|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Vaidotas Černius aiškino, kad per išleistuvą į Šeimenos upelį prie buitinių nuotekų perpumpavimo stoties suteka lietaus vanduo iš kelių gatvių, individualių ir daugiabučių namų aikštelių, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės ir pradinės mokyklų teritorijų.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Rajono įmonių vadovai neseniai išgirdo, kad nuo šiol teks mokėti už lietaus nuotekas. Nuo birželio pradžios UAB „Vilkaviškio vandenys“ su juridiniais asmenimis sudarinėja paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis.
Sureagavo skirtingai
Vilkaviškyje dirbančių įmonių vadovai naujieną priėmė skirtingai. Vieni tiesiog užpildė atsiųstas anketas, dalis jau sudarė ir sutartis, kiti ėmė piktintis, kad prašoma pinigų už lietų – betrūksta, kad pareikalautų mokėti už įkvėptą orą.
Tačiau iš tiesų Lietuvoje tai – ne naujiena, mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą kai kuriose savivaldybėse renkamas jau ne vienus metus. Ir sukurtas jis ne todėl, kad lyja, o kad lietaus vanduo surenkamas į paviršinių nuotekų tinklus, kuriuos reikia prižiūrėti. Mokestis skaičiuojamas pagal teritorijos plotą, nuo kurio yra surenkamos lietaus, tirpsmo vandens nuotekos. Jo dydį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o patvirtina rajono Taryba.
Mūsų rajone žinia apie vadinamąjį lietaus mokestį buvo iškomunikuota dar prieš dvejus metus, kai 2018 m. kovo 30 d. Vilkaviškio rajono tarybos sprendimu bendrovė „Vilkaviškio vandenys“ mūsų rajono teritorijoje buvo paskirta tvarkyti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus.
Mokėti reikia ne visiems
Šiemet balandžio 30 d. rajono Savivaldybės taryba patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį – 0, 14 Eur/m³ (be PVM). Tokia kaina nustatyta trejiems metams.
Priminsime, jog prievolė mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą numatyta tik juridiniams asmenims (įmonėms).
UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovų teigimu, nustatytas panašus tarifas, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
Prieš sudarant sutartis, kai kurių rajono bendrovių vadovai ėmė prieštarauti, kad jų teritorijoje nėra nuotekų tinklų.
„Tai – netiesa. Mes sutartis sudarome tik su tais juridiniais asmenimis, nuo kurių valdomos teritorijos paviršinės nuotekos patenka į UAB „Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojamus tinklus. Yra ir tokių įmonių, kurios pačios įsirengę lietaus nuotekų tinklus ir vandenį išleidžia į gamtinę aplinką (upelį ar griovį) – mes jų neprižiūrime ir mokesčio neimsime“, – kalbėjo bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ eksploatavimo technikas-saugos inžinierius Vaidotas Černius.
Neinventorizuoti vamzdynai
Paviršinės nuotekos yra surenkamos nuo Vilkaviškio, Kybartų ir Virbalio miestų gatvių, automobilių aikštelių, vienbučių, dvibučių, daugiabučių gyvenamųjų bei administracinės paskirties pastatų ir jų teritorijų, pramonės pastatų ir garažų bei jų teritorijų.
UAB „Vilkaviškio vandenys“ pateiktais duomenimis, Vilkaviškyje iš viso yra 24 paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurių bendras ilgis – apie 58, 6 km.
Paviršinės nuotekos yra surenkamos nuo 70 ha teritorijos.
Daugiausia jų Vilkaviškyje surenkama nuo transporto aikštelių (apie 20 ha), taip pat pramonės ir komercinės paskirties teritorijų (apie 13, 3 ha), mišraus užstatymo centrinės teritorijos (apie 10, 4 ha) ir kt.
Daugiausia paviršinio vandens nuotekų Vilkaviškyje išleidžiama į Šeimenos upę – į ją išvesta net 17 išleistuvų. Dar 7-iais išleistuvais lietaus vanduo teka į Vilkaujos upę ir griovius.
Kybartų mieste bendras nuotakyno ilgis yra 12, 7 km, Virbalyje – 3, 3 km.
Vyksta inventorizacija
UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovas V. Černius aiškino, kad Vilkaviškyje esantys didžiausio diametro paviršinių nuotekų išleistuvai funkcionuoja gerai.
Tačiau pačiuose tinkluose kaupiasi smėlis ir kitos nuosėdos, užnešami siauresni lietaus surinktuvai, tinklų šuliniai. Kai kur senų vamzdynų skersmenys neatitinka dabartinio poreikio, todėl per liūtis dėl riboto pralaidumo patvinsta gatvės.
Nuosėdomis užnešti vamzdynai praplaunami hidrodinamine plovimo technika.
„Paskutinis rimtesnis atvejis buvo, kai užsikišo tinklai prie Vilkaviškio žydų holokausto kapinių šalia naujojo sporto ir pramogų centro – ten prieš mėnesį buvo užtvinusi visa teritorija. Toje vietoje prisodinta medžių, o jų šaknys užkemša kanalizaciją. Šiaip taip sistema buvo pravalyta, bet toje vietoje vamzdyną jau reikėtų keisti“, – kalbėjo V. Černius.
Visi rajono lietaus nuotekų vamzdynai iki šiol buvo neinventorizuoti ir neįregistruoti.
2020 m. rajono Savivaldybė skyrė 7174 eurų Vilkaviškio miesto lietaus nuotekų tinklų inventorizacijai.
Už gautas lėšas buvo inventorizuota nedidelė dalis – tik 7, 412 km lietaus nuotekų tinklų.
Šiemet inventorizacija bus vykdoma toliau.
Rajono įmonių vadovai neseniai išgirdo, kad nuo šiol teks mokėti už lietaus nuotekas. Nuo birželio pradžios UAB „Vilkaviškio vandenys“ su juridiniais asmenimis sudarinėja paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis. |
Vilkaviškyje dirbančių įmonių vadovai naujieną priėmė skirtingai. Vieni tiesiog užpildė atsiųstas anketas, dalis jau sudarė ir sutartis, kiti ėmė piktintis, kad prašoma pinigų už lietų – betrūksta, kad pareikalautų mokėti už įkvėptą orą.
Tačiau iš tiesų Lietuvoje tai – ne naujiena, mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą kai kuriose savivaldybėse renkamas jau ne vienus metus. Ir sukurtas jis ne todėl, kad lyja, o kad lietaus vanduo surenkamas į paviršinių nuotekų tinklus, kuriuos reikia prižiūrėti. Mokestis skaičiuojamas pagal teritorijos plotą, nuo kurio yra surenkamos lietaus, tirpsmo vandens nuotekos. Jo dydį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o patvirtina rajono Taryba.
Mūsų rajone žinia apie vadinamąjį lietaus mokestį buvo iškomunikuota dar prieš dvejus metus, kai 2018 m. kovo 30 d. Vilkaviškio rajono tarybos sprendimu bendrovė „Vilkaviškio vandenys“ mūsų rajono teritorijoje buvo paskirta tvarkyti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus.
Šiemet balandžio 30 d. rajono Savivaldybės taryba patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį – 0, 14 Eur/m³ (be PVM). Tokia kaina nustatyta trejiems metams.
Priminsime, jog prievolė mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą numatyta tik juridiniams asmenims (įmonėms).
UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovų teigimu, nustatytas panašus tarifas, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
Prieš sudarant sutartis, kai kurių rajono bendrovių vadovai ėmė prieštarauti, kad jų teritorijoje nėra nuotekų tinklų.
„Tai – netiesa. Mes sutartis sudarome tik su tais juridiniais asmenimis, nuo kurių valdomos teritorijos paviršinės nuotekos patenka į UAB „Vilkaviškio vandenys“ eksploatuojamus tinklus. Yra ir tokių įmonių, kurios pačios įsirengę lietaus nuotekų tinklus ir vandenį išleidžia į gamtinę aplinką (upelį ar griovį) – mes jų neprižiūrime ir mokesčio neimsime“, – kalbėjo bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ eksploatavimo technikas-saugos inžinierius Vaidotas Černius.
Paviršinės nuotekos yra surenkamos nuo Vilkaviškio, Kybartų ir Virbalio miestų gatvių, automobilių aikštelių, vienbučių, dvibučių, daugiabučių gyvenamųjų bei administracinės paskirties pastatų ir jų teritorijų, pramonės pastatų ir garažų bei jų teritorijų.
UAB „Vilkaviškio vandenys“ pateiktais duomenimis, Vilkaviškyje iš viso yra 24 paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurių bendras ilgis – apie 58, 6 km.
Paviršinės nuotekos yra surenkamos nuo 70 ha teritorijos.
Daugiausia jų Vilkaviškyje surenkama nuo transporto aikštelių (apie 20 ha), taip pat pramonės ir komercinės paskirties teritorijų (apie 13, 3 ha), mišraus užstatymo centrinės teritorijos (apie 10, 4 ha) ir kt.
Daugiausia paviršinio vandens nuotekų Vilkaviškyje išleidžiama į Šeimenos upę – į ją išvesta net 17 išleistuvų. Dar 7-iais išleistuvais lietaus vanduo teka į Vilkaujos upę ir griovius.
Kybartų mieste bendras nuotakyno ilgis yra 12, 7 km, Virbalyje – 3, 3 km.
UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovas V. Černius aiškino, kad Vilkaviškyje esantys didžiausio diametro paviršinių nuotekų išleistuvai funkcionuoja gerai.
Tačiau pačiuose tinkluose kaupiasi smėlis ir kitos nuosėdos, užnešami siauresni lietaus surinktuvai, tinklų šuliniai. Kai kur senų vamzdynų skersmenys neatitinka dabartinio poreikio, todėl per liūtis dėl riboto pralaidumo patvinsta gatvės.
Nuosėdomis užnešti vamzdynai praplaunami hidrodinamine plovimo technika.
„Paskutinis rimtesnis atvejis buvo, kai užsikišo tinklai prie Vilkaviškio žydų holokausto kapinių šalia naujojo sporto ir pramogų centro – ten prieš mėnesį buvo užtvinusi visa teritorija. Toje vietoje prisodinta medžių, o jų šaknys užkemša kanalizaciją. Šiaip taip sistema buvo pravalyta, bet toje vietoje vamzdyną jau reikėtų keisti“, – kalbėjo V. Černius.
Visi rajono lietaus nuotekų vamzdynai iki šiol buvo neinventorizuoti ir neįregistruoti.
2020 m. rajono Savivaldybė skyrė 7174 eurų Vilkaviškio miesto lietaus nuotekų tinklų inventorizacijai.
Už gautas lėšas buvo inventorizuota nedidelė dalis – tik 7, 412 km lietaus nuotekų tinklų.
Šiemet inventorizacija bus vykdoma toliau.
Publikuota: 2021-07-01 08:19:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|