„Santaka“ / Naujasis savininkas Klampučių mokykloje žada įgyvendinti metalo idėjas / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2,25 ha dirbamos žemės Lakštučių kaime. Tel. 0 615 26 489.
Galioja iki: 2024-11-15 09:30:48



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Buvusios mokyklos pastatui išlaikyti ir aplinkai prižiūrėti reikės nemažai lėšų.

Tomos BIRŠTONĖS nuotr.


Naujasis savininkas Klampučių mokykloje žada įgyvendinti metalo idėjas

Eglė KVIESULAITIENĖ


Kelerius metus rajono Savivaldybės galvos skausmu buvę Klampučių mokyklos pastatai pagaliau parduoti. Juos įsigijęs šio krašto gyventojas svajoja suremontuoti net nykstantį dvaro rūmų pastatą.

Tapo našta

Praėjusio šimtmečio viduryje Klampučių dvaro sodybos teritorijoje įkurta mokykla praėjo ilgą kelią: įsteigta kaip pradinė 1950 m. ji tapo septynmete, vėliau – aštuonmete, devynmete, o 1992 m. pervardyta į pagrindinę mokyklą. Per tą laiką išdygo mokyklai labiau pritaikyti pastatai, o senasis dvaras ėmė nykti.

Kasmet mažėjant mokinių skaičiui Klampučių pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Gražiškių gimnazijos, o vėliau ir išvis uždaryta. Taigi jos pastatai jau septynerius metus stovėjo nenaudojami ir atliko veikiau sandėlio funkcijas – seniūnija ten laikė įrankius, įvairius rakandus, nenaudojamus eksponatus buvo pasidėjęs muziejus.

Savivaldybei nenaudojamų pastatų išlaikymas tapo didele finansine našta, nes žiemą reikėjo juos šildyti, prižiūrėti aplinką, saugoti turtą. Vien praėjusiais metais tai atsiėjo 12 tūkst. eurų, tad per visus septynerius susidarė visai nemenka suma.



Niekas nesidomėjo

Nenaudojamą turtą buvo nutarta parduoti aukcione, tačiau, anot Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Mureikaitės, paskelbti valdiškam turtui aukcioną nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, – reikia sutvarkyti krūvas dokumentų, viską teisiškai įregistruoti, pasamdyti turto vertintoją.

Siekdama efektyviai valdyti turimą nekilnojamąjį turtą ir taupyti lėšas, Savivaldybė aukcionus organizuoja nuolat: per pastaruosius metus parduota 12 nekilnojamojo turto objektų – butų, gyvenamųjų namų, negyvenamųjų pastatų. Tačiau toli gražu ne visus turimus objektus pavyksta sėkmingai parduoti arba tai įvyksta ne iš pirmo karto.

Taip nutiko ir su Klampučių mokykla. Šios mokyklos atvejis unikalus tuo, kad tarp jos kompleksui priklausančių pastatų yra ir kultūros paveldo objektas – senasis Klampučių dvaras. Galbūt tai ir atkratė galimus pirkėjus, mat pirmąkart paskelbus aukcioną nesulaukta nė vieno skambučio, antrą kartą – vos kelių.

Tik trečią kartą paskelbus, kad mokyklos kompleksas parduodamas aukcione, susidomėjusiųjų skambučių sulaukta gan nemažai, tad Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus specialistai vylėsi, jog varžytynių dalyviai iškels kainą ir į biudžeto sąskaitą įkris apvali pinigų suma.



Visgi beliko pasidžiaugti tik tuo, kad trečiajame aukcione, vykusiame gegužės 10 d., apskritai atsirado realus pirkėjas. Savivaldybė už mokyklos kompleksą prašė 41 823 eurų, tačiau aukciono dalyvis statymą pakėlė 300 eurų ir objektą įsigijo už 42 123 eurus.

Turi svajonių

Objektą įsigijęs trisdešimtmetis Alvaras Orintas, mažosios bendrijos „Metalo idėjos“ vadovas, sakė, kad pats yra baigęs Klampučių mokyklą, todėl pastatus pirkęs vedamas sentimentų.

– Iš pradžių neplanavau dalyvauti aukcione, tačiau pats turiu su metalo ir medžio apdirbimu susijusį verslą, o jam plėsti reikalingos patalpos, – kalbėjo A. Orintas. – Tad pirmame aukšte planuoju įsirengti gamybines dirbtuves, o antrame – biuro patalpas, galbūt kažkam išnuomoti.

Naujasis komplekso šeimininkas sakė suvokiantis, kad daugiausia lėšų pareikalautų Klampučių dvaro remontas, nes pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o tai reiškia, kad jo remontui keliami ypatingi reikalavimai.

Visgi A. Orintas svajoja kada nors suremontuoti ir dvaro pastatą, jį pritaikyti visuomenės reikmėms, kad jo gimtieji Klampučiai taptų ir turistų traukos centru.



Kaip seksis mokyklą įsigijusiam klamputiškiui įgyvendinti savo planus, pamatysime. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė L. Mureikaitė sakė, kad visi džiaugtųsi, jei senasis Klampučių dvaro pastatas būtų sutvarkytas, tačiau tai priklauso tik nuo paties naujojo savininko – Savivaldybė to reikalauti negali.

Mena istorija

Klampučių dvaras į Kultūros paveldo registrą įtrauktas dėl architektūrinės vertės. Kuriais metais pastatyti mūriniai dvaro rūmai, šaltiniuose rasti nepavyko, tačiau 1883 m. pagal Marijampolės apskrities inžinieriaus Valerijaus Rybarskio projektą pristatytas antrasis aukštas centrinei rūmų daliai. Tai liudija įrašas ant paties namo kraigo.

XVIII a. antroje pusėje Klampučių dvaras priklausė Smolensko žemės raštininkui Eidziatavičiui. Jėzuitams suteikus Francijampolio vardą, dvaras kurį laiką oficialiai juo ir vadintas. 1821 m. dvarą su karčema valdė Vitemanas, vėliau Frederikas Gustavas Ničmanas.

1864 m. dvare gimė Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis. Čia gyvenęs ir lietuvių bei lenkų rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas.

Žmonių prisiminimuose išlikę, kad dvaro rūmuose grindys buvo išklotos marmuro plytelėmis, sienas puošė ornamentai ant tinko, apmušalai, plytelės, paveikslai. Ne tik dvaro rūmai, bet ir kumetynas, tvartai, kiti ūkiniai pastatai buvo mūriniai. Dvarą supo išpuoselėtas parkas, į kurį vedė ąžuolų ir liepų alėjos, kiek toliau – riešutų alėja. Už riešutų alėjos augo sodas – kriaušės, slyvos, obelys, avietynas. Į sodą vedė akmenimis grįsti takeliai, žydėjo sumaniai apsodinti gėlynai, o parką supo neaukšta medinė tvora su užkabinamais varteliais.

1878 m. dvarui priklausė 6 statiniai, žemės valdos siekė 524 margus, iš jų dirbamos – 412. Parkas ir dvaras nukentėjo per tyčinį 1932 m. gaisrą, dar labiau – per Antrąjį pasaulinį karą. Jį ir toliau niokoja laikas.



Galerija: Klampučių dvaras




Publikuota: 2021-06-14 08:16:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagarbos kitataučiams ženklai trauks turistus ir piligrimus
* Poliklinikoje – nauji medikai ir dienos stacionaras
* Ūkininkė negalėjo gyventi be karvių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kiek šį sezoną šildysite savo būstą?
Negaliu to reguliuoti.
Tiek, kad gyvenčiau šiltai.
Šildysiu kuo mažiau.
Aš tuo nesirūpinu.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai