„Santaka“ / Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas sako, jog moteris turi būti informuota, kad gebėtų priimti laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties.

VšĮ LSMU Kauno ligoninės nuotr.


Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?


Po žinios apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kai moteris ar pora vaikų susilaukti negali arba įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūva, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni.

Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.



Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę.

„Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymi gyd. V. Rudzinskas.

Minėtos krizės priežastys gali būti įvairios: moters amžius, savarankiškumo stoka, pablogėję santykiai su artimaisiais ar pradėto kūdikio tėvu, nėštumo planavimo ypatumai ar materialinės aplinkybės.




„Prilygsta įsibėgėjusio traukinio sustabdymui“

Anot gyd. akušerio-ginekologo, atrodytų, kad nėštumo nutraukimo klausimą dažniau turėtų kelti netekėjusios, nepatyrusios jaunos merginos, nesulaukiančios paramos iš vaiko tėvo ar artimųjų. Tačiau iš lietuvių, kurios kreipiasi dėl aborto, yra ir nemaža dalis tų, kurios jau turi vaikų, bet nenori, kad į šeimą ateitų dar vienas mažylis.

Be to, įsigalėję mitai apie nėštumą ir dar negimusią gyvybę, pavyzdžiui, „Vaisius – tai dar ne žmogus“, „Nėštumas privalo būti planuotas“ ar „Saugus abortas“, labai klaidina visuomenę. Genetika patvirtina, kad visi mes esame žmonės bet kurioje iš vystymosi ar gyvenimo stadijų, o procesą vadinti saugiu, kai vaisiui jis baigiasi mirtimi, o moters fizinei ir psichologinei sveikatai negali būti suteikiamos jokios garantijos, yra visiškai neteisinga.

„Vertėtų pasvarstyti, kiek mūsų atėjome į šeimas ne pagal mūsų tėvų planą, bet buvome priimti ir mylimi. O nutrūkusį nėštumą galima prilyginti įsibėgėjusio traukinio sustabdymui. Supraskime, kad pastojusios moters kūnas persitvarko – pakinta hormoninė pusiausvyra, lyties organai, krūtys rengiasi motinystei, pakinta emocijos, ir staiga – stop. Todėl nieko keista, kad po aborto ar net po savaiminio persileidimo lieka pasekmės – ne tik fizinės, bet ir emocinės. Kūnui ir minčių pasauliui reikia laiko, kad viskas grįžtų į senas vėžes, o tam neretai reikalinga išorinė artimųjų ar profesionalų pagalba“, – aiškina gydytojas.




Artimųjų palaikymas – svarbiausias

Krizės ištiktas asmuo būna nepajėgus adekvačiai įvertinti esamą situaciją, jaučia didžiulę įtampą, bejėgiškumą, baimę ir kaltę, patiria nuovargio, pykčio, nevilties ar dezorganizacijos antplūdžius.

Vyro (partnerio ar vaiko tėvo) palaikymas ir glaudūs santykiai su artimaisiais yra pagrindinis veiksnys, lemiantis moters apsisprendimą gimdyti.

Tais atvejais, kai artimieji netinkamai reaguoja į krizinį nėštumą – nesikalba, demonstruoja vaiko nereikalingumą, skatina ar draudžia abortą arba kai vyras ir būsimasis vaiko tėvas yra priešiškas dar negimusiam vaikui, jaučia neapykantą, šantažuoja ar net smurtauja, moteris patiria dar daugiau neigiamų emocijų ir nenutuokia, kaip visa tai išspręsti.



Kur ieškoti pagalbos?

Krizinio nėštumo metu moteriai reikalinga kompleksinė pagalba: vyro, šeimos, artimųjų palaikymas, medicininė priežiūra, psichologinė, socialinė, teisinė parama bei objektyvus, nepriklausomas konsultavimas šiais klausimais. Svarbiausia, kad moteris būtų informuota ir priimtų laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties.


Norint gauti profesionalų pagalbą galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą tel. 8 603 57 912, el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt. Šio centro savanoriai pasklidę po visą Lietuvą. Kaune galima kreiptis į Arkivyskupijos šeimos centrą, tel. 8 372 07 598, el. paštu laukimas@lcn.lt.

Taip pat pagalba visuomet suteikiama gimdymo namuose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose specialistai pakonsultuoja ir nurodo, kur vertėtų kreiptis toliau.

Dėl galimybės gauti medicinos psichologo paslaugas gyventojai gali kreiptis ir į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Kreipiantis į psichikos sveikatos centrą medicinos psichologo paslaugų šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.

„Mes, medikai, dirbantiesiems kitose organizacijose mielai talkiname medicininiais klausimais – kartais tenka patvirtinti nėštumą, numatyti jo stebėjimo planą ar suteikti skubią pagalbą. Visuomet ieškome bendrų sprendimų tam, kad užsimezgusi žmogaus gyvybė būtų išsaugota. O tuomet, kai vaikas galiausiai gimsta, – visos buvusios dvejonės išnyksta ir atsiranda viltis įveikti sunkumus“, – teigia gydytojas, pridurdamas, jog sužinoję apie greta esančią dvejojančią nėščią moterį, patyrusią persileidimą ar kovojančią su panašiais sunkumais, kiekvienas turėtume jai rodyti empatiją, o nežinodami, kaip tiksliai pagelbėti, visuomet galime pasikonsultuoti su specialistais.



Užsk. 1703



Galerija: Rinkis gyvenimą




Publikuota: 2021-07-02 11:48:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai