„Santaka“ / COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-06-21 15:47

Dalinkitės:  


Jurgita sakė, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad turime elgtis solidariai.

Asmeninio albumo nuotr.


COVID-19 vakcina: mitai ir faktai


Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau norėdami sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbinome piliečius iš skirtingų šalies rajonų. Tad dalijamės jų asmenine patirtimi.



„Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“

Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją.

„Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu taip pat, kaip ir kiti žmonės tiki mano darbu. Jei man yra suteikta galimybė apsaugoti savo, šeimos ir aplinkinių sveikatą, aš ja nedvejodama pasinaudosiu“, – tvirtino Jurgita, papildydama, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad visi kartu tokiomis svarbiomis situacijomis turėtume elgtis solidariai ir pasitikėti medicina.

„Tiesą sakant, man, kaip pilietei, keistai atrodo įvairūs pasisakymai prieš vakcinaciją, kuomet žmonės yra prilyginami bandomiesiems triušiams. Manau, kad tai yra visiška socialinė neteisybė – žiūrėti, kas bus su tais „bandomaisiais triušiais“, kai tik jų dėka ir yra sutramdoma pandemijos grėsmė“, – mintimis dalijosi moteris.



„Aš nerandu jokio loginio paaiškinimo, kad žmonės bijo naujai išrastos vakcinos, tačiau išradus naujus vaistus, naujus protezus ar naujus rentgeno aparatus visi džiaugiasi ir nekantrauja pradėti naudotis tomis naujovėmis. Esu ne kartą vaistinėse girdėjusi, kai pristigus medikamentų žmonėms siūlomos alternatyvos su panašiais ingredientais ir jie be baimės tai perka, taigi kodėl tuomet bijome vakcinų? Jei jau taip stipriai nepasitikime medicina, tuomet nesikreipkime į gydytojus dėl skausmų, alergijų ir visų kitų sveikatos sutrikimų. Iš tų, kurie bijo skiepytis, aš niekada negirdėjau įtikinančio paaiškinimo. Keista, kai vieną dieną atsisakome skiepytis, o kitą jau kreipiamės į medikus pagalbos. Ar tikrai reikia nesiskiepyti ir taip rizikuoti, kad nuolat būtume priversti gyventi karantino sąlygomis ir pagaliau susiprastume bei įvertintume tikrąją riziką?“ – savo nuomonę išsakė Šakių gyventoja Jurgita.



„Nesinori gyvenimo sustabdyti dėl pandemijos“

Plungiškis verslininkas Vilius pasakojo, kad jo darbas visuomet buvo neatsiejamas nuo buvimo tarp žmonių, todėl jis džiaugiasi, kad pagaliau gali ir vėl užsiimti mėgstama veikla, projektais.

„Aš dirbu aptarnavimo srityje ir nuolat turiu tiesioginį kontaktą su žmonėmis, taip pat aktyviai dalyvauju įvairiose visuomeninėse veiklose, todėl jaučiau pareigą ir atsakomybę pasiskiepyti, kad apsisaugočiau pats ir apsaugočiau kitus. Nesinori viso savo gyvenimo sustabdyti dėl pandemijos. Aš suprantu, kodėl skiepai yra būtini, kam jie buvo sukurti ir kaip jie veikia žmogaus organizmą, – man tai atrodo savaime aiškūs ir suprantami dalykai, todėl abejonių aš neturiu ir niekada neturėjau“, – teigė vyras, pridurdamas, kad pats koronavirusu nesirgo, tačiau buvo užsikrėtę abu jo tėvai.



Vilius juokaudamas sakė, kad vakcinacijos tema tapo tokia pat aštri kaip religija, kur visi turi savo įsitikinimus. „Mano aplinkoje yra vos keletas žmonių, kurie abejoja skiepų nauda, bet stengiuosi įtikinėjimams nešvaistyti savo energijos“.



Mitai neturi jokio mokslinio pagrindo

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė mano, kad daugelis realybės neatitinkančių teorijų, susijusių su koronaviruso vakcinomis, siejasi su iškelta hipoteze, jog šios vakcinos buvo nepakankamai ištirtos, nes sukurtos per itin trumpą laiką.

„Supraskime, kad pasaulinė pandemija ir jaučiama didžiulė jos grėsmė sudarė ypatingas sąlygas – buvo mobilizuotos didelės finansinės lėšos ir dedamos visos profesionalų pastangos į tai, kad būtų pagreitinti visi procesai ir būtų kuo greičiau sukurta vakcina, sugebanti pažaboti šią infekciją. Svarbiausia yra ne kiek laiko viskas užtruko, o tai, kad visi etapai, privalomi kiekvienos vakcinos kūrimo procesui, buvo įvykdyti, ir tik tuomet vakcinos užregistruotos“.

Imunologė prof. dr. A. Žvirblienė aiškino, kad nėra jokių mokslinių faktų, kurie rodytų vakcinų žalą, pavyzdžiui, vakcinų ir nevaisingumo sąsają, ir pabrėžė, kad vakcinos nesukelia pačios infekcinės ligos, o tik imituoja virusą.



„Jokioje iš šiuo metu naudojamų vakcinų nėra paties koronaviruso, kuris galėtų sukelti infekciją, – skiepus sudaro tik atskiros viruso dalys, kurios imituoja ligos sukėlėją, kitaip tariant, „apmoko“ mūsų imuninės sistemos ląsteles, kurios formuojasi, dalijasi ir po to sugeba atpažinti tikrąjį ligos sukėlėją. Formuojantis imuniniam atsakui organizme vyksta daugybė procesų, kurie panašūs į vykstančius infekcijos metu. Todėl kurį laiką po skiepo galime jaustis taip, lyg sirgtume. Bet tai nėra infekcinė liga, tai tik imuninės sistemos sužadinimas, apmokymas. Kai užsikrečiama infekcija, ta paruošta „kariuomenė“ ligos sukėlėją užpuola ir jį nukenksmina, – taip veikia po skiepo susiformavęs imuninis atsakas“, – tvirtino A. Žvirblienė.



Užsk. 1620





Galerija: „kartu mes galime viską!“




Publikuota: 2021-06-21 15:47:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Apylygė politinė kova baigėsi Algirdo Butkevičiaus pergale
* Taryba pritarė baseino statyboms
* Pilviškiečio nesutarimus su gimnazija tenka spręsti ir pareigūnams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kiek šį sezoną šildysite savo būstą?
Negaliu to reguliuoti.
Tiek, kad gyvenčiau šiltai.
Šildysiu kuo mažiau.
Aš tuo nesirūpinu.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai