„Santaka“ / Šimtametė linki žmonėms daugiau bendrauti ir džiaugtis kiekviena gyvenimo minute

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-06-10 15:59

Dalinkitės:  


100 metų jubiliejų šiandien švenčianti Marytė Viktaravičienė mintimis dažnai grįžta į gimtąsias Vištyčio krašto vietas.

Autoriaus nuotr.


Šimtametė linki žmonėms daugiau bendrauti ir džiaugtis kiekviena gyvenimo minute


Birželio 11-oji Marytei Viktaravičienei – neeilinė diena. Nuo Vištyčio kilusi ir devynis vaikus užauginusi senolė sulaukė ypatingo – 100 metų – jubiliejaus.



Pažadą sulaukti 100 metų ištesėjo

Dažnai būna, kai sveikindami savo artimuosius linkime jiems sulaukti šimto metų. Kai 90-mečio sukakties proga visi artimieji sveikino dabar Gudienos kaime (Kaišiadorių r.) pas dukrą Rasą gyvenančią Marytę Viktaravičienę, visi tradiciškai linkėjo sveikatos ir sulaukti šimto metų. O sukaktuvininkė tuomet šypsodamasi pažadėjo išpildyti palinkėjimą ir pakvietė visus susirinkti į jos šimtąjį gimtadienį. Smagu, kad sulaukėme šios dienos ir šiandien vėl visi su gėlėmis galime skubėti sveikinti jubiliatės.

Garbingiausios sukakties proga Marytė sulaukė Kaišiadorių krašto valdžios ir bažnyčios atstovų sveikinimų. Dovaną šimtametei įteikė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, administracijos direktorė Vaida Babeckienė, pavaduotojas Voldemaras Maziliauskas. Garbingo jubiliejaus sulaukusią moterį bendruomenės vardu pasveikino seniūnė Gražina Škimelienė, maldai pakvietė klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius. Visi šimtametei linkėjo sveikatos, šypsenos ir gražių gyvenimo dienų, o ji nuoširdžiai šypsojosi ir dėkojo visiems už pagerbimą.


Neliko senolė ir be savo vaikų – 5 dukrų ir 3 sūnų – dėmesio. Visi jie dabar išsibarstę po Lietuvą. Vyriausias sūnus Gracijus ir dukra Natalija gyvena Vilniuje, Irena ir Juozas – Kaune, Elė – Raseiniuose, o Genovaitė ir Alius likę gimtajame Vilkaviškyje. Deja, neseniai Marytė neteko savo jauniausio sūnaus Ričardo, taip pat gyvenusio Vilkaviškyje, – jį pakirto sunki liga. Todėl likusi šeima dar labiau susitelkė ir vienas kitą labai palaiko.



Suvalkietė persikėlė į Kaišiadorių kraštą

Ilgą laiką senjorė gyveno Vištyčio seniūnijos vienkiemyje, vėliau pačiame miestelyje. 1981-aisiais mirus vyrui Gracijui, visa šeima labai skaudžiai išgyveno. Tėvai santuokoje pragyveno 40 metų. Darbšti moteris nepalūžo ir kiek įstengdama darbavosi namų ūkyje, vasaromis prižiūrėjo anūkus. Dėl garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos artimieji priėmė sprendimą perkelti mylimą mamą gyventi pas jauniausiąją dukterį Rasą. Apsupta artimųjų meilės ir globos čia Marytė gyvena jau 15 metų.

Atvykusi į Gudieną ji greitai rado bendrą kalbą su kaimynais. Kol dar buvo sveikesnė, dalyvaudavo kaimo bendruomenės renginiuose, nepraleisdavo mišių Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje, o 2008 metais kartu su kitais šio krašto tautodailininkais auksarankiais surengė savo austų darbų parodą.


Nors šimtametė jau nebevaikšto, tačiau turi puikią atmintį, domisi politika, viską pastebi ir nuolat duoda pastabų artimiesiems dėl aprangos stiliaus ar netinkamų šukuosenų. Matydama susipykusius sutuoktinius senolė juos taiko sakydama: „Koks puodelis – toks ir dangtelis“, t. y. jeigu laisva valia pasirinkai savo antrą pusę, tai ir esi to žmogaus vertas.

Rūpestingą gausios šeimynos mamą visą gyvenimą grūdino sunkus darbas ir tikėjimas. Marytė tik šypsosi paklausta, kur glūdi jos ilgo amžiaus paslaptis. „Kiek Dievo skirta, tiek ir gyveni“, – įsitikinusi senolė, tačiau priduria, kad ilgiau gyvendamas žmogus daugiau ir kenčia. Tikėtina, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis slypi ramybėje, maldoje, geroje nuotaikoje ir gebėjime draugiškai su visais sugyventi, nesibarti nei su kaimynais, nei su artimaisiais.



Atmintyje – gimtojo Vištyčio vaizdai

1921 m. gimusi M. Viktaravičienė nuolat prisimena savo jaunystę, ūkininkavimą Vilkaviškio krašte ir sunkų darbą sovietmečio ūkiuose. Didžiuma jos gyvenimo prabėgo sodyboje prie Vištyčio miestelio ir ežero. Ten ji su vyru Gracijumi užaugino ir gerai išauklėjo devynis vaikus, tvarkėsi namuose ir dirbo namų ūkyje. Visi Vištyčio gyventojai gerbė nuoširdžią ir darbščią šeimyną.


Pradžioje Viktaravičiai net neplanavo tokios gausios šeimos, bet visuomet pasikliovė Dievo valia. Dukterys iš mamos paveldėjo darbštumą ir meilę tautodailei, o sūnūs – gebėjimą meistrauti: patys pasistatė ir įsirengė namus, ūkininkauja bei verslauja. Visus vaikus į gyvenimą lydėjo mamos Marytės žodžiai: „Svarbiausia – mylėti savo darbą ir žemę, bet vis tiek viskas priklausys nuo Dievo“.

„Visą amžių su vyru buvome tikri Lietuvos ūkininkai“, – mena Marytė. Deja, jaunavedžių svajones netikėtai sudaužė karo ir pokario baisumai. Tuomet visko trūko gausiai suvalkiečių šeimynai. Dienomis sunkiai dirbo laukuose ir fermose, o vakarus ir naktis tekdavo leisti prie audimo staklių, mezgimo mašinos. Šeima pati kepė duoną, mušė sviestą, slėgė sūrius. Marytė, būdama puiki audėja ir mezgėja, ne tik savuosius rengė, bet ir kaimynams padėdavo.

„Skaudu būdavo, kai tuometiniai valdininkai atlėkdavo ne padėti, bet tikrinti, kiek vištų auginame. Reikėdavo nusižeminusiai aiškinti naujai iškeptiems valdininkams, kam daugiavaikei šeimynai reikalingas papildomas žemės aras ar karvė, kodėl namie stovi siuvimo ir mezgimo mašinos. Tačiau visus vargus ir nuoskaudas atpirkdavo mylinčios vaikų akys. Visi mūsų vaikai užaugo gerai išauklėti, darbštūs, sveiki ir baigė mokslus“, – kalbėjo Marytė.



Apdovanojimas – iš Prezidento rankų

Svarbu ir tai, kad Viktaravičių šeimoje visados buvo puoselėjamos krikščioniškos vertybės. Sunkiausias gyvenimo atkarpas moteris įveikė pasitikėdama Dievo valia ir visus vaikus apgaubdama pasiaukojama meile. Pirmiausia ji buvo reikli sau. „Apsnūdusi nebuvau, visą laiką dirbau, visada buvau pasitempusi, niekada neparodžiau kitiems, kas spaudžia širdį, visą širdgėlą pasilikdavau sau“, – prisimena Marytė.

Senolė didžiuojasi, kad penkios dukros ir keturi sūnūs nepasuko klystkeliais. Nors dideliu valdžios dėmesiu daugiavaikė motina niekada nebuvo lepinama, tačiau ji save laiko labai turtinga, nes turi net 15 anūkų ir 24 proanūkius, kuriais itin džiaugiasi. „Laimingos akys, matančios ne tik vaikų, bet ir vaikaičių, provaikaičių gyvenimus“, – sako senolė.

2009 metais Prezidentas Valdas Adamkus daugiavaikę motiną M. Viktaravičienę apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.



Norėtų apkabinti buvusius kaimynus

Marytė pati stebisi, kaip jai pavyko sulaukti 100 metų, svarsto, kad prie ilgaamžiškumo greičiausiai prisidėjo nuolatinis judėjimas net ir garbiame amžiuje bei meilė darbui, kurį ji mėgo nuo pat jaunystės.

Gyvenime visko būta – ir skaudžių netekčių, ir išgyvenimų, tačiau ji visada mėgusi į gyvenimą žvelgti iš šviesiosios pusės, juoktis, džiaugtis ir bendrauti su žmonėmis.


Todėl ir vyresnio amžiaus žmonėms Marytė pataria nedejuoti ir neužsidaryti tarp keturių sienų, bet išeiti, bendrauti, susitikti su kaimynais, daugiau judėti ir džiaugtis gyvenimu. Pasak jos, visiems, norintiems sulaukti 100 metų, reikia „daugiau mylėti gyvenimą ir žmones, nebūti gobšiems, nepavydėti, visada padėti kitiems ir vertinti kiekvieną gyvenimo minutę“.

Šiuo metu sveikata senolė per daug nesiskundžia, bet nuolatinė priežiūra ir pagalba jai reikalinga. Marytei girdėti klausos aparatai jau nepadeda, todėl ji prašo lankytojų žodžius tarti garsiau ir lėčiau, bendrauti neskubant. Jubiliatė džiaugiasi, kad dabar labai gražiai gyvena ir visko užtenka. „Gaila, kad jau nėra nė vieno iš senesnių mano amžiaus pažįstamų, – graudinosi buvusi vištyčiokė. – Norėčiau dar nuvažiuoti į Vištytį, nueiti į miestelio aikštę, prie Vištyčio ežero, aplankyti artimųjų kapelius, pasimelsti Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje. Turbūt labai išgražėjęs gimtasis miestelis, daug ko nepažinčiau“.

Šimtametė Marytė labai norėtų perduoti linkėjimus, šiltai apkabinti visus savo gimtojo Vištyčio gyventojus, o labiausiai – buvusius kaimynus: Janiną Ryckienę, Onutę Kartavičienę, Reginą Kažemėkienę, Giedrę Merkevičienę, Joną Glasą, buvusį seniūną Bronislavą Politą ir pusseserę Genutę Varnienę.




Darius VILIMAS





Galerija: Šimtametė




Publikuota: 2021-06-10 15:59:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai