome trispalvę. Šaukdama „Valio-o-o!“ mus pasitiko Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Sužinojusi, jog esu iš Vilkaviškio, surimtėjusi papasakojo apie Šveicarijoje savo pėdas palikusius du alvitiečius. Puikaus rašinio apie S. Nėrį autorė man atskleidė daug faktų apie Šveicarijos lietuvių dvasios tėvo iš Alvito parapijos Jono Juraičio gyvenimą ir veiklą, jo nuopelnus lietuvių bendruomenei. Pasak Jūratės, tai buvo labai šviesus, išmintingas ir originalus žmogus, nemėgęs būti dėmesio centre. Paskutinius metus gyveno uždarai Termeno miestelyje, palaidotas Gluringene, Šveicarijos pietuose.
Grįžęs į Lietuvą susitikau su kunigu, istoriku iš Šunskų Kęstučiu Žemaičiu. Kalbėjome apie dvasininko J. Juraičio kelią, veiklą Šveicarijoje ir Lietuvoje. 2020 m. spalio 30 d. suėjus dešimčiai metų, kai kunigas J. Juraitis užbaigė savo žemiškąją kelionę, geras būrys buvusių mokinių, kolegų, bendražygių nutarė pasidalyti savo atsiminimais ir taip pagerbti asmenybę, palikusią jų širdyse neišdildomų prisiminimų ir davusią vertingų gyvenimo pamokų. Taip gimė atsiminimų knyga „Kunigas Mąstytojas Mokytojas Jonas Jūraitis“.
Gimė Jonas Juraitis 1926 m. gegužės 12 d. ūkininkų Uršulės Arminaitės-Juraitienės ir Antano Juraičio šeimoje Boblaukio kaime, Alvito valsčiuje. Iš vaikystės nemėgo išdykavimų, linko į religiją. Amžininkai prisimena jį mėgus nuošalioje vietoje pasidaryti „altorių“ ir apsivilkus motinos suknele „laikyti“ mišias. Mėgo meškerioti Širvintos upėje prie geležinkelio tilto.
Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurią baigęs pasirinko kunigo kelią ir įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Čia susidraugavo su vėliau garsiu dailininku tapusiu Vytautu Ciplijausku, kilusiu iš Šunskų parapijos.
Kai Budavonės miške raudonarmiečių buvo nukankintas Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, J. Juraičio dvasios tėvas Justinas Dabrila, kunigai Vaclovas Balsys ir Jonas Petrika, būsimasis dvasininkas raudojo balsu.
Iliuzijų neliko, tad 1944 m. liepos 19 d. tėvo paskatintas Jonas paliko Lietuvą, su savimi pasiimdamas vien tik meilę tėvams, Boblaukio kaimui ir Lietuvai. Nešiojosi ją iki mirties.
Vakaruose atsidūręs aštuoniolikmetis klierikas teologijos ir filosofijos studijas tęsė Vokietijoje, o 1945 m. rudenį kartu su dvidešimčia mokslo draugų išvyko studijuoti į Romą. Apsigynęs filosofijos licenciatą 1950 m. spalio 10 d. Jonas Juraitis buvo įšventintas į kunigus ir 1951 m. pradėjo sielovados darbą Šveicarijoje bei tęsė studijas Romos Grigaliaus universitete, kur apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją.
Kunigo amžininkai prisimena: „Jo šypsena, kaip ir jo gyvenimas – paslaptingi, kaip iš kito pasaulio. Ne visi jį suprato.“ Kaip Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas, J. Juraitis kasmet aukodavo šv. Mišias Vasario 16-osios proga. Gyveno kukliai, buvo asketas, bet labai dosnus ir jautrus. Mėgo paprastus valgius, ypač bulvinius blynus. Kunigas gyveno Valė Kantone, virš Brigo miesto, Termeno kaime. Netoli jo namo, pavadinto Casa Lituana, augo kviečių laukas, pievos, stūksojo aukšti Šveicarijos kalnai.
Namą ir butą pagal testamente išreikštą valią jis paliko įsteigtam fondui. „Gavau tiek daug iš šveicarų, palieku, ką turiu, Šveicarijos vargšams, tokių yra ir šioje turtingoje šalyje“, – yra pasakęs kun. J. Juraitis. Santaupas jis išdalydavo katalikiškajai spaudai ir pavieniams žmonėms, ypač Lietuvoje.
Po beveik 50-ties metų grįžusiam į ką tik nepriklausomybę atgavusią Lietuvą, dvasininkui buvo sunku perprasti mūsų gyvenimą. Giminaitis Antanas Januška, jį lydėjęs po Lietuvą, prisimena kunigo Jono meilę motinai, seseriai Liudai. Aplankęs Boblaukio kaimą, tėviškės nerado, bet aplankė vietą prie Širvintos, kur jis vaikystėje meškeriodavo. Mėgo sesers Marytės, gyvenusios Alvite, kepamus bulvinius blynus, plonyčius, iš abiejų pusių apskrudintus ir su trupučiu svogūno.
Kauno kunigų seminarijoje dėstęs kunigas iš Šveicarijos, pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, klierikams paliko neišdildomą įspūdį: „Aš jį vadinu mistiku. Jame tilpo ir rimtis, ir humoras, ir filosofinė mintis, ir ūkiškas praktiškumas“.
Bendravusieji su kunigu J. Juraičiu prisimena jo pamoką, jog reikia būti dosniems. Dvasininkas didžiavosi, kad yra suvalkietis.
Iš Vilkaviškio kilęs vyskupas Stanislovas Poniškaitis labai vertino kunigo Jono nuostatą dėl lietuvybės, nes gyvendamas už geležinės uždangos jis neprarado gimtosios kalbos jausmo.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, kunigas J. Juraitis ilsisi Gluringeno kapinaitėse.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Galerija: Dovana
Publikuota: 2021-08-25 14:46:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|