„Santaka“ / Kraštiečio kunigo Juozapo Galecko keliais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-08-02 16:39

Dalinkitės:  


Aktyvus visuomenės veikėjas kunigas Juozapas Galeckas su giminėmis 1920 metais.

Gražinos PETKŪNIENĖS asmeninio albumo nuotr.


Kraštiečio kunigo Juozapo Galecko keliais


Istorinis kaimas – garsaus kraštiečio gimtinė

Prieš 250 metų istoriniuose šaltiniuose paminėtas Rūdos kaimas, nusidriekęs abipus Rausvės. Kaimo vardas kildinamas nuo balų rūdos, iš kurios senovės lietuviai lydė geležį. Rausvos spalvos šaltiniuotas paupio vanduo galbūt ir lėmė upelio vardą bei vietovardžius Rūda, Parausiai, Gižų Rūda.

Įdomi detalė: kasmet, liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Kernavėje, senojoje LDK sostinėje, rengiamos senovinės archeologijos dienos, nukeliančios į Lietuvos valstybės kūrimosi ištakas. Ant vieno iš piliakalnių demonstruojama geležies lydymo iš balų rūdos krosnis. Lydyti skirti rūdos gurvuoliai atvežami iš Vilkaviškio krašto.

1774 m. Vilniaus vyskupijos sąrašuose minimas Rūdos kaimas galimai įsikūręs anksčiau, nes 1613 m. jau paminimi Gižai.

1871 m. kovo 2 d. dabartinės Gižų seniūnijos teritorijoje esančiame Rūdos kaime gimė garsusis Dzūkijos švietėjas, Kučiūnų ir Šlavantų bažnyčių statytojas kunigas Juozapas Galeckas. Energingas, aktyvus visuomenės veikėjas rūpinosi ne tik dzūkų dvasiniais, bet ir buitiniais reikalais.


Viešnagė Kučiūnuose


Keliaudamas po Dzūkiją kunigo J. Galecko takais aplankiau Lazdijų krašto muziejų. Jo fonduose radau kunigo M. Gustaičio dar 1924 m. išleistą knygelę „Kunigas Juozapas Galeckas“, gavau jos kopiją.


Kučiūnuose kunigo J. Galecko statytos bažnytėlės nebėra, tik paminklinis akmuo. Beldžiuosi į Kučiūnų klebonijos duris – pasitinka kunigas Vytautas Sakavičius, buvęs Kybartų klebonas. Padovanoja mokytojos Linos Pileckienės parašytą „Kučiūnų parapijos istoriją“.

Su literatūros ir istorijos palikimo dzūkų krašte puoselėtoja šiltai pabendraujame telefonu. Keičiamės knygomis, planuojame kartu su Gižų seniūnija pagerbti Dzūkijos švietėjo kunigo J. Galecko atminimą jo gimtinėje. Gižiečio Vito Garkausko dėka patikslinome kraštiečio gimtinės vietą.

Netikėtą dovaną gaunu iš Vilniaus. Kunigo J. Galecko giminaitė, žurnalistės Editos Mildažytės mama Gražina Petkūnienė šeimos archyve suranda retą, dar 1920 m. kunigą J. Galecką giminių rate įamžinusią nuotrauką.


Bažnyčios statyba


Kučiūnų krašto lietuviams per lenkmetį įgriso po svetimas parapijas važinėti, tad kreipėsi į vyskupą, prašydami Kučiūnuose leisti statyti naują bažnyčią ir įkurti lietuvišką parapiją.

Seinų vyskupijos valdžia prašymą patenkino, ir 1907 m. į Kučiūnus statyti bažnyčios bei steigti parapijos atvyko jaunas kunigas J. Galeckas. Darbai vyko sparčiai, ir nepraėjus metams iškilo medinė čerpėmis dengta bažnytėlė. 1907 m. lapkričio 11 d., per Šv. Martyną, ją pašventino Seinų vyskupijos administratorius pr. J. Antanavičius.



Visuomeninė kunigo veikla


Gauvęs iš valdžios girių pigesnės medienos jis pastatė 20 gyvenamųjų namų ir keletą klėčių, tuo palengvindamas sąlygas įsikurti ūkininkams. Netrukus 1913 m. buvo pastatyta ir dviejų aukštų medinė mokykla su sale, pritaikyta kaimo teatrui. Kunigas Juozapas subūrė chorą, įsteigė mėgėjų teatrą. Netrukus įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, tapusį parapijos kultūriniu centru. Steigiamas knygynas, platinami laikraščiai, organizuojami vaidinimai, pašnekesiai su ūkininkais.

1910 m. buvo įkurtas Marijampolės „Žagrės“ skyrius. Draugijos nariams pargabenta trąšų, net iš Vokietijos atvežta geresnės veislės gyvulių. Ir pats kunigas laikė daug paukščių, ypač mylėjo bites, sodą. 1912 m. jis sumanė Kučiūnuose atidaryti betono dirbtuves, dar vėliau įsteigė Vilkaviškio ūkininkų vartotojų bendrovės skyrių, o 1918 m. atidarė „Gegulės“ krautuvę. Skatindamas lietuvių verslą, į Kučiūnus kunigas neįleido žydų verslininkų. 1918 m. jo dėka buvo atidarytos dar šešios mokyklos.


Kovose už nepriklausomą Lietuvą


Prasidėjus kovoms su lenkų legionieriais kunigas J. Galeckas suorganizavo 60 partizanų būrį, kovojusį su plėšikais ir teroristais. Tris kartus buvo užpultas ir jis pats. Lenkų legionieriai, įsiveržę į Kučiūnus, kleboną apiplėšė ir išgabeno į Seinus – kaip nusikaltėlį vedžiojo gatvėmis, apmėtė akmenimis.


Paleistą iš lenkų nelaisvės kunigą kaimo vyrai nuo „rubežiaus“ parnešė ant rankų.


Įkūrė Šlavantų parapiją


Savo energiją kunigas Juozapas Galeckas netrukus panaudojo statydamas bažnyčią Šlavantuose. 1921 m. spalio 18 d. ji buvo pašventinta evangelisto Luko vardu. Čia įkūrė mokyklą, jai užleisdamas pusę klebonijos.

1922 m. keliaudamas į Kauną J. Galeckas susirgo ir birželio 10 d. mirė. Mylimą kunigą į Šlavantų kapines palydėjo visa parapija.


Įspūdingos istorinės vietos


Aplankęs Kučiūnų ir Šlavantų bažnyčias, menančias garsų kraštietį, pakeliavau po Lazdijus, Veisiejus, Kapčiamiestį. Visur galima rasti su Vilkaviškio kraštu susijusių vietų.

Veisiejų regioninio parko lankytojų centre įrengtoje įspūdingoje ekspozicijoje galima paklaidžioti po Oginskių dvaro rūsius, o menėje išvysti Paežerių dvaro savininko Zigmanto Gauronskio žmonos Natalijos Oginskos motinos Marijos Teklės portretą. Jos tėvai ilsisi Veisiejų bažnyčios rūsiuose. Veisiejų parke galima paklajoti takeliais, stabtelėti prie esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo paminklo.

Keliaudami į Kapčiamiestį Justinavo dvarvietėje išvysite 1831 m. sukilimo kapitonės Emilijos Pliaterytės paminklą. Stabtelėję prie pievoje suklupusios didvyrės paminklo Kapčiamiestyje, prisiminkime jo autorių skulptorių Antaną Ambrulevičių, taip pat kilusį iš mūsų krašto.

Pasak Alytaus krašto istorijos tyrinėtojo Gintaro Lučinsko, A. Ambrulevičius – unikali asmenybė. Gražiškių valsčiuje pokariu tarnaudamas sovietiniame saugume bendradarbiavo su partizanais. Gražiškių miestelio kapinėse jo bendražygis Jonas Astašauskas partizanui A. Ambrulevičiui-Vėjui pastatė atminimo kryžių. Kalėjimuose ir tremtyje A. Ambrulevičius atsiskleidė kaip menininkas.

Vasarą keliaudami po Dzūkiją kunigo J. Galecko keliais galime pasigėrėti gražia šio etnografinio regiono gamta ir istorija.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas





Galerija: Juozapas Galeckas




Publikuota: 2021-08-02 16:39:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai