|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2021-06-21 15:47
Jurgita sakė, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad turime elgtis solidariai.Asmeninio albumo nuotr.
Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu taip pat, kaip ir kiti žmonės tiki mano darbu. Jei man yra suteikta galimybė apsaugoti savo, šeimos ir aplinkinių sveikatą, aš ja nedvejodama pasinaudosiu“, – tvirtino Jurgita, papildydama, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad visi kartu tokiomis svarbiomis situacijomis turėtume elgtis solidariai ir pasitikėti medicina. „Tiesą sakant, man, kaip pilietei, keistai atrodo įvairūs pasisakymai prieš vakcinaciją, kuomet žmonės yra prilyginami bandomiesiems triušiams. Manau, kad tai yra visiška socialinė neteisybė – žiūrėti, kas bus su tais „bandomaisiais triušiais“, kai tik jų dėka ir yra sutramdoma pandemijos grėsmė“, – mintimis dalijosi moteris. „Aš nerandu jokio loginio paaiškinimo, kad žmonės bijo naujai išrastos vakcinos, tačiau išradus naujus vaistus, naujus protezus ar naujus rentgeno aparatus visi džiaugiasi ir nekantrauja pradėti naudotis tomis naujovėmis. Esu ne kartą vaistinėse girdėjusi, kai pristigus medikamentų žmonėms siūlomos alternatyvos su panašiais ingredientais ir jie be baimės tai perka, taigi kodėl tuomet bijome vakcinų? Jei jau taip stipriai nepasitikime medicina, tuomet nesikreipkime į gydytojus dėl skausmų, alergijų ir visų kitų sveikatos sutrikimų. Iš tų, kurie bijo skiepytis, aš niekada negirdėjau įtikinančio paaiškinimo. Keista, kai vieną dieną atsisakome skiepytis, o kitą jau kreipiamės į medikus pagalbos. Ar tikrai reikia nesiskiepyti ir taip rizikuoti, kad nuolat būtume priversti gyventi karantino sąlygomis ir pagaliau susiprastume bei įvertintume tikrąją riziką?“ – savo nuomonę išsakė Šakių gyventoja Jurgita. Plungiškis verslininkas Vilius pasakojo, kad jo darbas visuomet buvo neatsiejamas nuo buvimo tarp žmonių, todėl jis džiaugiasi, kad pagaliau gali ir vėl užsiimti mėgstama veikla, projektais. „Aš dirbu aptarnavimo srityje ir nuolat turiu tiesioginį kontaktą su žmonėmis, taip pat aktyviai dalyvauju įvairiose visuomeninėse veiklose, todėl jaučiau pareigą ir atsakomybę pasiskiepyti, kad apsisaugočiau pats ir apsaugočiau kitus. Nesinori viso savo gyvenimo sustabdyti dėl pandemijos. Aš suprantu, kodėl skiepai yra būtini, kam jie buvo sukurti ir kaip jie veikia žmogaus organizmą, – man tai atrodo savaime aiškūs ir suprantami dalykai, todėl abejonių aš neturiu ir niekada neturėjau“, – teigė vyras, pridurdamas, kad pats koronavirusu nesirgo, tačiau buvo užsikrėtę abu jo tėvai. Vilius juokaudamas sakė, kad vakcinacijos tema tapo tokia pat aštri kaip religija, kur visi turi savo įsitikinimus. „Mano aplinkoje yra vos keletas žmonių, kurie abejoja skiepų nauda, bet stengiuosi įtikinėjimams nešvaistyti savo energijos“. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė mano, kad daugelis realybės neatitinkančių teorijų, susijusių su koronaviruso vakcinomis, siejasi su iškelta hipoteze, jog šios vakcinos buvo nepakankamai ištirtos, nes sukurtos per itin trumpą laiką. „Supraskime, kad pasaulinė pandemija ir jaučiama didžiulė jos grėsmė sudarė ypatingas sąlygas – buvo mobilizuotos didelės finansinės lėšos ir dedamos visos profesionalų pastangos į tai, kad būtų pagreitinti visi procesai ir būtų kuo greičiau sukurta vakcina, sugebanti pažaboti šią infekciją. Svarbiausia yra ne kiek laiko viskas užtruko, o tai, kad visi etapai, privalomi kiekvienos vakcinos kūrimo procesui, buvo įvykdyti, ir tik tuomet vakcinos užregistruotos“. Imunologė prof. dr. A. Žvirblienė aiškino, kad nėra jokių mokslinių faktų, kurie rodytų vakcinų žalą, pavyzdžiui, vakcinų ir nevaisingumo sąsają, ir pabrėžė, kad vakcinos nesukelia pačios infekcinės ligos, o tik imituoja virusą. „Jokioje iš šiuo metu naudojamų vakcinų nėra paties koronaviruso, kuris galėtų sukelti infekciją, – skiepus sudaro tik atskiros viruso dalys, kurios imituoja ligos sukėlėją, kitaip tariant, „apmoko“ mūsų imuninės sistemos ląsteles, kurios formuojasi, dalijasi ir po to sugeba atpažinti tikrąjį ligos sukėlėją. Formuojantis imuniniam atsakui organizme vyksta daugybė procesų, kurie panašūs į vykstančius infekcijos metu. Todėl kurį laiką po skiepo galime jaustis taip, lyg sirgtume. Bet tai nėra infekcinė liga, tai tik imuninės sistemos sužadinimas, apmokymas. Kai užsikrečiama infekcija, ta paruošta „kariuomenė“ ligos sukėlėją užpuola ir jį nukenksmina, – taip veikia po skiepo susiformavęs imuninis atsakas“, – tvirtino A. Žvirblienė. Užsk. 1620
Galerija: „kartu mes galime viską!“
Publikuota: 2021-06-21 15:47:23 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Apylygė politinė kova baigėsi Algirdo Butkevičiaus pergale * Taryba pritarė baseino statyboms * Pilviškiečio nesutarimus su gimnazija tenka spręsti ir pareigūnams Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|