Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Perkirpti simbolinę paminklo atidengimo juostelę buvo patikėta Jono Vailokaičio sūnėnui Julijui Bazevičiui, atminimo įamžinimo iniciatorei Irenai Bacevičienei ir rajono merui Algirdui Neiberkai.

Autoriaus nuotr.

Birželio 24-ąją Kybartų bendruomenė bei miesto svečiai sutiko ypač šventiškai – Joninių dienos minėjimas sutapo su naujojo paminklo atidengimo ceremonija. Jis skirtas brolių Vailokaičių – kunigo Juozo ir Vasario 16-osios akto signataro Jono – atminimui.

Idėja gimė po renginio

Nenuostabu, jog įprasminti brolių atminimą pasirinkti būtent Kybartai – Jonui Vailokaičiui, kaip ir prezidentui Antanui Smetonai, Antrojo pasaulinio karo metais šis miestas tapo paskutine stotele Lietuvoje, iš kurios pasitraukė į Vakarus.

Paminklo iniciatorė Irena Bacevičienė teigė, jog idėja įamžinti brolių atminimą kilo dar 1999-aisiais, kai pati tapo Vasario 16-osios klubo nare. Iš pradžių vienokiu ar kitokiu būdu atminimą siūlyta paženklinti ir kituose miestuose – Klaipėdoje, Marijampolėje. Anot kybartietės, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tai padaryti pasižadėjo iki 2023-iųjų – tada bus minimas Klaipėdos krašto atgavimo šimtmetis. O būtent broliai Vailokaičiai aktyviai rėmė sukilėlius, kurių dėka Klaipėdos kraštas ir buvo sugrąžintas Lietuvai. Marijampolėje šiuo metu paminklinė lenta su Vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio pavarde puošia išorines Rygiškių Jono gimnazijos sienas.

– Idėja pastatyti paminklą būtent Kybartuose gimė po 2019-aisiais vykusio renginio „Kybartai – paskutinė stotelė tėvynėje“, skirto Vailokaičiams atminti. Su Vasario 16-osios klubo pirmininku Remigijumi Gulbinu ėmėme diskutuoti, jog bažnytinės ceremonijos per maža, kad reikėtų ir kitu būdu įamžinti, – prisiminimais dalijosi brolių Vailokaičių atminimo puoselėtoja I. Bacevičienė.

Nors moteris teigė, jog paminklo iniciatoriai nepaprastai džiaugiasi galutiniu rezultatu – įspūdingu tautodailininko Gedimino Jėčio drožiniu – visgi įamžinimo procese neišvengta ir kliūčių, nes buvo sudėtinga suderinti ir išrinkti atminimo ženklo vietą, koją kišo ir pandemija.

Tiesa, paminklą norėta paruošti itin kokybiškai, todėl siekiant išvengti net ir minimaliausių faktinių klaidų dabar lankytojams matomas tekstas iš pradžių buvo patikrintas universiteto mokslininkų.

Kruopščiai rinktos ir iliustracijos – siekta išlaikyti paskutinės stotelės Lietuvoje koncepciją, todėl paminklas papuoštas geležinkelio bėgių ir traukinio vaizdais.

Lankėsi garbūs svečiai

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje. Vėliau persikelta į miesto parką – čia buvo prisimintas brolių Vailokaičių gyvenimas, jų indėlis į tarpukario Lietuvos raidą, skambėjo padėkos atminimo įamžinimo idėjos iniciatoriams.

Paminklą pašventino Vilkaviškio katedros kapitulos pirmininkas, Aleksoto parapijos šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kanauninkas Valius Zubavičius. Dvasininkas išreiškė ir asmeninę padėką broliams Vailokaičiams, mat būtent jie padovanojo sklypą šv. Kazimiero bažnyčiai Aleksote statyti.

Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius džiaugėsi, jog pagaliau mieste atidengtas Vasario 16-osios klubo bei Kybartų bendruomenės inicijuotas paminklas iškilioms asmenybėms. Kybartietis susirinkusiems priminė, jog broliai Vailokaičiai ne tik įkūrė Kybartų plytinę, reikšmingai prisidėjusią prie to meto Lietuvos žemės ūkio, ekonomikos bei prekybos plėtros, bet jų dėka vietiniai iki šiol mėgaujasi mylima maudynių vieta – „molynu“.

Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka taip pat didžiavosi naujai atidengtu ąžuoliniu paminklu bei ypatingą padėką išsakė visai darbo grupei, pasirūpinusiai Vailokaičių atminimo įprasminimu. Seimo narys Algirdas Butkevičius prisiminė ne tik brolių ekonominę veiklą – įkurtą Ūkio banką, bet ir filantropinį indėlį – dalį pelno broliai skirdavo labdarai ir studentijai šelpti.

Renginyje buvo skaitomi ir Jono Vailokaičio dukros Ramutės, gyvenančios užsienyje, linkėjimai. Moteris dėkojo už tėvo ir dėdės gyvenimo įprasminimą ir džiaugėsi, jog jų nuveikti prasmingi darbai yra nepamiršti iki šių dienų. Vėliau išklausytas Jono Vailokaičio Blankenburge parašytas atsisveikinimo laiškas. Jame skambėjo maldos bei prašymas po mirties būti palaidotam savo gimtojoje žemėje.

Šaulių sąjungos atstovai iššovė tris garbės salves: „Už Lietuvą, tėvynę mūsų“, „Už brolius Vailokaičius“, „Už Vasario 16-osios klubą, Kybartų miestą ir kybartiečius“. Po oficialiosios renginio dalies savo atliekama muzika dalijosi Aleksoto liaudies muzikos ansamblis „Svirbė” (vad. Aurelija Bereišienė).



Lukas RAKAUSKAS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---