„Santaka“ / Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai vis dar kelia neaiškumų / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė parodė pašto dėžutę, į kurią reikia mesti užpildytus prašymus.

Autoriaus nuotr.


Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai vis dar kelia neaiškumų

Andrius GRYGELAITIS


Asmenims, perkantiems bei parduodantiems žemę, vis dar kyla nemažai klausimų. Dažniausiai į juos gali atsakyti tik Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai.

Veikla nesustojo

Nepaisant karantino, NŽT veikla niekada nebuvo sustojusi. Ūkininkai net ir per pandemiją aktyviai pirko, pardavinėjo ar nuomojo žemes, o jų sandorius tvirtino NŽT specialistai. Šios tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėja Vilija Belozarienė teigė, kad per pandemiją darbo sąlygos kito. Beveik nebeliko tiesioginių kontaktų, todėl NŽT atstovams iki pat dabar didžiąją dalį konsultacijų tenka teikti telefonu. Vilkaviškio pašto trečio aukšto patalpose įsikūrusi tarnyba klientus priima tik tuomet, kai reikia parašais įteisinti žemės pirkimo, pardavimo ar nuomos sutartis.

„Antrame aukšte turime pakabinę pašto dėžutę, į kurią klientai meta užpildytus įvairius prašymus. Šalia nurodyti ir telefono numeriai, kuriais, jei kas neaišku, visada galima drąsiai skambinti. Nors yra galimybė sutartis pildyti naudojantis elektroniniais valdžios vartais ar elektroniniu parašu, pastebėjome, kad tuo mažai kas naudojasi. Žmonėms daug patogiau pildyti popierines paraiškas“, – pastebėjimais dalijosi V. Belozarienė.


Ji teigė, kad dažniausiai gyventojai į NŽT specialistus kreipiasi dėl laisvos valstybinės žemės naudojimo, namų valdų ar privačių žemės ūkio bei miškų ūkio paskirties žemės pardavimų.

Tarnyba vykdo žemės naudojimo kontrolę, reaguoja į įvairius skundus, kurių niekada netrūksta. Dažniausiai žmonėms užkliūva neteisėtos sklypų ribos ar užtverti, užarti laukų keliukai.

Piktybiškai nemoka

Šiais metais NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistai yra numatę atlikti maždaug 190 planinių patikrinimų, siekdami išsiaiškinti, kaip prižiūrima gyventojų naudojama žemė. Kaip ir kasmet, bus vykdoma ir neplaninė patikra.

Anot V. Belozarienės, pasitaiko atvejų, kai žemės ūkio paskirties žemė apleidžiama, joje ima augti įvairūs krūmai bei piktžolės. Nors jų naudotojai įspėjami kuo skubiau viską sutvarkyti, tačiau į perspėjimus reaguoja tikrai ne visi. Tuomet tenka kreiptis į teismą. Tiesa, tokia praktika nėra itin dažna.

NŽT taip pat rūpinasi, kad gyventojai laiku sumokėtų Valstybinės žemės nuomos mokesčius. Iš Savivaldybės tarnyba gauna sąrašus tų žmonių, kurie mokesčio nemoka, siunčia jiems įspėjimus.

„Daugiausiai problemų turime dėl po statiniais esančios valstybinės žemės nuomos. Yra žmonių, kurie valstybinėje žemėje turėdami įteisintus statinius piktybiškai nemoka žemės nuomos. Pagal įstatymus, mes galime nutraukti žemės nuomos sutartį, tačiau niekam kitam jos pernuomoti negalime. Tad ir nutraukti sutartį nėra tikslinga. Žinome net atvejų, kad valstybinėje teritorijoje žemės sklypą susiformavęs žmogus jame esančius statinius nuomoja kitiems asmenims, o pats žemės nuomos mokesčio nemoka. Aišku, to įrodyti negalime. Kai kada jaučiamės tarsi kovojantys su vėjo malūnais“, – sakė NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja.


Kreipiasi net iš Žemaitijos

Itin dažnai NŽT specialistams tenka atsakinėti į su valstybine žeme susijusius klausimus. Šiuo metu Vilkaviškio rajone yra maždaug 7, 5 tūkst. ha valstybei priklausančios žemės, kurios didžioji dalis – išnuomota. Iš viso sudarytos 4 637 nuomos sutartys. Pasak V. Belozarienės, laisvos žemės fonde šiuo metu likę tik keli nedideli, apleisti ir ūkininkams nelabai patrauklūs sklypai.

„Pasitaiko atvejų, kai į laisvos žemės fondą patenka ir geros būklės žemė. Pavyzdžiui, po atliktų kadastrinių matavimų kartais tarp sklypų atsiranda viršplotis. Bet, aišku, taip nutinka labai retai. Sykiais į laisvos žemės fondą patenka ir asmeninio ūkio žemė, vadinamieji trihektariai. Ši žemė yra paveldima, tačiau, jei po ankstesnio savininko mirties jos niekas neįsiteisina, žemė pereina valstybės žiniai“, – paaiškino pašnekovė.

Iki 2016 m. buvo galima pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Dabar tos galimybės jau nebeliko. V. Belozarienė pasakojo, kad nemažai mūsų rajono ūkininkų suskubo nusipirkti valstybinės žemės plotus. Kai kurie iš jų tai darė net išsimokėtinai.


„Su kai kuriais iš tų, kurie žemę pirko išsimokėtinai, dabar turime nemažai vargo. Pavyzdžiui, vienam ūkiui jau iškelta bankroto byla. Realu, kad jo įsigyta valstybinė žemė grįš į laisvos žemės fondą“, – sakė NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja.

Į jos vadovaujamo skyriaus specialistus dėl valstybinės žemės nuomos kreipiasi net ūkininkai iš kitų rajonų. Tiesa, neretai jie kelia nemažai rūpesčių, mat rašo prašymus, pretenduodami į didelius plotus, o vėliau dažniausiai neatvyksta į žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymus. V. Belozarienė prisiminė atvejį, kai mūsų rajone valstybinės žemės plotą išsinuomojęs ūkininkas iš Žemaitijos jį visiškai apleido ir vėliau buvo priverstas jo atsisakyti.

Neretai pasitaiko, kad į laisvą valstybinės žemės sklypą pretenduoja net keli ūkininkai. Tuomet plotas dalijamas proporcingai pagal gretutinių sklypų dalis.

NŽT specialistai sulaukia įvairių klausimų. Pavyzdžiui, dažnai teiraujamasi, ar sudariusieji valstybinės žemės nuomos sutartį, gali ją trumpam pernuomoti kitiems asmenims. Pasak V. Belozarienės, taip daryti neteisėta. Tokiais atvejais būtina atsisakyti nuomos, nutraukti sudarytą sutartį, o nebenaudojama žemė privalo grįžti į laisvos valstybinės žemės fondą.

Dažnai pamiršta

Nemažai neaiškumų vis dar kyla ir kai kuriems gyventojams, norintiems parduoti ar įsigyti privačią žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemę.

„Norintis parduoti žemę asmuo, turi pildyti prašymą, kuriame privalo nurodyti parduodamo sklypo plotą, vietą ir norimą gauti sumą. Mes, savo ruožtu, apie parduodamą žemę išsiunčiame pranešimus kaimyninių sklypų savininkams bei žemės nuomininkui, jei toks yra. Taip pat skelbimą apie parduodamą žemę patalpiname savo tarnybos interneto puslapyje. Pirmumo teise pirkti žemę gali to arba gretimo rajono ūkininkai“, – tam tikrus niuansus paaiškino V. Belozarienė.

Jos teigimu, norintis pirkti žemę asmuo iš NŽT turi gauti sutikimą įsigyti žemės ūkio arba miškų ūkio paskirties žemės. Bene pagrindinis reikalavimas pirkėjui, norinčiam gauti šį sutikimą, – pačiam ar kartu su susijusiais asmenimis neviršyti įstatymo numatyto 500 ha turimos nuosavos žemės limito.

„Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad mūsų sutikimas yra būtinas. Daug kas galvoja, kad tiesiog išreiškus valią pirkti žemę tuo viskas ir baigiasi. Neretai būna taip, kad nuėję pas notarą įteisinti sutarties, žmonės būna priversti išeiti nieko nepešę, nes neturi reikiamo sutikimo pirkti žemę. Tuomet visi procesai dar šiek tiek užsitęsia ilgiau. Atrodo, žmonės žemę perka ne pirmą kartą, tačiau apie galiojančią tvarką vis užmiršta“, – kalbėjo NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja.




Publikuota: 2021-06-18 08:06:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kieno vardą suteiktumėte Vilkaviškio viešajai bibliotekai?
Kazio Bradūno.
Vinco Kudirkos.
Antano Vaičiulaičio.
Siūlyčiau kitą variantą.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai