|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Naujam katalogui medžiagą renkantis Andžejus Drozdas, atvykęs iš Lenkijos, Vinkšnupių totorių kapinėse atnaujino paminklų įrašus.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Jei kas po ilgesnio nesilankymo užsuktų į Lietuvos totorių kapines Vinkšnupiuose, tikriausiai negalėtų neatkreipti dėmesio, kad anksčiau buvę neįskaitomi užrašai ant daugelio paminklų dabar puikiausiai matomi. Jie nėra gerai suprantami, nes parašyti lenkų, arabų arba rusų kalbomis. Tačiau iš aiškių datų, galima sužinoti, kuriuo laikmečiu čia gyveno kitokios kultūros ir tikėjimo žmonės.
Gan vėjuotą ir apniukusią vieno sekmadienio popietę besidairydama po Vinkšnupių kapines pastebėjau su kažkokiais dokumentais nuo vieno prie kito paminklo vis priklaupiantį žmogų, kažką rašantį, fotografuojantį. Aplinkybės ir kuklūs svetimos kalbos ištekliai padėjo susipažinti: Andžejus Drozdas (Andrzej Drozd) atvykęs iš Lenkijos, atnaujina totorių kapinėse senuosius įrašus.
Pasirodo, 1999 metais jis su bendraminčiais yra išleidęs Lietuvos ir Lenkijos totorių kapinių katalogą lenkų kalba. Šiuo metu pildo ir ruošia medžiagą atnaujintam katalogui, kuris minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus planuojamas išleisti jau lietuvių kalba.
Telefonu pakalbintas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas nudžiugo išgirdęs apie Andžejaus apsilankymą Vinkšnupiuose. Vyrai buvo taręsi, jog vienai dienai atvykęs iš Varšuvos, kur gyvena, A. Drozdas padirbės ir atnaujins įrašus šiose kapinėse.
„Tai nuoširdus mūsų talkininkas, daugiau nei trisdešimt metų tyrinėjantis totorių paveldą, raštiją, išmokęs skaityti arabiškus rašmenis. Jis dabar atnaujina įrašus kapinėse ir papildo medžiagą katalogui. Pagal profesiją jis yra advokatas, bet domėjimasis totoriais – didysis jo gyvenimo hobis“, – sakė A. Jakubauskas.
Minėtąjį katalogą iš lenkų kalbos į lietuvių verčia pats A. Jakubauskas. Papildytame leidinyje bus informacija apie Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos teritorijose išlikusias ar buvusias totorių kapines bei mečetes.
A. Jakubauskas prisiminė ir vilkaviškietį kraštotyrininką Sigitą Šileiką, su kuriuo daug bendradarbiavo įamžinant totorių paveldą. Prieš daug metų prie Vinkšnupių totorių kapinių įrengtai informacinei lentai „Totorių gyvenvietė Vinkšnupiuose“ tekstą parašė S. Šileika, o dr. A. Jakubauskas pakoregavo, patikslino. A. Jakubausko nuomone, mokytojo S. Šileikos tyrinėjimai, palikti tekstai apie Vinkšnupių totorių bendruomenės gyvenimą, mečetę, kapines yra unikalūs, nes retas kas Lietuvoje taip giliai pasineria į tokius tyrinėjimus. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas išreiškė viltį tai išleisti atskira knyga, kuri būtų labai reikšminga ateinančioms kartoms.
Jei kas po ilgesnio nesilankymo užsuktų į Lietuvos totorių kapines Vinkšnupiuose, tikriausiai negalėtų neatkreipti dėmesio, kad anksčiau buvę neįskaitomi užrašai ant daugelio paminklų dabar puikiausiai matomi. Jie nėra gerai suprantami, nes parašyti lenkų, arabų arba rusų kalbomis. Tačiau iš aiškių datų, galima sužinoti, kuriuo laikmečiu čia gyveno kitokios kultūros ir tikėjimo žmonės. |
Gan vėjuotą ir apniukusią vieno sekmadienio popietę besidairydama po Vinkšnupių kapines pastebėjau su kažkokiais dokumentais nuo vieno prie kito paminklo vis priklaupiantį žmogų, kažką rašantį, fotografuojantį. Aplinkybės ir kuklūs svetimos kalbos ištekliai padėjo susipažinti: Andžejus Drozdas (Andrzej Drozd) atvykęs iš Lenkijos, atnaujina totorių kapinėse senuosius įrašus.
Pasirodo, 1999 metais jis su bendraminčiais yra išleidęs Lietuvos ir Lenkijos totorių kapinių katalogą lenkų kalba. Šiuo metu pildo ir ruošia medžiagą atnaujintam katalogui, kuris minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus planuojamas išleisti jau lietuvių kalba.
Telefonu pakalbintas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas nudžiugo išgirdęs apie Andžejaus apsilankymą Vinkšnupiuose. Vyrai buvo taręsi, jog vienai dienai atvykęs iš Varšuvos, kur gyvena, A. Drozdas padirbės ir atnaujins įrašus šiose kapinėse.
„Tai nuoširdus mūsų talkininkas, daugiau nei trisdešimt metų tyrinėjantis totorių paveldą, raštiją, išmokęs skaityti arabiškus rašmenis. Jis dabar atnaujina įrašus kapinėse ir papildo medžiagą katalogui. Pagal profesiją jis yra advokatas, bet domėjimasis totoriais – didysis jo gyvenimo hobis“, – sakė A. Jakubauskas.
Minėtąjį katalogą iš lenkų kalbos į lietuvių verčia pats A. Jakubauskas. Papildytame leidinyje bus informacija apie Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos teritorijose išlikusias ar buvusias totorių kapines bei mečetes.
A. Jakubauskas prisiminė ir vilkaviškietį kraštotyrininką Sigitą Šileiką, su kuriuo daug bendradarbiavo įamžinant totorių paveldą. Prieš daug metų prie Vinkšnupių totorių kapinių įrengtai informacinei lentai „Totorių gyvenvietė Vinkšnupiuose“ tekstą parašė S. Šileika, o dr. A. Jakubauskas pakoregavo, patikslino. A. Jakubausko nuomone, mokytojo S. Šileikos tyrinėjimai, palikti tekstai apie Vinkšnupių totorių bendruomenės gyvenimą, mečetę, kapines yra unikalūs, nes retas kas Lietuvoje taip giliai pasineria į tokius tyrinėjimus. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas išreiškė viltį tai išleisti atskira knyga, kuri būtų labai reikšminga ateinančioms kartoms.
Publikuota: 2021-06-02 13:29:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|