„Santaka“ / Pasigedau objektyvaus istorijos vertinimo / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Pasigedau objektyvaus istorijos vertinimo


Liepos 14 d. man pačiam teko dalyvauti 80-ųjų Vištyčio žydų Holokausto metinių minėjime. Buvo liūdna stebėti į minėjimą susirinkusių Vištyčio, Pajevonio, Gražiškių krašto žmonių, aukų artimųjų, giminaičių veidus.

Suprantu, kad Holokausto metu labiausiai nukentėjo žydų tauta. Milijonai šios tautos atstovų buvo nužudyti, sunaikinti koncentracijos stovyklose. Ir tam yra pastatyti memorialai, minimos žudynių vietos ir datos, išreiškiamas nusivylimas, kad taip susiklostė istorija.

Tačiau Vištyčio Ilgojo kalno tragedija truputį skiriasi nuo daugelio Holokausto istorijų. Čia 1941 m. liepos 14 d. buvo sušaudyti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių žmonės. Jie kartu tą lemtingą dieną sugulė į iš anksto iškastą duobę. Tą dieną buvo išskirtinai šaudomi tiktai vyrai. Vėliau, tų pačių metų rugsėjo 9 d., buvo sušaudytos ir žydų tautybės moterys. Jos užkastos atskirai, beveik pelkėje. Tik vėliau palaikai buvo perlaidoti į bendrą kapavietę. 1941-aisiais buvo sunaikinta praktiškai visa šio krašto žydų bendruomenė.

Dalyvaudamas 80-ųjų Holokausto metinių renginyje pasigedau to tikro organizatorių objektyvumo, istorijos tyrinėtojų ir vietinių istorikų teisingo Ilgojo kalno tragedijos vertinimo. Kažkodėl buvo skaitomos tik žydų tautybės žmonių pavardės, bet nepaminėta nė vieno lietuvio pavardė.



Kiek teko domėtis istorija, galiu paminėti, kad Vištytyje, be žydų tautybės žmonių, buvo sušaudyti Andrius Jurgelaitis, Viktoras Karalius, Juozas Diržinskas, Pranas Eidukaitis, Sergejus Eidukaitis, Jonas Eidukaitis, Fridas Jaruškevičius, Petras Labačiauskas, Kazys Lapašinskas, Juozas Rutkauskas, Izidorius Griūnovas bei 2 jo sūnūs, Jonas Kūnas, Jonas Sartakauskas, Stasys Sartakauskas, Albinas Rutkauskas, Linertas, Bakšys ir kt.

Seniūnija kaupė istorinius faktus, tad yra ir žmonių, sušaudytų ant Ilgojo kalno, sąrašai. Taigi tarp sušaudytųjų 1941 m. liepos 14 d. buvo apie trečdalis lietuvių tautybės žmonių.

Dalyvaudamas renginyje mačiau nusiminusių žuvusiųjų artimųjų veidus, girdėjau replikas. Šie žmonės daug galėtų papasakoti apie Ilgojo kalno tragediją. Keista, bet tarp renginio dalyvių nepastebėjau nė vieno žydų giminaičio ar žydų bendruomenės Lietuvoje atstovo. Anksčiau organizuotuose Holokausto minėjimuose jie paprastai dalyvaudavo, tardavo padėkos žodį.

Prisiminiau poeto Petro Keidošiaus poemos, skirtos Ilgojo kalno tragedijai, ištrauką: „Ant Ilgo kalno malūnas kryžių / Dangun užlaužė, tarsi rankas Motulė, / Nuo Ilgo kalno vyrai nesugrįžo / Į rudą smėlį draugiškai sugulę.“



Taip, jie sunkiai ėjo ant Ilgojo kalno ir negrįžo nei žydai, nei lietuviai ar kitų tautybių žmonės. Ir visų žuvusiųjų atminimas turi išlikti gyvas.

Statydama paminklinį akmenį ir žuvusiųjų atminimo lentą, seniūnija postamentą apmūrijo 222 akmenimis. Manoma, kad būtent tiek žmonių ten buvo nužudyta. Turėta planų ant kiekvieno akmens užrašyti žuvusiųjų vardus ir pavardes, tačiau įgyvendinti nespėta. Viliuosi, kad tai padarys dabartiniai seniūnijos vadovai.



Bronislavas POLITA



Publikuota: 2021-07-27 09:08:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai