|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Savivaldybės gydytoja Laura Nešukaitienė dirba dar tik kelis mėnesius, tačiau naujos pareigos specialistės nė kiek negąsdina.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Jau beveik trys mėnesiai, kai Savivaldybės gydytoja pradėjo dirbti konkursą laimėjusi Laura NEŠUKAITIENĖ. Šis interviu su specialiste – apie naujas pareigas, užklupusius iššūkius bei numatytus darbus.
– Keletą metų dirbote Vilkaviškio ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Kodėl nusprendėte bandyti laimę šiame konkurse?
– Studijų metais ne kartą atlikau praktiką Vilkaviškio ligoninėje. Kai baigiau mokslus ir įgijau reabilitacijos bakalauro kvalifikaciją, su vyru nusprendėme grįžti ir savo ateitį kurti gimtajame mieste, todėl įsidarbinau vietinėje ligoninėje. Šioje įstaigoje praleidau beveik trejus metus, tačiau supratau, kad noriu pokyčių.
Be to, prie kineziterapijos galima grįžti bet kada. Gal ateityje sugalvosiu atidaryti privatų kabinetą. Žinoma, čia tolimi planai.
Sekdavau Savivaldybės interneto puslapį ir pastebėjau, kad skelbiamas konkursas Savivaldybės gydytojos pareigoms. Retkarčiais pagalvodavau, kad norėčiau savo jėgas išbandyti ir šioje srityje.
– Ar greitai pavyko persiorientuoti?
– Niekas negimė mokėdamas. Pradžia bet kuriame darbe nėra lengva, o ypač – kai neturi praktikos. Bet aš nebijau klysti ir klausti. Juokiuosi, kad pirmaisiais mėnesiais rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Daivos Riklienės kabineto duris varstydavau dažniau nei savąsias. Taip pat labai padeda kitų skyrių vedėjai. Džiaugiuosi, kad kolegos mane pamoko, įvardija klaidas, nes iš jų irgi mokausi.
– llgą laiką Savivaldybėje nebuvo specialisto, atsakingo už sveikatos priežiūrą, arba jie dažnai keisdavosi. Ar tai Jūsų negąsdino?
– Pradžioje šiek tiek gąsdino. Kalbėjau su anksčiau čia dirbusiomis specialistėmis. Dažniausiai tai būdavo žmonės ne iš mūsų krašto, jiems į darbą reikėdavo važinėti. Taip pat daugiau įtampos šiame darbe atsirado prasidėjus pandemijai.
– Kokie darbai naujose pareigose Jus užgriuvo pirmiausia?
– Pirmomis dienomis reikėjo paruošti Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatos projektų konkurso dokumentus. Taip pat kartu su Bendruomenės sveikatos taryba vertinau paraiškas. Vėliau su kitais specialistais tikrinome rajono maudyklas, atlikome smėliadėžių parazitologinius tyrimus. Nuolat palaikau ryšius su mobiliojo COVID-19 punkto darbuotojais, užsakau greituosius antigenų testus. Taip pat priklausau Triukšmo valdymo bei Kvapų kontrolės komisijoms. Noriu pasidžiaugti, kad greitai pavyko rasti savanorių, kurie pagelbėtų tiek vakcinacijos centre, tiek mobiliajame patikros punkte.
Rajono gyventojai nuolat skambina ir teiraujasi, kada sveikatos priežiūros įstaigos gaus „Janssen“ vakciną. Dabar su Nacionaliniu kraujo centru deriname visus organizacinius reikalus. Rugpjūčio pabaigoje jo darbuotojai turėtų atvykti į Vilkaviškį ir „Janssen“ vakcina skiepyti to pageidaujančius kraujo donorus. Svarstome, jog vakcinaciją reikėtų organizuoti masiniuose renginiuose. Ši praktika pasiteisina kituose miestuose. Suprantu, kad žmonės pavargę nuo didžiulio informacijos srauto, žiniasklaidos ir „antivakserių“ skleidžiamų gandų, bet privalu atsirinkti moksliniais faktais pagrįstą tiesą ir priimti tinkamą sprendimą.
Darbo krūvis padidės rugsėjo mėnesį, kai į švietimo įstaigas sugrįš moksleiviai. Reikės užtikrinti nuolatinį testavimą, sekti Vyriausybės nurodymus. Informacija šiuo metu keičiasi labai dažnai, kartais net kelis kartus per dieną, todėl sunku prognozuoti, kaip bus vėliau.
– Šiame darbe daug popierizmo. Ar nepasiilgote tiesioginio darbo su pacientais?
– Kineziterapeuto profesija vis dar kelia nostalgiją. Man patiko dirbti su pacientais. Vesdavau mankštas, darydavau masažus, tačiau negalvokite, kad tame darbe – vien praktiniai užsiėmimai. Kineziterapeutai elektroninėje sistemoje surašo duomenis, ką veikia su pacientu, kokias mankštas ar pratimus atlieka. Dokumentų pildymas man nėra naujovė. Žinoma, čia jų žymiai daugiau.
– Pandemijos laikotarpiu Savivaldybės gydytojui darbo išties daug – tenka prisidėti prie ekstremalios situacijos valdymo. Ar galvojote, kokių veiksmų imsitės įveikiant koronavirusą, jei situacija rudenį vėl pablogės?
– Žinau, kad laukia įtemptas laikotarpis, nes susirgusiųjų skaičius šiomis dienomis sparčiai kopia aukštyn. Jau dabar kalbamės su kolegomis ir tariamės, kaip išvengti didelių COVID-19 protrūkių.
Koronavirusas šiuo metu plinta tarp jaunų žmonių. Suprantu, kad visi pasiilgę normalaus gyvenimo, artimųjų, sueigų, tačiau turime labai rimtai pagalvoti, kokių pasekmių galime sulaukti. Daug žmonių vyksta į miestelių šventes, nesilaiko saugaus atstumo ir kitų rekomendacijų, bet koncerto klausytis galima ir nuo scenos nutolus kelis šimtus metrų. Vienas lauke ne karys, reikia visų sąmoningumo.
Puikiai suprantu ir medikus. Dirbau Vilkaviškio ligoninės „kovidiniame“ skyriuje. Žinau, kokią įtampą jaučia šiame skyriuje dirbantys žmonės. Nekalbu vien apie ilgas valandas dėvimus specialiuosius kostiumus, kai negali nei atsigerti, nei nueiti į tualetą. Teko iš arti matyti nuo šios klastingos ligos kenčiančius žmones ir suprasti, kad kai kuriose situacijose niekuo negalime padėti.
– Kaip manote, su kokiomis opiausiomis problemomis susiduria mūsų rajono sveikatos priežiūros įstaigos? Gal turite pasiūlymų, kaip jas spręsti?
– Pagrindinė problema regioninėse ligoninėse – specialistų trūkumas. Tiek Kybartų, tiek Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centruose labai trūksta šeimos gydytojų. Dėl to nukenčia pacientai, o neretai ir paslaugų kokybė. Žmonės piktinasi, kad norėdami patekti pas gydytoją eilėje turi laukti kelias savaites, o kartais net ilgiau. Gyventojai turėtų suprasti, kad specialistas – tik vienas, o pacientų yra daug.
Šiais metais nemažai gydytojų rezidentų negavo valstybės finansuojamos vietos, todėl nemažas sumas už studijas teks mokėti patiems. Su Savivaldybės vadovais svarstome galimybę finansuoti rezidentų studijas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Žinoma, tam būtinas ir Tarybos narių pritarimas. Būsimiems medikams taip pat būtų keliami tam tikri reikalavimai – jie turėtų priimti įsipareigojimus, susijusius su rajono gydymo įstaigomis.
Jau beveik trys mėnesiai, kai Savivaldybės gydytoja pradėjo dirbti konkursą laimėjusi Laura NEŠUKAITIENĖ. Šis interviu su specialiste – apie naujas pareigas, užklupusius iššūkius bei numatytus darbus. |
– Studijų metais ne kartą atlikau praktiką Vilkaviškio ligoninėje. Kai baigiau mokslus ir įgijau reabilitacijos bakalauro kvalifikaciją, su vyru nusprendėme grįžti ir savo ateitį kurti gimtajame mieste, todėl įsidarbinau vietinėje ligoninėje. Šioje įstaigoje praleidau beveik trejus metus, tačiau supratau, kad noriu pokyčių.
Be to, prie kineziterapijos galima grįžti bet kada. Gal ateityje sugalvosiu atidaryti privatų kabinetą. Žinoma, čia tolimi planai.
Sekdavau Savivaldybės interneto puslapį ir pastebėjau, kad skelbiamas konkursas Savivaldybės gydytojos pareigoms. Retkarčiais pagalvodavau, kad norėčiau savo jėgas išbandyti ir šioje srityje.
– Niekas negimė mokėdamas. Pradžia bet kuriame darbe nėra lengva, o ypač – kai neturi praktikos. Bet aš nebijau klysti ir klausti. Juokiuosi, kad pirmaisiais mėnesiais rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Daivos Riklienės kabineto duris varstydavau dažniau nei savąsias. Taip pat labai padeda kitų skyrių vedėjai. Džiaugiuosi, kad kolegos mane pamoko, įvardija klaidas, nes iš jų irgi mokausi.
– Pradžioje šiek tiek gąsdino. Kalbėjau su anksčiau čia dirbusiomis specialistėmis. Dažniausiai tai būdavo žmonės ne iš mūsų krašto, jiems į darbą reikėdavo važinėti. Taip pat daugiau įtampos šiame darbe atsirado prasidėjus pandemijai.
– Pirmomis dienomis reikėjo paruošti Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatos projektų konkurso dokumentus. Taip pat kartu su Bendruomenės sveikatos taryba vertinau paraiškas. Vėliau su kitais specialistais tikrinome rajono maudyklas, atlikome smėliadėžių parazitologinius tyrimus. Nuolat palaikau ryšius su mobiliojo COVID-19 punkto darbuotojais, užsakau greituosius antigenų testus. Taip pat priklausau Triukšmo valdymo bei Kvapų kontrolės komisijoms. Noriu pasidžiaugti, kad greitai pavyko rasti savanorių, kurie pagelbėtų tiek vakcinacijos centre, tiek mobiliajame patikros punkte.
Rajono gyventojai nuolat skambina ir teiraujasi, kada sveikatos priežiūros įstaigos gaus „Janssen“ vakciną. Dabar su Nacionaliniu kraujo centru deriname visus organizacinius reikalus. Rugpjūčio pabaigoje jo darbuotojai turėtų atvykti į Vilkaviškį ir „Janssen“ vakcina skiepyti to pageidaujančius kraujo donorus. Svarstome, jog vakcinaciją reikėtų organizuoti masiniuose renginiuose. Ši praktika pasiteisina kituose miestuose. Suprantu, kad žmonės pavargę nuo didžiulio informacijos srauto, žiniasklaidos ir „antivakserių“ skleidžiamų gandų, bet privalu atsirinkti moksliniais faktais pagrįstą tiesą ir priimti tinkamą sprendimą.
Darbo krūvis padidės rugsėjo mėnesį, kai į švietimo įstaigas sugrįš moksleiviai. Reikės užtikrinti nuolatinį testavimą, sekti Vyriausybės nurodymus. Informacija šiuo metu keičiasi labai dažnai, kartais net kelis kartus per dieną, todėl sunku prognozuoti, kaip bus vėliau.
– Kineziterapeuto profesija vis dar kelia nostalgiją. Man patiko dirbti su pacientais. Vesdavau mankštas, darydavau masažus, tačiau negalvokite, kad tame darbe – vien praktiniai užsiėmimai. Kineziterapeutai elektroninėje sistemoje surašo duomenis, ką veikia su pacientu, kokias mankštas ar pratimus atlieka. Dokumentų pildymas man nėra naujovė. Žinoma, čia jų žymiai daugiau.
– Žinau, kad laukia įtemptas laikotarpis, nes susirgusiųjų skaičius šiomis dienomis sparčiai kopia aukštyn. Jau dabar kalbamės su kolegomis ir tariamės, kaip išvengti didelių COVID-19 protrūkių.
Koronavirusas šiuo metu plinta tarp jaunų žmonių. Suprantu, kad visi pasiilgę normalaus gyvenimo, artimųjų, sueigų, tačiau turime labai rimtai pagalvoti, kokių pasekmių galime sulaukti. Daug žmonių vyksta į miestelių šventes, nesilaiko saugaus atstumo ir kitų rekomendacijų, bet koncerto klausytis galima ir nuo scenos nutolus kelis šimtus metrų. Vienas lauke ne karys, reikia visų sąmoningumo.
Puikiai suprantu ir medikus. Dirbau Vilkaviškio ligoninės „kovidiniame“ skyriuje. Žinau, kokią įtampą jaučia šiame skyriuje dirbantys žmonės. Nekalbu vien apie ilgas valandas dėvimus specialiuosius kostiumus, kai negali nei atsigerti, nei nueiti į tualetą. Teko iš arti matyti nuo šios klastingos ligos kenčiančius žmones ir suprasti, kad kai kuriose situacijose niekuo negalime padėti.
– Pagrindinė problema regioninėse ligoninėse – specialistų trūkumas. Tiek Kybartų, tiek Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centruose labai trūksta šeimos gydytojų. Dėl to nukenčia pacientai, o neretai ir paslaugų kokybė. Žmonės piktinasi, kad norėdami patekti pas gydytoją eilėje turi laukti kelias savaites, o kartais net ilgiau. Gyventojai turėtų suprasti, kad specialistas – tik vienas, o pacientų yra daug.
Šiais metais nemažai gydytojų rezidentų negavo valstybės finansuojamos vietos, todėl nemažas sumas už studijas teks mokėti patiems. Su Savivaldybės vadovais svarstome galimybę finansuoti rezidentų studijas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Žinoma, tam būtinas ir Tarybos narių pritarimas. Būsimiems medikams taip pat būtų keliami tam tikri reikalavimai – jie turėtų priimti įsipareigojimus, susijusius su rajono gydymo įstaigomis.
Publikuota: 2021-08-04 08:35:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|