Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-08-16 17:24

---

Klubo nariai mėgsta ne tik pakeliauti su savo senoviniais automobiliais, bet ir ką nors naujo pamatyti.

Autoriaus nuotr.

„Nors rūdys byra, padangos svyla, / Skubėk lėtai, toli važiuosi, / Seną vežimą saugiai vairuosi...“ – tai eilutės iš Vilkaviškio „Senų vežimų“ klubo himno, kurį visi sugiedame svarbesnio renginio metu. Mūsų kolektyvo istorinių automobilių amžius (pagaminimo metai) yra solidus: nuo 30 iki 70 metų. Beje, analogiškas amžius ir mūsų klubo narių, kuriuos vienija didžiulis noras ir neblėstantis entuziazmas keliauti.

Ši vasara – ne išimtis. Liepos 24-osios rytą pagal iš anksto suplanuotą maršrutą devynių automobilių kolona pradėjo kelionę į Klaipėdą, į kasmetinę Jūros šventę. Puikus oras, pakili nuotaika, o priešaky – trys dienos, kupinos įspūdžių, naujų patyrimų ir atradimų. Ir nieko keisto, jei kelionės metu pasitaiko vienas kitas nesklandumas: juk automobiliai nenauji, ir niekad nežinai, kas gali nutikti. Kelionei įsibėgėjant rimtas variklio gedimas buvo „diagnozuotas“ prašmatniajam kadilakui – mūsų klubo prezidento Petro Žilionio automobiliui. Atsitikus bėdai stoja visa kolona ir drauge sprendžia iškilusius nesklandumus. Laimei, šįkart automobilis buvo operatyviai pakeistas kitu, ir kelionė tęsėsi.

Pirmas maršruto sustojimas – Smalininkai. Čia lankėmės Justino Stonio – docento, gamtos, filosofijos mokslų daktaro – įkurtame senovinės technikos muziejuje. Galybė eksponatų, senovinės žemės ūkio technikos pavyzdžiai, šio krašto praeities istorija – viskas kėlė didžiulį susidomėjimą ir žadino smalsumą. Abejingų nepaliko ir muziejaus įkūrėjo pasakojimas apie seniausią Lietuvoje augančią obelį, kurią tuomečiai Smalininkų gyventojai pasodino dar 1820 metais. Deja, praėjus lygiai 200 metų ši senutėlė obelis buvo suniokota – piktavaliai žmonės ją padegė. Paskutiniaisiais savo gyvavimo metais ji dar vedė vaisius ir net išaugino savyje keliolika obelaičių – argi ne tikras gamtos stebuklas?

Maloniai pabendravę su muziejaus šeimininku, padėkoję už įdomiai ir turiningai praleistą laiką, palinkėję kuo geriausios kloties ateityje, važiavome prie Rambyno kalno. Pasigrožėję nuostabiu kraštovaizdžiu, įspūdinga Nemuno panorama, aplankėme netoliese esantį Martyno Jankaus muziejų. Šis muziejus įkurtas XIX a. pabaigą menančioje atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje. Būtent čia dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, aušrininkas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus.

Pravažiavę Šilutę atvykome į Rusnės miestelį, aplankėme Pakalnės kraštovaizdžio draustinį. Maloniai nustebino puikiai sutvarkytos pakrantės ir prižiūrimos sodybos. Darbėnuose pakalbinę vietinius žvejus mėgavomės ypatingu šviežiai rūkytos žuvies skoniu ir aromatu. Privažiavę Svencelę, įsikūrusią Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje, turėjome puikią progą pasigrožėti jėgos aitvarų ir juos valdančių mėgėjų meistriškumu.

Vakarop pasiekėme Agluonėnų kaimą ir apsistojome jaukiai įrengtoje sodyboje. Per dieną patirtų įspūdžių aptarimas, mėgavimasis gardžia vakariene, puikus laikas puikioje kompanijoje tik dar kartą įrodė, kokios prasmingos ir turiningos gali būti mūsų kelionės.

Kitą rytą tęsėme savo maršrutą Klaipėdos link. Netrukus į Klaipėdos universiteto aikštę įvažiavome ne tik mes, bet ir visos Lietuvos bei kai kurių Europos valstybių senovinių automobilių entuziastai – iš viso apie 100 mašinų. Buvo smagu susitikti su kolegomis, senais bičiuliais bei naujais bendraminčiais.

Renginio vadovas supažindino su jo eiga ir tvarka. Išsirikiavome pagrindinėje Klaipėdos gatvėje. Miestelėnai ir svečiai smalsiai apžiūrinėjo senovines transporto priemones: kadilakus, mersedesus, buikus, opelius, žigulius, zaporožiečius, volgas, buvo galima išvysti net 1930 m. pagamintus automobilius, primenančius karietas. Popiet vyko nominacijos bei apdovanojimai. Mūsų „Senų vežimų“ klubas taipogi tapo vienu iš prizininkų kaip gausiausias savo ekipažų skaičiumi.

Iškilminga istorinių automobilių kolona, lydima klaipėdiečių ir miesto svečių plojimų bei šūksnių, savo pasirodymą tęsė važiuodama centrinėmis Klaipėdos gatvėmis. Net į šviesoforo signalus mums nereikėjo kreipti jokio dėmesio: policijos ekipažai blokavo kitų automobilių eismą, o visose sankryžose mums buvo tik žalia šviesa. Įspūdingas reginys, ne mažiau įspūdingi pojūčiai.

Trečiąją kelionės dieną galėjome planuotis patys ir maršrutą nusimatyti pagal savo poreikius. Laikas poilsiui ir trumpam atokvėpiui prieš sugrįžtant namo.

Baigiantis vienai kelionei jau norisi planuoti ir kalbėti apie kitą. Mūsų klubas gyvuoja daugiau nei 15 metų, daug kur spėjome pabuvoti, bet dar tikrai yra begalė lankytinų vietų, ir mes tikrai dar keliausime. Juk išvykų tikslas – ne tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet tam tikrose kelio atkarpose sustoti, kad galėtume naujai pamatyti, pažinti, patirti, atrasti. Tie, kurie domitės senąja technika, vairuojate senąjį automobilį ir mėgstate keliones, esate maloniai laukiami „Senų vežimų“ klube. Tapę jo nariais galėsite drauge leistis į neužmirštamus nuotykius.

Už kelionę norisi padėkoti klubo prezidentui (ir muzikantui) Petrui Žilioniui, visai klubo tarybai, mano „bortmechanikui“ Stasiui Gustaičiui – už kelionei paruoštą automobilį, meno vadovui Sauliui Grigui ir visiems nariams, dalyvavusiems žygyje „Klaipėda – 2021“, kurio bendras maršrutas siekė apie 630 km.



Kęstutis GRUODIS

„Senų vežimų“ klubo narys

Galerija: pomėgiai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---