|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Jei rajono ligoninėje nebeliks aktyvaus gydymo lovų, greitosios pagalbos medikams ligonius teks gabenti į Kauną.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškio ligoninėje – vėl neramios nuotaikos. Naujoji šalies valdžia užsimojo pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą ir sumažinti regionuose teikiamų paslaugų apimtis. Kaip po pertvarkos atrodys mūsų rajono ligoninė, kol kas nežino nei medikai, nei rajono valdžia.
Lygiuojasi į Europą
Sveikatos apsaugos ministerija per nuotolinį susitikimą su ligoninių vadovais pristatė skaidrėse išdėstytą pertvarkos planą, tačiau į diskusijas su medikais nesileidžia. Numatyta, kad iki 2024 metų turi būti padaryta pertvarka, o jai įvykdyti iš Europos Sąjungos (ES) fondų ketinama gauti 800 mln. eurų. Rajonų ligoninės baiminasi, kad jose nebebus teikiamas aktyvus gydymas ir gali likti tik minimalios paslaugos.
Kaip galima spręsti iš pristatytų skaidrių, pertvarką rengianti Sveikatos apsaugos ministerija orientuojasi į ES standartus, pagal kuriuos daugelyje šalių aktyvaus gydymo stacionaro lovų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, mažesnis nei Lietuvoje. Pas mus šis skaičius siekia 53, 05 (2018 m. duomenimis), kai, pavyzdžiui, Italijoje, Danijoje, Olandijoje jis dvigubai mažesnis, o Švedijoje siekia tik 19, 68. Pagal aktyvaus gydymo lovų skaičių mus ES lenkia tik Austrija ir Vokietija.
Nors nuolat skundžiamės, kad šalyje trūksta gydytojų, pagal praktikuojančių gydytojų skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų, mus taip pat lenkia tik Austrija, Graikija ir Portugalija. Nors ligoninėse turime pakankamai daug lovų ir gydytojų, išlaidų sveikatos priežiūrai galime skirti nedaug – rikiuojamės tarp kitų buvusio sovietinio lagerio valstybių, o nuo pirmaujančios Vokietijos atsiliekame beveik tris kartus.
Tad pertvarkos sumanytojai stacionarias gydymo paslaugas ketina telkti didžiųjų miestų ligoninėse, o regionuose jų mažinti.
Pertvarkos kriterijai
Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė, kad jo kolegos iš kitų miestų labai sunerimę, nes gydymo įstaigų ateitis – visiškai neaiški, o pertvarkos kriterijai suprantami nebent pačiai ministerijai. Ligoninių asociacija raštu kreipėsi į ministeriją, kad būtų aiškiai nušviesta, ko tikėtis ir koks regioninių ligoninių likimas.
– Mes pasibaisėję. Įsivaizduokite, numatyta taip, kad rajonuose, kuriuose yra mažiau nei 21 tūkst. gyventojų, kardiologo funkcijas teiks terapeutas. Atrodytų, kad provincijos žmonės serga kitaip nei miestiečiai, – kalbėjo L. Blažaitis. – Kol kas mūsų ligoninės steigėjas yra rajono Savivaldybė, bet jeigu rajono Taryba sutiktų priklausomybę perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, ši su mumis galėtų daryti, ką nori.
Vilkaviškiečius galima paguosti nebent tuo, kad vieną iš aktyviojo gydymo ligoninių tinklo formavimo kriterijų mes atitinkame – rajone yra daugiau nei 21 tūkst. gyventojų. Visgi numatyta daugybė kitų kriterijų, kurių mažoms gydymo įstaigoms atitikti tiesiog neįmanoma.
Linas Blažaitis kalbėjo, kad jau dabar ligoninė priversta atsisakyti kai kurių paslaugų. Praktiškai nebeliko vilties, kad mūsų rajono moterys kitais metais vis dar galės gimdyti savoje ligoninėje. Šios įstaigos vadovas įsitikinęs, kad esant tokiam mažam gimdymų skaičiui mūsų rajone ligonių kasos akušerijos paslaugai finansavimo nebeteiks.
Akušerijos nebeliks
Mūsų rajono ligoninė jau keleri metai neatitinka nustatyto gimdymų skaičiaus standarto. Norint gauti finansavimą akušerijos paslaugai, jų per metus turėtų būti ne mažiau 300. Tačiau pastaruoju metu gimdymų skaičius nesiekia ir 200. Kol kas skyriaus likimą gelbėjo įgyvendintas projektas, pagal kurį iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos buvo skirta lėšų Akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos skyriaus renovacijai. Projektas įpareigojo, kad šis skyrius Vilkaviškio ligoninėje išliktų iki 2022 metų. Tad šis laikas jau baigiasi.
– Panašu, kad netrukus teks atsisakyti ir Vaikų ligų skyriaus, nes finansiškai jis mums nuostolingas. Šalyje šių skyrių jau atsisakiusios trečdalis savivaldybių ligoninių. Aš vis dar į problemą žvelgiu kaip gydytojas, ne kaip ekonomistas, todėl nuostolingas paslaugas dengiame iš pelningesnių. Visgi įstaigos finansinė situacija šiuo metu nėra gera, nors viliamės, kad rudenį, kaip ir kasmet, ji pagerės, – kalbėjo L. Blažaitis.
Ligoninės vadovas nemano, kad gražiai suremontuoti ligoninės skyriai liks be pacientų. Jis turi minčių plėsti konsultacines paslaugas, steigti ligoninėje stacionarios reabilitacijos skyrių, tačiau, kol įstaigos likimas neaiškus, planai pristabdyti.
Teiks geriatrijos paslaugą
Visgi vienas projektas jau įgyvendinamas – dalyje Vaikų ligų skyriaus patalpų rengiamas Ambulatorinės geriatrijos skyrius. 217 tūkst. eurų jam įrengti ligoninė gavo parašiusi projektą. Šis skyrius bus skirtas vyresniems nei 60 metų ir turintiems šalutinių ligų pacientams. Naujajame skyriuje jie 15 dienų per metus galės gauti geriatrijos paslaugas.
Rajono meras Algirdas Neiberka sakė, kad Savivaldybė kol kas nėra gavusi jokių dokumentų apie ligoninių pertvarką. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prižadėjo kviesti savivaldybių vadovus ir pristatyti pertvarkos planus.
Kol kas rajono vadovai tėra girdėję, kad ministerija planuoja savivaldybėse sujungti visas „valdiškas“ gydymo įstaigas – pirminius sveikatos priežiūros centrus, ligoninę ir Visuomenės sveikatos biurą į vieną vienetą. Tačiau tai tik nuogirdos, tad kol planai nepaskelbti, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Daivos Riklienės, nei medikams, nei rajono gyventojams panikuoti nevertėtų.
Vilkaviškio ligoninėje – vėl neramios nuotaikos. Naujoji šalies valdžia užsimojo pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą ir sumažinti regionuose teikiamų paslaugų apimtis. Kaip po pertvarkos atrodys mūsų rajono ligoninė, kol kas nežino nei medikai, nei rajono valdžia. |
Sveikatos apsaugos ministerija per nuotolinį susitikimą su ligoninių vadovais pristatė skaidrėse išdėstytą pertvarkos planą, tačiau į diskusijas su medikais nesileidžia. Numatyta, kad iki 2024 metų turi būti padaryta pertvarka, o jai įvykdyti iš Europos Sąjungos (ES) fondų ketinama gauti 800 mln. eurų. Rajonų ligoninės baiminasi, kad jose nebebus teikiamas aktyvus gydymas ir gali likti tik minimalios paslaugos.
Kaip galima spręsti iš pristatytų skaidrių, pertvarką rengianti Sveikatos apsaugos ministerija orientuojasi į ES standartus, pagal kuriuos daugelyje šalių aktyvaus gydymo stacionaro lovų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, mažesnis nei Lietuvoje. Pas mus šis skaičius siekia 53, 05 (2018 m. duomenimis), kai, pavyzdžiui, Italijoje, Danijoje, Olandijoje jis dvigubai mažesnis, o Švedijoje siekia tik 19, 68. Pagal aktyvaus gydymo lovų skaičių mus ES lenkia tik Austrija ir Vokietija.
Nors nuolat skundžiamės, kad šalyje trūksta gydytojų, pagal praktikuojančių gydytojų skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų, mus taip pat lenkia tik Austrija, Graikija ir Portugalija. Nors ligoninėse turime pakankamai daug lovų ir gydytojų, išlaidų sveikatos priežiūrai galime skirti nedaug – rikiuojamės tarp kitų buvusio sovietinio lagerio valstybių, o nuo pirmaujančios Vokietijos atsiliekame beveik tris kartus.
Tad pertvarkos sumanytojai stacionarias gydymo paslaugas ketina telkti didžiųjų miestų ligoninėse, o regionuose jų mažinti.
Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė, kad jo kolegos iš kitų miestų labai sunerimę, nes gydymo įstaigų ateitis – visiškai neaiški, o pertvarkos kriterijai suprantami nebent pačiai ministerijai. Ligoninių asociacija raštu kreipėsi į ministeriją, kad būtų aiškiai nušviesta, ko tikėtis ir koks regioninių ligoninių likimas.
– Mes pasibaisėję. Įsivaizduokite, numatyta taip, kad rajonuose, kuriuose yra mažiau nei 21 tūkst. gyventojų, kardiologo funkcijas teiks terapeutas. Atrodytų, kad provincijos žmonės serga kitaip nei miestiečiai, – kalbėjo L. Blažaitis. – Kol kas mūsų ligoninės steigėjas yra rajono Savivaldybė, bet jeigu rajono Taryba sutiktų priklausomybę perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, ši su mumis galėtų daryti, ką nori.
Vilkaviškiečius galima paguosti nebent tuo, kad vieną iš aktyviojo gydymo ligoninių tinklo formavimo kriterijų mes atitinkame – rajone yra daugiau nei 21 tūkst. gyventojų. Visgi numatyta daugybė kitų kriterijų, kurių mažoms gydymo įstaigoms atitikti tiesiog neįmanoma.
Linas Blažaitis kalbėjo, kad jau dabar ligoninė priversta atsisakyti kai kurių paslaugų. Praktiškai nebeliko vilties, kad mūsų rajono moterys kitais metais vis dar galės gimdyti savoje ligoninėje. Šios įstaigos vadovas įsitikinęs, kad esant tokiam mažam gimdymų skaičiui mūsų rajone ligonių kasos akušerijos paslaugai finansavimo nebeteiks.
Mūsų rajono ligoninė jau keleri metai neatitinka nustatyto gimdymų skaičiaus standarto. Norint gauti finansavimą akušerijos paslaugai, jų per metus turėtų būti ne mažiau 300. Tačiau pastaruoju metu gimdymų skaičius nesiekia ir 200. Kol kas skyriaus likimą gelbėjo įgyvendintas projektas, pagal kurį iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos buvo skirta lėšų Akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos skyriaus renovacijai. Projektas įpareigojo, kad šis skyrius Vilkaviškio ligoninėje išliktų iki 2022 metų. Tad šis laikas jau baigiasi.
– Panašu, kad netrukus teks atsisakyti ir Vaikų ligų skyriaus, nes finansiškai jis mums nuostolingas. Šalyje šių skyrių jau atsisakiusios trečdalis savivaldybių ligoninių. Aš vis dar į problemą žvelgiu kaip gydytojas, ne kaip ekonomistas, todėl nuostolingas paslaugas dengiame iš pelningesnių. Visgi įstaigos finansinė situacija šiuo metu nėra gera, nors viliamės, kad rudenį, kaip ir kasmet, ji pagerės, – kalbėjo L. Blažaitis.
Ligoninės vadovas nemano, kad gražiai suremontuoti ligoninės skyriai liks be pacientų. Jis turi minčių plėsti konsultacines paslaugas, steigti ligoninėje stacionarios reabilitacijos skyrių, tačiau, kol įstaigos likimas neaiškus, planai pristabdyti.
Visgi vienas projektas jau įgyvendinamas – dalyje Vaikų ligų skyriaus patalpų rengiamas Ambulatorinės geriatrijos skyrius. 217 tūkst. eurų jam įrengti ligoninė gavo parašiusi projektą. Šis skyrius bus skirtas vyresniems nei 60 metų ir turintiems šalutinių ligų pacientams. Naujajame skyriuje jie 15 dienų per metus galės gauti geriatrijos paslaugas.
Rajono meras Algirdas Neiberka sakė, kad Savivaldybė kol kas nėra gavusi jokių dokumentų apie ligoninių pertvarką. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prižadėjo kviesti savivaldybių vadovus ir pristatyti pertvarkos planus.
Kol kas rajono vadovai tėra girdėję, kad ministerija planuoja savivaldybėse sujungti visas „valdiškas“ gydymo įstaigas – pirminius sveikatos priežiūros centrus, ligoninę ir Visuomenės sveikatos biurą į vieną vienetą. Tačiau tai tik nuogirdos, tad kol planai nepaskelbti, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Daivos Riklienės, nei medikams, nei rajono gyventojams panikuoti nevertėtų.
Publikuota: 2021-07-30 08:16:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|