|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Atkaklumo pavyzdys: Gintautas Asevičius Lietuvos taurę iškovojo po dvidešimties nesėkmingų bandymų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Pirmą kartą akivaizdinėse trumpųjų bangų radijo ryšių varžybose „Lietuvos TB taurė“ Gintautas Asevičius sudalyvavo dar 1999 metais. Tuomet jis liko paskutinėje vietoje. Vis dėlto vilkaviškietis buvo atkaklus ir šiemet pagaliau pasiekė svarbiausią tikslą – tapo šių varžybų nugalėtoju.
Pergalės nesureikšmina
Pernai Lietuvos taurės laimėtoju akivaizdinių dalyvių įskaitoje tapo vilkaviškietis Tomas Adomavičius, o šiais metais estafetę iš jo perėmė kitas mūsų krašto atstovas G. Asevičius (šaukinys – LY4R), priklausantis Vilkaviškio radijo klubui „Varpas“. Vyras prisipažino, kad varžybose jam padėjo ne tik geri įgūdžiai bei sukaupta patirtis, bet ir sėkmės šypsnis.
„Akivaizdinių dalyvių darbo vietos nustatomos burtų keliu. Man pasisekė, kad šiemet gavau vietą pavėsyje, tad nereikėjo kęsti alinančios saulės kaitros. Kai kuriems kitiems dalyviams karščiai tikrai trukdė susikaupti“, – pasakojo trumpabangininkas.
Šiais metais vykusiose varžybose G. Asevičius per beveik pusantros valandos užmezgė 110 radijo ryšių. Vilkaviškietis prisipažino, kad greičiausiai būtų galėjęs pasiekti dar geresnį rezultatą, tačiau ir šio pakako pergalei pasiekti. Dvidešimt pirmą kartą Lietuvos taurės varžybose dalyvavęs vyras ant prizininkų pakylos buvo užlipęs ir anksčiau, tačiau čempionu tapo pirmą sykį. Vis dėlto nors pergalė buvo kiek netikėta, jis to pernelyg nesureikšmino. Pasak paties Gintauto, svarbiausia – dalyvauti, o ne laimėti.
„Neneigsiu, smagu iškovoti taurę, tačiau už viską labiau vertinu galimybę pabūti su bendraminčiais. Šiais metais pasibaigus varžybų laikui jaučiau, kad užfiksavau aukštą rezultatą. Matyt, buvo mano diena. Man labai pagelbėjo ir bičiuliai. Pavyzdžiui, darbo poziciją padėjo įsirengti vilnietis Vytautas, kurio šaukinys – LY1YZ, o aparatūrą paskolino dabar Kaune gyvenantis, tačiau iš mūsų rajono kilęs Vitalijus Baranauskas. Jo šaukinys – LY4C“, – pasakojo G. Asevičius.
Kartu su juo šiais metais ant nugalėtojų pakylos lipo Kauno technologijos universiteto radijo klubo atstovė Karolina Vaičiūnaitė (šaukinys – LY5XX) bei svečias iš Latvijos Juris Petersons (YL2GM).
Vieną iš varžybų prizų įsteigė ir Vilkaviškio įmonė „Vikompa“, skyrusi geriausio debiutanto apdovanojimą.
Vienodos sąlygos
Nuo 1998 m. vykstantis Lietuvos taurės čempionatas kasmet sutraukia būrį radijo sporto mėgėjų ne tik iš visos šalies, bet ir iš aplinkinių valstybių. Būtent dėl to jis turi tarptautinio renginio statusą. Iš pradžių Lietuvos taurės kovos vyko Anykščių rajone, o nuo 2003 m. reguliariai rengiamos Birštone, Nemuno krantinėje. Jų organizavimu kasmet rūpinasi Lietuvos radijo sporto federacija ir Kauno technologijos universiteto radijo klubas.
Pagrindinis šių varžybų tikslas – per nustatytą laiko atkarpą tarpusavyje užmegzti kuo daugiau radijo ryšių. Informacija apsikeičiama tiek balsu, kalbant į mikrofoną, tiek telegrafu, naudojant Morzės kodą. Varžybos vyksta 80 metrų bangų ruože. Visi trumpabangininkai darbui eteryje turi unikalius tuo metu galiojančius šaukinius.
Radijo ryšio tarp dviejų stočių metu apsikeičiama trumpa informacija – perduodamas šaukinys, du skaičiai, reiškiantys signalo kokybės įvertinimą, bei ryšio eilės numeris. Kad radijo ryšys būtų užskaitytas, dalyvis turi teisingai priimti šią informaciją iš kito trumpabangininko bei užfiksuoti laiką, kada ryšys įvyko.
Lietuvos taurės radijo ryšių varžybų dalyviai skirstomi į akivaizdinius ir neakivaizdinius. Dalyvaujantieji akivaizdinėje įskaitoje renkasi į sutartą vietą ir dirba lauko sąlygomis, o neakivaizdiniai dalyviai radijo ryšius mezga iš savo namų.
Visiems akivaizdinių varžybų dalyviams stengiamasi sudaryti vienodas technines sąlygas, o kiekvieną iš jų akylai stebi teisėjai.
Norėjo anksčiau
G. Asevičius radijo technika domisi nuo mažens. Dar besimokydamas tuometinės Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos penktoje klasėje jis norėjo lankyti radijo mėgėjų būrelį, tačiau dėl pernelyg jauno amžiaus į jį nebuvo priimtas. Tik jau būdamas penkiolikmetis jis įgyvendino savo svajonę. Vyras prisipažino, kad sunkiausia tuomet buvo išmokti Morzės abėcėlę.
1975 m. vilkaviškietis gavo leidimą naudoti radijo stotį. Tuo metu buvo patvirtintas ir pirmasis jo šaukinys – UP2PCX. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kito ir jo šaukinys – LY1DM. Šiuo metu vyras radijo entuziastų pasaulyje žinomas LY4R vardu. Keturių simbolių šaukinys suteikiamas tik ilgamečiams radijo mėgėjams ir vertinamas kaip prestižinis.
Su radiju susijusi didžioji dalis G. Asevičiaus gyvenimo. Po mokslų Vilkaviškyje jis įstojo į Kauno ryšininkų mokyklą, vėliau pabaigė ir tuometinį Kauno politechnikos institutą, kuriame įgijo radijo inžinieriaus specialybę. Vyras pagal įgytą išsilavinimą ne vienus metus dirbo telekomunikacijų srityje. Kurį laiką vilkaviškietis priklausė ir Lietuvos radijo sporto federacijai – ėjo tarybos pirmininko dr. Rolando Žakelio pavaduotojo pareigas.
„Kartais varžybose dalyvauju ir iš namų, tačiau į apdovanojimus nepretenduoju. Turiu namuose visą reikiamą aparatūrą, bet ji nėra labai galinga. Dėl to dažniausiai tik stengiuosi padėti savo klubui surinkti kuo daugiau taškų“, – sakė G. Asevičius.
Vyras žada ir toliau daug dėmesio skirti bene didžiausiam savo pomėgiui, ir toliau dalyvauti įvairiose varžybose bei megzti radijo ryšius su bendraminčiais.
Pirmą kartą akivaizdinėse trumpųjų bangų radijo ryšių varžybose „Lietuvos TB taurė“ Gintautas Asevičius sudalyvavo dar 1999 metais. Tuomet jis liko paskutinėje vietoje. Vis dėlto vilkaviškietis buvo atkaklus ir šiemet pagaliau pasiekė svarbiausią tikslą – tapo šių varžybų nugalėtoju. |
Pernai Lietuvos taurės laimėtoju akivaizdinių dalyvių įskaitoje tapo vilkaviškietis Tomas Adomavičius, o šiais metais estafetę iš jo perėmė kitas mūsų krašto atstovas G. Asevičius (šaukinys – LY4R), priklausantis Vilkaviškio radijo klubui „Varpas“. Vyras prisipažino, kad varžybose jam padėjo ne tik geri įgūdžiai bei sukaupta patirtis, bet ir sėkmės šypsnis.
„Akivaizdinių dalyvių darbo vietos nustatomos burtų keliu. Man pasisekė, kad šiemet gavau vietą pavėsyje, tad nereikėjo kęsti alinančios saulės kaitros. Kai kuriems kitiems dalyviams karščiai tikrai trukdė susikaupti“, – pasakojo trumpabangininkas.
Šiais metais vykusiose varžybose G. Asevičius per beveik pusantros valandos užmezgė 110 radijo ryšių. Vilkaviškietis prisipažino, kad greičiausiai būtų galėjęs pasiekti dar geresnį rezultatą, tačiau ir šio pakako pergalei pasiekti. Dvidešimt pirmą kartą Lietuvos taurės varžybose dalyvavęs vyras ant prizininkų pakylos buvo užlipęs ir anksčiau, tačiau čempionu tapo pirmą sykį. Vis dėlto nors pergalė buvo kiek netikėta, jis to pernelyg nesureikšmino. Pasak paties Gintauto, svarbiausia – dalyvauti, o ne laimėti.
„Neneigsiu, smagu iškovoti taurę, tačiau už viską labiau vertinu galimybę pabūti su bendraminčiais. Šiais metais pasibaigus varžybų laikui jaučiau, kad užfiksavau aukštą rezultatą. Matyt, buvo mano diena. Man labai pagelbėjo ir bičiuliai. Pavyzdžiui, darbo poziciją padėjo įsirengti vilnietis Vytautas, kurio šaukinys – LY1YZ, o aparatūrą paskolino dabar Kaune gyvenantis, tačiau iš mūsų rajono kilęs Vitalijus Baranauskas. Jo šaukinys – LY4C“, – pasakojo G. Asevičius.
Kartu su juo šiais metais ant nugalėtojų pakylos lipo Kauno technologijos universiteto radijo klubo atstovė Karolina Vaičiūnaitė (šaukinys – LY5XX) bei svečias iš Latvijos Juris Petersons (YL2GM).
Vieną iš varžybų prizų įsteigė ir Vilkaviškio įmonė „Vikompa“, skyrusi geriausio debiutanto apdovanojimą.
Nuo 1998 m. vykstantis Lietuvos taurės čempionatas kasmet sutraukia būrį radijo sporto mėgėjų ne tik iš visos šalies, bet ir iš aplinkinių valstybių. Būtent dėl to jis turi tarptautinio renginio statusą. Iš pradžių Lietuvos taurės kovos vyko Anykščių rajone, o nuo 2003 m. reguliariai rengiamos Birštone, Nemuno krantinėje. Jų organizavimu kasmet rūpinasi Lietuvos radijo sporto federacija ir Kauno technologijos universiteto radijo klubas.
Pagrindinis šių varžybų tikslas – per nustatytą laiko atkarpą tarpusavyje užmegzti kuo daugiau radijo ryšių. Informacija apsikeičiama tiek balsu, kalbant į mikrofoną, tiek telegrafu, naudojant Morzės kodą. Varžybos vyksta 80 metrų bangų ruože. Visi trumpabangininkai darbui eteryje turi unikalius tuo metu galiojančius šaukinius.
Radijo ryšio tarp dviejų stočių metu apsikeičiama trumpa informacija – perduodamas šaukinys, du skaičiai, reiškiantys signalo kokybės įvertinimą, bei ryšio eilės numeris. Kad radijo ryšys būtų užskaitytas, dalyvis turi teisingai priimti šią informaciją iš kito trumpabangininko bei užfiksuoti laiką, kada ryšys įvyko.
Lietuvos taurės radijo ryšių varžybų dalyviai skirstomi į akivaizdinius ir neakivaizdinius. Dalyvaujantieji akivaizdinėje įskaitoje renkasi į sutartą vietą ir dirba lauko sąlygomis, o neakivaizdiniai dalyviai radijo ryšius mezga iš savo namų.
Visiems akivaizdinių varžybų dalyviams stengiamasi sudaryti vienodas technines sąlygas, o kiekvieną iš jų akylai stebi teisėjai.
G. Asevičius radijo technika domisi nuo mažens. Dar besimokydamas tuometinės Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos penktoje klasėje jis norėjo lankyti radijo mėgėjų būrelį, tačiau dėl pernelyg jauno amžiaus į jį nebuvo priimtas. Tik jau būdamas penkiolikmetis jis įgyvendino savo svajonę. Vyras prisipažino, kad sunkiausia tuomet buvo išmokti Morzės abėcėlę.
1975 m. vilkaviškietis gavo leidimą naudoti radijo stotį. Tuo metu buvo patvirtintas ir pirmasis jo šaukinys – UP2PCX. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kito ir jo šaukinys – LY1DM. Šiuo metu vyras radijo entuziastų pasaulyje žinomas LY4R vardu. Keturių simbolių šaukinys suteikiamas tik ilgamečiams radijo mėgėjams ir vertinamas kaip prestižinis.
Su radiju susijusi didžioji dalis G. Asevičiaus gyvenimo. Po mokslų Vilkaviškyje jis įstojo į Kauno ryšininkų mokyklą, vėliau pabaigė ir tuometinį Kauno politechnikos institutą, kuriame įgijo radijo inžinieriaus specialybę. Vyras pagal įgytą išsilavinimą ne vienus metus dirbo telekomunikacijų srityje. Kurį laiką vilkaviškietis priklausė ir Lietuvos radijo sporto federacijai – ėjo tarybos pirmininko dr. Rolando Žakelio pavaduotojo pareigas.
„Kartais varžybose dalyvauju ir iš namų, tačiau į apdovanojimus nepretenduoju. Turiu namuose visą reikiamą aparatūrą, bet ji nėra labai galinga. Dėl to dažniausiai tik stengiuosi padėti savo klubui surinkti kuo daugiau taškų“, – sakė G. Asevičius.
Vyras žada ir toliau daug dėmesio skirti bene didžiausiam savo pomėgiui, ir toliau dalyvauti įvairiose varžybose bei megzti radijo ryšius su bendraminčiais.
Publikuota: 2021-07-12 11:43:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|