„Santaka“ / Paminėtos 80-osios Vištyčio žydų Holokausto metinės / Atmintis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Atmintis

Dalinkitės:  


Per minėjimą pagal žydišką tradiciją prie aukų atminimo paminklo padėti akmenėliai.

Autoriaus nuotr.


Paminėtos 80-osios Vištyčio žydų Holokausto metinės


Liepos 14-ąją šalia Vištyčio malūno, ant Ilgojo kalno, buvo surengta Vištyčio žydų Holokausto aukų paminėjimo popietė. Būtent čia lygiai prieš 80 metų brutalia vokiečių okupacinės valdžios iniciatyva buvo sušaudyta per šimtą žmonių.

Atminimo popietėje dalyvavo savo įžvalgomis pakviesti pasidalyti Vilkaviškio rajono istorijos entuziastai. Medikas, knygos , , Afganistano daktaras” autorius, Vištyčio krašto istorijos puoselėtojas Vilius Kočiubaitis kalbą pradėjo statistiniais duomenimis. 1941 m. Vištytyje vokiečių iniciatyva buvo nužudyta apie 220 žmonių – daugelis jų žydų kilmės, tačiau buvo ir lietuvių, kitų tautybių atstovų, kurie vienaip ar kitaip neįtiko okupacinei valdžiai.

1941 m. liepos 14-ąją buvo nužudyti 135 žmonės. V. Kočiubaitis sakė esąs dėkingas likimui ir Lietuvos valstybės istorijos archyvui, jog kai ieškojo informacijos, jam pavyko identifikuoti visus 135 pasmerktuosius myriop.

Susirinkusieji į minėjimo popietę pagal žydišką tradiciją prie aukų atminimo paminklo sudėjo akmenėlius, organizatoriai perskaitė visų lygiai prieš 80 metų su gyvenimu atsisveikinusių vardus bei pavardes.


Vištyčio krašto istorikas Juozas Jurkynas papasakojo savo mamos Viktorijos Debesaitytės, regėjusios kruvinuosius Vištyčio žydų Holokausto įvykius, prisiminimus. Istorikas pripažino, jog jo šeimą taip pat galėjo ištikti tragiškas likimas, jei motina iš tuometinės policijos „už lašinių paltį“ nebūtų išpirkusi J. Jurkyno tėvo bei kitų pažįstamų suimtųjų.

Istorikas teigė, jog prieš karą, nepaisant skirtingų religijų, kalbų bei papročių, Vištytyje draugiškai sugyveno lietuviai, lenkai, rusai, žydai, todėl neįmanoma suvokti beprasmiškų žudynių. J. Jurkynas linkėjo skiepyti žmogiškąsias vertybes ateities kartoms ir kaskart aplankius Ilgąjį kalną pagerbti Holokausto aukas akmenėliu.

Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro istorijos mokytojas Algirdas Merkevičius žydų tautos genocidą vadino , , nuodingų idėjų rezultatu“ ir svarstė, kad visai žmonijai turėtų būti nepriimtina neapykanta kitaip mąstantiesiems. Pedagogas skatino nepamiršti Holokausto aukų bei išreiškė viltį, jog į tokius minėjimus kaip šis kasmet susirinks vis daugiau žmonių.

Ilgametis muziejininkas, apybraižų knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ autorius, istorikas Antanas Žilinskas savo kalboje žydų tautą pavadino ypatinga – garsia iškiliais menininkais, mokslininkais, Nobelio premijos laureatais. Istorikas perskaitė savo kūrybos eilėraštį žydų istorijos tematika , , Hallelujah“. Pateikęs jį Mažajam poezijos pavasariui A. Žilinskas tapo diplomantu.


Savo atliekama muzika dalijosi Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblis „Šilojai“, Girėnų kultūros namų kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė su dukra. Vištyčio vėjo malūno viduje buvo galima stebėti vaizdo projekciją su senosiomis fotografijomis, kuriose įamžintos Vištyčio žydų gyvenimo akimirkos.



Lukas RAKAUSKAS



Publikuota: 2021-07-19 09:54:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai