„Santaka“ / Grūdų augintojai rajone įkūrė modernius paukštynus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda žąsis ir jų skerdieną Kalėdoms. Tel. 8 636 09 438.
Galioja iki: 2021-12-04 13:31:05

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-07-22 16:32

Dalinkitės:  


Ūkininkas Irmantas Mačiulis bei veterinarė Jovita Latvinskienė tikino, jog visos paukštidės atitinka aukščiausius šiuolaikinius reikalavimus, yra modernizuotos.

Autoriaus nuotr.


Grūdų augintojai rajone įkūrė modernius paukštynus

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškio rajone veiklą pradeda trys mėsinių broilerių ūkiai. Tai – vieninteliai tokio tipo objektai visame Suvalkijos regione.


Skandinaviškas modelis


Kaip tik šiomis dienomis pirmieji viščiukai turėtų atkeliauti į Bobių kaime (Klausučių sen.) įsikūrusį paukštininkystės ūkį. Kiek anksčiau didžiulės paukščių fermos atidarytos Mažųjų Šelvių (Klausučių sen.) bei Oranų (Gižų sen.) kaimuose. Visi trys objektai – identiški. Kiekviename iš jų didžiulėse 2 520 kv. m patalpose vienu metu bus auginama po 42 tūkst. vištų. Planuojama, kad per metus pasikeis šešios paukščių partijos. Kitaip tariant, broileriai ūkiuose augs po 42 dienas, tada jie bus realizuoti, tvartai išvalyti ir po 12 dienų į juos vėl atkeliaus nauji vienos dienos paukščiai.

„Maždaug prieš porą metų kartu su kitais žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pašarai“ nariais ieškojome alternatyvų, kaip į savo ūkius įpūsti naujų vėjų. Norėjosi veiklos ne tik laukuose, bet ir po stogu. Rėmėmės skandinavišku ūkio pavyzdžiu“, – prisiminė vienas iš Mažųjų Šelvių kaime įsikūrusio ūkio vadovų Irmantas Mačiulis.

Jam antrino ir Oranų kaime esančios paukščių fermos įkūrėjas Tomas Maksvytis. Vyras teigė, jog pagrindinis šių ūkių tikslas – dar labiau priartėti prie galutinio žmogaus vartojamo produkto.


Broilerių ūkių įkūrėjai taip pat siekė patys panaudoti bent dalį savo užauginamų grūdų, o ne išvežti juos į supirkimo punktus. Būtent dėl to paukščiai bus šeriami ne tik kombinuotaisiais pašarais, bet ir Vilkaviškio rajono žemėse subrendusiais kviečiais.

„Svarstėme įvairių variantų, kaip galėtume panaudoti savo ūkiuose užaugintą produkciją. Supratome, kad į karvių verslą įeiti būtų labai sunku, be to, šiuo metu tai nėra pelninga. Paukščiai patrauklūs pasirodė dėl to, kad po 42 dienų vėl viskas pradedama iš naujo. Jei šioje rinkoje kas nors nutiktų, viską būtų galima nesunkiai užbaigti. Paukštininkystė naudinga ir dėl kai kurių kitų niuansų. Pavyzdžiui, ūkyje sukauptą mėšlą panaudosime tręšti žemę. Iki šiol kasmet jį pirkdavome, tad dabar to daryti nereikės. Mėšlas – labai svarbus, siekiant gerinti žemės kokybę“, – pabrėžė T. Maksvytis.


Galima įsigyti


Visos paukščių fermos pastatytos už asmenines ūkininkų ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšas. Objektai atitinka aukščiausius šiuolaikinius reikalavimus, yra visiškai modernizuoti. Broilerių šėrimas bei girdymas vyksta automatiniu būdu. Ūkiuose itin griežtai laikomasi biosaugos reikalavimų, tad pašaliniai asmenys neturi jokios galimybės patekti į pastatų vidų. Visi juose laikomi paukščiai – vakcinuoti.


„Mes taip pat turime tai, ko neturi kiti paukštininkystės ūkiai Lietuvoje, – modernią vėsinimo sistemą. Kai paukštidėse pakyla aukštesnė nei reikia temperatūra, ant broilerių pradedamas purkšti šaltas vanduo. Tai – papildoma, natūrali priemonė, apsauganti paukščius nuo gaišimo“, – pasakojo visų trijų rajono paukščių ūkių gamybos vadovė, veterinarijos gydytoja Jovita Latvinskienė.

Didžioji dalis rajono ūkiuose užaugintų paukščių bus išvežti į Joniškyje esančią vieną didžiausių Lietuvoje skerdyklų. Rajono gyventojai taip pat jau dabar broilerių gali nusipirkti savo reikmėms. Kol kas broileriais prekiaujama tik Mažuosiuose Šelviuose, tačiau netrukus tai bus daroma ir kituose ūkiuose. Jei ne vienur, tai kitur paukščių bus galima įsigyti ištisus metus.

„Viščiukus perkame iš Vokietijos, tad klientams galėsime pasiūlyti aukščiausios klasės kokybę. Įprastai 42 dienų paukštis sveria 2,4–2,6 kg“, – pasakojo J. Latvinskienė.


Sulaukė pasipriešinimo


Dar prieš fermų statybas kai kurie jų savininkai sulaukė didžiulio aplinkinių gyventojų pasipriešinimo. T. Maksvytis pasakojo, kad Gižų seniūnijos gyventojai net rinko parašus, siekdami uždrausti objekto statybas. Labiausiai gyventojus neramino galimai nuo ūkių sklisiantis nemalonus kvapas.


„Šiek tiek apmaudu, kad kaimo žmonės pastaraisiais metais nutolo nuo kaimo. Juk dar visai neseniai kone už kiekvienos sodybos stūksojo mėšlo krūvos, tačiau tai niekam pernelyg didelių problemų nekėlė. Mūsų ferma stovi Oranuose, pakankamai toli nuo gyvenamųjų namų. Jei jau čia ji negali stovėti, tai kur tada gali?“ – retoriškai klausė T. Maksvytis.

Dar daugiau aplinkinių nepasitenkinimo sulaukė Bobių kaime įkurtos paukščių fermos šeimininkas Valdas Melninkas. Vietiniai gyventojai ne tik rinko parašus, siekdami uždrausti fermos statybas, bet ir šaukė susirinkimą, į kurį kvietė patį žemdirbį. Pastarajam teko atlaikyti nemažą žmonių spaudimą. Nors V. Melninkas bandė aiškinti, kad šiuolaikiškai įrengtos paukščių fermos neskleidžia jokio kvapo, tačiau vietinių tai neįtikino. Galiausiai ūkininkas buvo priverstas nusileisti ir pakeitė projekto įgyvendinimo vietą. Iš pradžių įkurti broilerių ūkį jis ketino Žynių kaime, tačiau galiausiai teko jį perkelti į Bobius.

„Esu gimęs ir augęs kaime, todėl nesuprantu tų, kurie čia atsikrausto iš miesto ir tikisi gyventi kurorte. Spaudimą teko atlaikyti išties didelį. Net nežinau, kiek instancijų turėjau aplankyti, kad gaučiau visus leidimus. Gaila, kad Lietuvoje įstatymai numato vieną tvarką, žmonės reikalauja kitos, o valdininkai vis tiek viską traktuoja savaip. Jokio palaikymo nesulaukiau. Projekto vietos keitimas kainavo daug nervų, pinigų ir laiko. Jokio pykčio nejaučiu, tačiau gaila, jog viskas taip susiklostė“, – apmaudo neslėpė V. Melninkas.

Ūkininkas teigė nesuprantantis lietuvių nuostatos priešintis bet kokioms naujovėms. Vyras pasakojo prieš statybas su kolegomis viešėjęs ne viename užsienio paukščių ūkyje ir matęs, kaip daugelyje vietų tokio tipo fermos stovi pačiuose miesteliuose ar kaimuose, o vietiniai gyventojai jokių problemų dėl to nekelia.

Greičiausiai tų problemų daugiau nekels ir mūsų krašto gyventojai. Visose rajono fermose įrengtos šiuolaikiškos vėdinimo sistemos, tad stovint šalia jų išties jokio nemalonaus kvapo nesijaučia. Akivaizdu, kad baimintasi buvo be reikalo.

„Įprastai juntamas tik šlapio mėšlo kvapas, o čia – sausas. Taip, nemalonus kvapas kažkiek bus jaučiamas, kai valysime tvartus, tačiau tai darysime tik 6 kartus per metus. Visi mūsų ūkiai aprūpinti pakankamai našia technika, tad kaskart viską sutvarkyti stengsimės kiek įmanoma greičiau“, – teigė I. Mačiulis.


Planuose – skerdykla


Kalbinti žemdirbiai prisipažino, jog broilerių ūkiai greičiausiai būtų pradėję veikti bent pusmečiu anksčiau, jei ne COVID-19 situacija. Dėl pandemijos strigo kai kurių statybinių medžiagų tiekimas, vėlavo įvairių leidimų išdavimai.

„Statant pirmąjį objektą didelių trikdžių nebuvo, tačiau dabar šalimais esame pradėję naujos fermos statybas, kurios šiek tiek stringa. Akivaizdu, kad laiku negausime reikiamos įrangos, o statybinės medžiagos pastaruoju metu – itin pabrangusios. Jau kreipėmės į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad mums būtų leista šiek tiek atidėti projekto užbaigimo darbus“, – pasakojo T. Maksvytis.


Tiek jis, tiek kiti žemdirbiai neatmetė galimybės ateityje šalia paukščių fermų įkurti skerdyklas. V. Melninkas teigė šiam tikslui turintis reikiamas patalpas, tačiau jų įrenginėti vyras neskubės. Anot jo, reikia pirma „įsivažiuoti“ į šį verslą, o tik tuomet galvoti apie kitus žingsnius.

„Nuo pat tos akimirkos, kai tik pradėjome statyti paukštidę, mūsų neapleidžia mintis dėl skerdyklos. Bet tam palankiai turi susiklostyti daug aplinkybių. Statyti mažą skerdyklą – neracionalu, o didelės kaina gali siekti net iki 30 milijonų eurų. Tai – labai sudėtingas projektas, tačiau mūsų tikslas visada buvo pirkėjams pateikti galutinį produktą“, – sakė T. Maksvytis.





Galerija: Paukštynas




Publikuota: 2021-07-22 16:32:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas mokestis – už žemės nuomą po daugiabučiais namais
* Pradinukai džiaugiasi atnaujintomis patalpomis
* Banknotų neėmę prekybos centrai klientų atsiprašė
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kokia Jūsų nuomonė apie naująjį miesto laikrodį?
Tai moderni puošmena.
Nesuprantu tokio meno.
Man dėl jo nei šilta, nei šalta.
Laikrodžio dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas