|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuva – širdy
|
|
|
Seniūnei Gintautai Žaliniakienei (iš kairės), kultūrininkei Irmai Kalvaitytei-Lišauskienei bei seniūnės pavaduotojai Vilmai Endriukaitienei ši savaitė buvo įtempta – teko sudėlioti paskutinius šventės akcentus.
Toma BIRŠTONĖ
Šį savaitgalį Pajevonio miestelis švęs garbingą 470 metų jubiliejų. Šventė „Vasarą Pajevony 2021“ kvies kartu dainuoti, šokti, klausytis koncertų ar kitaip pramogauti. Kartu bus švenčiami ir šv. Onos atlaidai.
Bene garsiausios Oninės
„Turbūt niekas nedrįstų prieštarauti ir paneigti, jog pačios seniausios ir garsiausios Oninės rajone būna Pajevonyje ir Alvite. Kasmet per šią šventę į miestelį atvyksta daugybė svečių, todėl ir norime jiems bent kartą per metus padovanoti gražų pasibuvimą kartu. Sutikite, ne visi dėl finansų stokos gali sau leisti nuvykti į koncertą, spektaklį ar kitą kultūrinį renginį, todėl šios dvi šventinės dienos – dovana pajevoniečiams ir svečiams“, – kalbėjo Pajevonio kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė Irma Kalvaitytė-Lišauskienė.
Pasak jos, žmonės labai pasiilgę renginių, švenčių. Dar žiemą kultūros darbuotoja sulaukdavo žinučių, skambučių su klausimu, ar šią vasarą vyks Oninių šventė. Pirmuosius šventės akcentus organizatoriai pradėjo dėlioti dar praėjusią vasarą, bet dėl karantino reikėjo keletą kartų koreguoti planus. Septynerius metus Pajevonio kultūros namuose dirbanti I. Kalvaitytė-Lišauskienė pasakojo, kad pastaruoju laiku ji jaučia didžiulį palaikymą iš seniūnijos atstovų, todėl įgyvendinti visus užmojus kartu žymiai lengviau.
Tęsinys bus rugsėjį
Buvo nuspręsta, kad miestelis savo 470-ąjį gimtadienį švęs dvi dienas. Pirmoji bus skirta vaikams, senjorams bei susikaupimą ir ramybę mėgstantiems žmonėms. Šventės organizatoriai apsidžiaugtų, jeigu šeštadienį įdienojus į miestelio centrą susirinktų kuo daugiau vaikų. Ant asfalto, vedančio link pušyno, kuriame kasmet vyksta tradicinė šventė, mažieji galės piešti, rašyti ar kitaip įamžinti savo linkėjimus. Jų piešiniai tarsi pasitiks į sekmadienio renginius atvyksiančius žmones.
Tačiau tai, kas numatyta šeštadieniui ir sekmadieniui, – dar ne viskas. Rugsėjo mėnesį vyks trečioji šios šventės dalis. Miestelio pagrindinėje aikštėje bus atidengtas paminklas 1863 m. sukilėliams atminti, bus galima apžiūrėti kraštietės Marytės Protasevičienės fotografijų parodą „Pajevonys per fotoobjektyvą“, vyks vakaronė.
Pasigirti turi kuo
Pajevonio seniūnė Gintauta Žaliniakienė pasidžiaugė, kad šis kraštas apdovanotas nuostabia gamta – kalvomis, piliakalniais, miškais. Čia verda ir kultūrinis gyvenimas. Keletą metų iš eilės miestelyje vyksta renginių ciklo „b’ART“ koncertai. Kasmet į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių suplūsta vis daugiau žmonių.
Kiekvieną vasarą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kviečia rajono gyventojus pažinti šį kraštą artimiau, o pasigirti pajevoniečiams tikrai yra kuo. Dažniausiai turistai ekskursiją pradeda nuo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, aplanko bene didžiausias rajone ant kalvos esančias kapines, kurios užima beveik 10 ha.
Ekskursantai mėgsta pavaikščioti miestelio gatvėmis, užkopti ant Dabravolės bei Kunigiškių piliakalnių. Nuo šių kalvų atsiveria graži apylinkių panorama. Per ekskursijas aplankomi istoriniai miestelio paminklai. O gamtos mylėtojai domisi saugomomis teritorijomis – Kylininkų kraštovaizdžio, Tadarinės botaniniu-zoologiniu, Širvintos hidrografiniu draustiniais, Dabravolės rezervatu.
Bendruomeniški žmonės
Pajevonį kasmet atranda vis daugiau baltiškosios kultūros puoselėtojų. Čia gyvenantis Linas Lukoševičius atvykėlius supažindina su pagoniškomis tradicijomis ir senuoju baltų tikėjimu. Per vasaros saulėgrįžos šventę, per Rasas, ant Kunigiškių piliakalnio dainuojamos sutartinės, pinami vainikai, deginamos stebulės, kupoliaujama ir ieškoma paparčio žiedo.
Žmonės šioje seniūnijoje tikrai nenuobodžiauja ir randa veiklos. Čia įsikūrusios trys stiprios nevyriausybinės organizacijos: Būdviečių kaimo bendruomenė „Zanyla“, Karalkrėslio kaimo bendruomenė, garsėjanti savo kepiniais, ir pajevoniečių „Jevonio versmė“. Pastaroji glaudžiasi naujuose kultūros namuose, kuriuose vyksta daug renginių. Prieš keletą metų atgimęs pastatas papuošė miestelio erdvę.
Seniūnė G. Žaliniakienė ir kultūros namų darbuotoja I. Kalvaitytė-Lišauskienė džiaugėsi, kad miestelio gyventojus vienija bendruomeniškumo jausmas. Pajevonio pagrindinės mokyklos administracija, bendruomenių atstovai, vietiniai ūkininkai, pavieniai žmonės glaudžiai bendradarbiauja ir greitai sprendžia iškilusias problemas.
Grįžta jaunos šeimos
Pajevonio seniūniją sudaro 22 kaimai. Juose gyvena maždaug 1 300 gyventojų. Seniūnė pasidžiaugė, kad gyvenvietės atgyja, sugrįžta ir kuriasi nemažai jaunų šeimų.
„Prieš gerą dešimtmetį, kuomet daug žmonių vyko laimės ieškoti svetur, Pajevonyje ir gretimuose kaimuose prasidėjo sodybų tuštėjimo metas. Anksčiau čia gyveno apie 2 000 gyventojų, vėliau jų skaičius smarkiai sumažėjo. Dabar situacija sparčiai taisosi. Čia kuriasi šeimos iš Alytaus, Kauno. Kai kurie žmonės grįžta ir tvarkosi senelių sodybas. Daugiausiai jaunų šeimų kuriasi Trilaukio kaime – dabar tai jaunimo gyvenvietė“, – džiaugėsi G. Žaliniakienė.
Gimtasis Pajevonys
Vilija SAKALAUSKIENĖ
Piliakalniais, pušynais apsisupęs,
Senasis rymo mūs Pajevonys.
Mėnulio veidas atsispindi upėj,
Čia neišsenkantis prisiminimų šulinys.
Visi keliai, pilki takeliai išklajota,
Link ežero, į kalnus, pro miškus.
Žalioj pakrantėj kiek sėdėta ir svajota,
Apgaubiant vakarui šydu laukus.
Rasa rytinė sidabru prieš saulę tviska,
Lakštingalos dainuoja širdyje,
Ir kad pamiltum jį labiau už viską,
Pakanka žmogui gimti Pajevonyje.
Bet net ir tie, kur tokios laimės neturėjo,
Kuriuos likimo vėjai atnešė į čia,
Jie Pajevonio žemę jau įsimylėjo,
Nors kartais ilgesys prasiveržia nakčia.
Mūs praeitį vis tebesaugo Vytautas didingas,
Neįveikė jo niūrios laikmečio grimasos,
O kryžkelėje snaudžia krivis išmintingas,
Gal atplasnos per pievą vaidilutės basos.
Sustok prie kryžiaus – tavo prašymą jis girdi,
O Dievo namuose giesmė, ir žvakės šviečia.
Suklupę tyliai maldoje apnuoginkime širdį
Čia, kur Marijos rankos mus į saugų glėbį kviečia.
Aplinkui žmonės darbštūs, sklidini gerumo,
Padės, užjaus – jie pagarbos verti.
Neturim, na neturim suvalkietiško skūpumo,
Užeikit, prašom, drąsiai, vartai atkelti.
Visiems po saule Tėviškės užtenka vietos,
Priglaus Gimtinė, uostas ji ramus.
Jei blaškotės dabar po margą svietą,
Tikiu širdim, kad dar sugrįšit į namus.
O kas jau atgulė kalnely pailsėti,
Jiems visą laiką pagarba šviesi.
Jų darbus reikia tęsti, naują grūdą sėti,
Nes kažkada išeisim ten visi.
Šį savaitgalį Pajevonio miestelis švęs garbingą 470 metų jubiliejų. Šventė „Vasarą Pajevony 2021“ kvies kartu dainuoti, šokti, klausytis koncertų ar kitaip pramogauti. Kartu bus švenčiami ir šv. Onos atlaidai. |
„Turbūt niekas nedrįstų prieštarauti ir paneigti, jog pačios seniausios ir garsiausios Oninės rajone būna Pajevonyje ir Alvite. Kasmet per šią šventę į miestelį atvyksta daugybė svečių, todėl ir norime jiems bent kartą per metus padovanoti gražų pasibuvimą kartu. Sutikite, ne visi dėl finansų stokos gali sau leisti nuvykti į koncertą, spektaklį ar kitą kultūrinį renginį, todėl šios dvi šventinės dienos – dovana pajevoniečiams ir svečiams“, – kalbėjo Pajevonio kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė Irma Kalvaitytė-Lišauskienė.
Pasak jos, žmonės labai pasiilgę renginių, švenčių. Dar žiemą kultūros darbuotoja sulaukdavo žinučių, skambučių su klausimu, ar šią vasarą vyks Oninių šventė. Pirmuosius šventės akcentus organizatoriai pradėjo dėlioti dar praėjusią vasarą, bet dėl karantino reikėjo keletą kartų koreguoti planus. Septynerius metus Pajevonio kultūros namuose dirbanti I. Kalvaitytė-Lišauskienė pasakojo, kad pastaruoju laiku ji jaučia didžiulį palaikymą iš seniūnijos atstovų, todėl įgyvendinti visus užmojus kartu žymiai lengviau.
Buvo nuspręsta, kad miestelis savo 470-ąjį gimtadienį švęs dvi dienas. Pirmoji bus skirta vaikams, senjorams bei susikaupimą ir ramybę mėgstantiems žmonėms. Šventės organizatoriai apsidžiaugtų, jeigu šeštadienį įdienojus į miestelio centrą susirinktų kuo daugiau vaikų. Ant asfalto, vedančio link pušyno, kuriame kasmet vyksta tradicinė šventė, mažieji galės piešti, rašyti ar kitaip įamžinti savo linkėjimus. Jų piešiniai tarsi pasitiks į sekmadienio renginius atvyksiančius žmones.
Tačiau tai, kas numatyta šeštadieniui ir sekmadieniui, – dar ne viskas. Rugsėjo mėnesį vyks trečioji šios šventės dalis. Miestelio pagrindinėje aikštėje bus atidengtas paminklas 1863 m. sukilėliams atminti, bus galima apžiūrėti kraštietės Marytės Protasevičienės fotografijų parodą „Pajevonys per fotoobjektyvą“, vyks vakaronė.
Pajevonio seniūnė Gintauta Žaliniakienė pasidžiaugė, kad šis kraštas apdovanotas nuostabia gamta – kalvomis, piliakalniais, miškais. Čia verda ir kultūrinis gyvenimas. Keletą metų iš eilės miestelyje vyksta renginių ciklo „b’ART“ koncertai. Kasmet į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių suplūsta vis daugiau žmonių.
Kiekvieną vasarą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kviečia rajono gyventojus pažinti šį kraštą artimiau, o pasigirti pajevoniečiams tikrai yra kuo. Dažniausiai turistai ekskursiją pradeda nuo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, aplanko bene didžiausias rajone ant kalvos esančias kapines, kurios užima beveik 10 ha.
Ekskursantai mėgsta pavaikščioti miestelio gatvėmis, užkopti ant Dabravolės bei Kunigiškių piliakalnių. Nuo šių kalvų atsiveria graži apylinkių panorama. Per ekskursijas aplankomi istoriniai miestelio paminklai. O gamtos mylėtojai domisi saugomomis teritorijomis – Kylininkų kraštovaizdžio, Tadarinės botaniniu-zoologiniu, Širvintos hidrografiniu draustiniais, Dabravolės rezervatu.
Pajevonį kasmet atranda vis daugiau baltiškosios kultūros puoselėtojų. Čia gyvenantis Linas Lukoševičius atvykėlius supažindina su pagoniškomis tradicijomis ir senuoju baltų tikėjimu. Per vasaros saulėgrįžos šventę, per Rasas, ant Kunigiškių piliakalnio dainuojamos sutartinės, pinami vainikai, deginamos stebulės, kupoliaujama ir ieškoma paparčio žiedo.
Žmonės šioje seniūnijoje tikrai nenuobodžiauja ir randa veiklos. Čia įsikūrusios trys stiprios nevyriausybinės organizacijos: Būdviečių kaimo bendruomenė „Zanyla“, Karalkrėslio kaimo bendruomenė, garsėjanti savo kepiniais, ir pajevoniečių „Jevonio versmė“. Pastaroji glaudžiasi naujuose kultūros namuose, kuriuose vyksta daug renginių. Prieš keletą metų atgimęs pastatas papuošė miestelio erdvę.
Seniūnė G. Žaliniakienė ir kultūros namų darbuotoja I. Kalvaitytė-Lišauskienė džiaugėsi, kad miestelio gyventojus vienija bendruomeniškumo jausmas. Pajevonio pagrindinės mokyklos administracija, bendruomenių atstovai, vietiniai ūkininkai, pavieniai žmonės glaudžiai bendradarbiauja ir greitai sprendžia iškilusias problemas.
Pajevonio seniūniją sudaro 22 kaimai. Juose gyvena maždaug 1 300 gyventojų. Seniūnė pasidžiaugė, kad gyvenvietės atgyja, sugrįžta ir kuriasi nemažai jaunų šeimų.
„Prieš gerą dešimtmetį, kuomet daug žmonių vyko laimės ieškoti svetur, Pajevonyje ir gretimuose kaimuose prasidėjo sodybų tuštėjimo metas. Anksčiau čia gyveno apie 2 000 gyventojų, vėliau jų skaičius smarkiai sumažėjo. Dabar situacija sparčiai taisosi. Čia kuriasi šeimos iš Alytaus, Kauno. Kai kurie žmonės grįžta ir tvarkosi senelių sodybas. Daugiausiai jaunų šeimų kuriasi Trilaukio kaime – dabar tai jaunimo gyvenvietė“, – džiaugėsi G. Žaliniakienė.
Vilija SAKALAUSKIENĖ
Piliakalniais, pušynais apsisupęs,
Senasis rymo mūs Pajevonys.
Mėnulio veidas atsispindi upėj,
Čia neišsenkantis prisiminimų šulinys.
Visi keliai, pilki takeliai išklajota,
Link ežero, į kalnus, pro miškus.
Žalioj pakrantėj kiek sėdėta ir svajota,
Apgaubiant vakarui šydu laukus.
Rasa rytinė sidabru prieš saulę tviska,
Lakštingalos dainuoja širdyje,
Ir kad pamiltum jį labiau už viską,
Pakanka žmogui gimti Pajevonyje.
Bet net ir tie, kur tokios laimės neturėjo,
Kuriuos likimo vėjai atnešė į čia,
Jie Pajevonio žemę jau įsimylėjo,
Nors kartais ilgesys prasiveržia nakčia.
Mūs praeitį vis tebesaugo Vytautas didingas,
Neįveikė jo niūrios laikmečio grimasos,
O kryžkelėje snaudžia krivis išmintingas,
Gal atplasnos per pievą vaidilutės basos.
Sustok prie kryžiaus – tavo prašymą jis girdi,
O Dievo namuose giesmė, ir žvakės šviečia.
Suklupę tyliai maldoje apnuoginkime širdį
Čia, kur Marijos rankos mus į saugų glėbį kviečia.
Aplinkui žmonės darbštūs, sklidini gerumo,
Padės, užjaus – jie pagarbos verti.
Neturim, na neturim suvalkietiško skūpumo,
Užeikit, prašom, drąsiai, vartai atkelti.
Visiems po saule Tėviškės užtenka vietos,
Priglaus Gimtinė, uostas ji ramus.
Jei blaškotės dabar po margą svietą,
Tikiu širdim, kad dar sugrįšit į namus.
O kas jau atgulė kalnely pailsėti,
Jiems visą laiką pagarba šviesi.
Jų darbus reikia tęsti, naują grūdą sėti,
Nes kažkada išeisim ten visi.
Publikuota: 2021-07-23 14:03:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|