„Santaka“ / Naujasis savininkas Klampučių mokykloje žada įgyvendinti metalo idėjas / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Kybartuose (daliniai patogumai, ūkiniai pastatai, raudonų čerpių stogai, 15 a sklypas, 18 000 Eur). Tel. 8 650 64 887.
Galioja iki: 2022-07-03 09:09:13



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Buvusios mokyklos pastatui išlaikyti ir aplinkai prižiūrėti reikės nemažai lėšų.

Tomos BIRŠTONĖS nuotr.


Naujasis savininkas Klampučių mokykloje žada įgyvendinti metalo idėjas

Eglė KVIESULAITIENĖ


Kelerius metus rajono Savivaldybės galvos skausmu buvę Klampučių mokyklos pastatai pagaliau parduoti. Juos įsigijęs šio krašto gyventojas svajoja suremontuoti net nykstantį dvaro rūmų pastatą.

Tapo našta

Praėjusio šimtmečio viduryje Klampučių dvaro sodybos teritorijoje įkurta mokykla praėjo ilgą kelią: įsteigta kaip pradinė 1950 m. ji tapo septynmete, vėliau – aštuonmete, devynmete, o 1992 m. pervardyta į pagrindinę mokyklą. Per tą laiką išdygo mokyklai labiau pritaikyti pastatai, o senasis dvaras ėmė nykti.

Kasmet mažėjant mokinių skaičiui Klampučių pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Gražiškių gimnazijos, o vėliau ir išvis uždaryta. Taigi jos pastatai jau septynerius metus stovėjo nenaudojami ir atliko veikiau sandėlio funkcijas – seniūnija ten laikė įrankius, įvairius rakandus, nenaudojamus eksponatus buvo pasidėjęs muziejus.

Savivaldybei nenaudojamų pastatų išlaikymas tapo didele finansine našta, nes žiemą reikėjo juos šildyti, prižiūrėti aplinką, saugoti turtą. Vien praėjusiais metais tai atsiėjo 12 tūkst. eurų, tad per visus septynerius susidarė visai nemenka suma.


Niekas nesidomėjo

Nenaudojamą turtą buvo nutarta parduoti aukcione, tačiau, anot Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Mureikaitės, paskelbti valdiškam turtui aukcioną nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, – reikia sutvarkyti krūvas dokumentų, viską teisiškai įregistruoti, pasamdyti turto vertintoją.

Siekdama efektyviai valdyti turimą nekilnojamąjį turtą ir taupyti lėšas, Savivaldybė aukcionus organizuoja nuolat: per pastaruosius metus parduota 12 nekilnojamojo turto objektų – butų, gyvenamųjų namų, negyvenamųjų pastatų. Tačiau toli gražu ne visus turimus objektus pavyksta sėkmingai parduoti arba tai įvyksta ne iš pirmo karto.

Taip nutiko ir su Klampučių mokykla. Šios mokyklos atvejis unikalus tuo, kad tarp jos kompleksui priklausančių pastatų yra ir kultūros paveldo objektas – senasis Klampučių dvaras. Galbūt tai ir atkratė galimus pirkėjus, mat pirmąkart paskelbus aukcioną nesulaukta nė vieno skambučio, antrą kartą – vos kelių.

Tik trečią kartą paskelbus, kad mokyklos kompleksas parduodamas aukcione, susidomėjusiųjų skambučių sulaukta gan nemažai, tad Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus specialistai vylėsi, jog varžytynių dalyviai iškels kainą ir į biudžeto sąskaitą įkris apvali pinigų suma.


Visgi beliko pasidžiaugti tik tuo, kad trečiajame aukcione, vykusiame gegužės 10 d., apskritai atsirado realus pirkėjas. Savivaldybė už mokyklos kompleksą prašė 41 823 eurų, tačiau aukciono dalyvis statymą pakėlė 300 eurų ir objektą įsigijo už 42 123 eurus.

Turi svajonių

Objektą įsigijęs trisdešimtmetis Alvaras Orintas, mažosios bendrijos „Metalo idėjos“ vadovas, sakė, kad pats yra baigęs Klampučių mokyklą, todėl pastatus pirkęs vedamas sentimentų.

– Iš pradžių neplanavau dalyvauti aukcione, tačiau pats turiu su metalo ir medžio apdirbimu susijusį verslą, o jam plėsti reikalingos patalpos, – kalbėjo A. Orintas. – Tad pirmame aukšte planuoju įsirengti gamybines dirbtuves, o antrame – biuro patalpas, galbūt kažkam išnuomoti.

Naujasis komplekso šeimininkas sakė suvokiantis, kad daugiausia lėšų pareikalautų Klampučių dvaro remontas, nes pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o tai reiškia, kad jo remontui keliami ypatingi reikalavimai.

Visgi A. Orintas svajoja kada nors suremontuoti ir dvaro pastatą, jį pritaikyti visuomenės reikmėms, kad jo gimtieji Klampučiai taptų ir turistų traukos centru.


Kaip seksis mokyklą įsigijusiam klamputiškiui įgyvendinti savo planus, pamatysime. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė L. Mureikaitė sakė, kad visi džiaugtųsi, jei senasis Klampučių dvaro pastatas būtų sutvarkytas, tačiau tai priklauso tik nuo paties naujojo savininko – Savivaldybė to reikalauti negali.

Mena istorija

Klampučių dvaras į Kultūros paveldo registrą įtrauktas dėl architektūrinės vertės. Kuriais metais pastatyti mūriniai dvaro rūmai, šaltiniuose rasti nepavyko, tačiau 1883 m. pagal Marijampolės apskrities inžinieriaus Valerijaus Rybarskio projektą pristatytas antrasis aukštas centrinei rūmų daliai. Tai liudija įrašas ant paties namo kraigo.

XVIII a. antroje pusėje Klampučių dvaras priklausė Smolensko žemės raštininkui Eidziatavičiui. Jėzuitams suteikus Francijampolio vardą, dvaras kurį laiką oficialiai juo ir vadintas. 1821 m. dvarą su karčema valdė Vitemanas, vėliau Frederikas Gustavas Ničmanas.

1864 m. dvare gimė Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis. Čia gyvenęs ir lietuvių bei lenkų rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas.

Žmonių prisiminimuose išlikę, kad dvaro rūmuose grindys buvo išklotos marmuro plytelėmis, sienas puošė ornamentai ant tinko, apmušalai, plytelės, paveikslai. Ne tik dvaro rūmai, bet ir kumetynas, tvartai, kiti ūkiniai pastatai buvo mūriniai. Dvarą supo išpuoselėtas parkas, į kurį vedė ąžuolų ir liepų alėjos, kiek toliau – riešutų alėja. Už riešutų alėjos augo sodas – kriaušės, slyvos, obelys, avietynas. Į sodą vedė akmenimis grįsti takeliai, žydėjo sumaniai apsodinti gėlynai, o parką supo neaukšta medinė tvora su užkabinamais varteliais.

1878 m. dvarui priklausė 6 statiniai, žemės valdos siekė 524 margus, iš jų dirbamos – 412. Parkas ir dvaras nukentėjo per tyčinį 1932 m. gaisrą, dar labiau – per Antrąjį pasaulinį karą. Jį ir toliau niokoja laikas.



Galerija: Klampučių dvaras




Publikuota: 2021-06-14 08:16:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kraštovaizdžio specialistai pateikė miesto erdvių vizijas
* Įspūdingas papartis per Jonines „žydėjo“ tik vieną kartą
* Geležinkelio istorijos vingiais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar planuojate švęsti Jonines?
Būtinai. Kasmet švenčiu.
Jeigu nelis, vyksiu į kultūros renginį.
Man ši diena nesvarbi.
Švęsčiau, bet neturiu pažįstamų Jonų.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas