Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

---

Krūme įsitaisiusį paukštį iš pirmo žvilgsnio buvo sunku pastebėti.

Autorės nuotr.

Į keistą situaciją pateko vilkaviškietė, nuvykusi aplankyti savo artimo žmogaus kapo. Moterį gerokai išgąsdino... antis, susiruošusi kapinėse perėti vaikus.

Nepajudėjo iš vietos

„Santakos“ skaitytoja pasakojo nuvažiavusi į senąsias Vilkaviškio kapines, kur palaidotas jos vyras.

„Lenkiausi prie kapo, o ten iš tokio pažeme šliaužiančio krūmo staiga tik purpt man tiesiai prieš nosį – paukštis! Galvojau, kad kažkas krenta ant manęs!“ – pasakojo vilkaviškietė.

Moteris išsigandusi atšoko, bet dar spėjo sužiūrėti, kad krūme guli kiaušinis.

„Gal tų kiaušinių ten ir daugiau buvo, nežinau, artyn jau nelindau. O ta antis netrukus vėl atskrido ir nutūpė į krūmą. Dabar net nežinau, ką daryti. Nei tą paukštį vyti lauk, nei kiaušinius išmesti. Gaila gi, gyvas padaras“, – kalbėjo vilkaviškietė.

Nuvažiavome pažiūrėti to, anot vilkaviškietės, „stebuklo“ ir mes.

Iš gražiai apkirpto dekoratyvinio krūmo iš tiesų kyšojo laukinės didžiosios anties galvelė. Gamtos duotas motiniškas instinktas veikė stipriai: kitu atveju sparnuota mama seniausiai būtų nulėkusi tolyn, bet dabar, bijodama atšaldyti dėtį, nė nekrustelėjo iš vietos.

Kad nebetrukdytume, su kapavietės šeimininke pasitraukėme į šalį. Paukščiui ir taip reikės geros kantrybės: kiaušinius didžiosios antys peri beveik visą mėnesį.

Taip netikėtai paukščio išgąsdinta vilkaviškietė buvo labai susijaudinusi ir net sakė pagalvojusi, ar tai nebus koks blogas pranašiškas ženklas.

Tačiau blogais ženklais tikėti nei reikia, nei verta. O šiuo atveju kur kas geriau pripažinti gražią gamtos ir žmogaus vienybę, pasidžiaugti nauja gyvybe. Juk antis nieko blogo nepadarys – išperės savo vaikus ir išsives kur nors į paupį, ančiukams labiau tinkančią vietą.

Gamtos duotas motiniškas instinktas veikė stipriai: antis nė nekrustelėjo iš vietos.

Mums besikalbant priėjusi kita kapines lankiusi moteris pasakojo kartą prie šeimos paminklo radusi du kiškučius. Ilgaausių motina, išsigandusi žmogaus, nulėkė pro kapus laukų link.

Beje, visai neseniai panašus atvejis nutiko ir Kupiškyje: į miestelio kapines nuvažiavusi kupiškėnė rado išpeštą vieną viržį, o apžiūrėjusi atidžiau po tuja aptiko gūžtą su keletu kiaušinių.

Ilgai neužsibus

Pakalbintas buvęs vilkaviškietis, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Vytautas Naruševičius, taip pat patarė paukščio neliesti ir leisti jam išsiperėti. Juolab kad išsiritę ančiukai tokiame lizde neužsibus – motina su mažyliais tuoj pat išsikraustys.

„Manau, labai miela, kad kapinės iš liūdnų, niūrių ir kartais gąsdinančių erdvių virsta paukščių rojumi. Sakyčiau, tą kapelį prižiūrintys artimieji turėtų tik džiaugtis, kad gamta taip estetiškai, patikliai ir rūpestingai pasirinko naujos gyvybės užmezgimo vietą. Buveinių įvairovė santykinai nedideliame plote – krūmai bei krūmokšniai, uoksiniai medžiai, lapuočiai ir spygliuočiai, įvairiais metų laikais žydintys augalai, taip pat nuolatinė ramybė – tikras atradimas paukščiams. Didesnių miestų ir priemiesčių teritorijose tai tapo netgi išgyvenimui, veisimuisi ir migracijos poilsiui būtinomis vietomis.

Daugelyje šalių tokių senų kapinių administracijos imasi pagirtinų iniciatyvų papildomai puošti teritorijas paukščiams patraukliomis ir mitybinėmis augalų rūšimis ar net glaudžiai bendradarbiauja su vietos ornitologų klubais.

Taip Amerikoje ir Vakarų Europos šalyse išpopuliarėjo vadinamasis kapinių turizmas. Pvz., garsiosios Mount Auburn kapinės, atsivėrę dar XIX a. pirmoje pusėje, tapo pirmosiomis „sodo stiliaus“ kapinėmis Amerikoje, ir buvo itin pamėgtos lankytojų būtent dėl savo gamtiško, artimo natūraliam, žaliuojančio ir žydinčio kraštovaizdžio, kuris pakeitė iki tol įprastą tvarkingą ir griežtai sterilų kapinių stilių. Ornitologams tokios kapinės – viena iš svarbių paukščių stebėjimo teritorijų, dalis itin retų paukščių rūšių pirmąkart buvo rastos būtent kapinių teritorijose. Teritorijos, kažkada buvusios išskirtinai mirusiųjų poilsio vietomis, tapo pamėgtomis gyvųjų lankymosi vietomis, ir, man rodos, tas tik labiau palaiko ryšį ir skatina šiltus prisiminimus apie išėjusiuosius anapilin”, – mintimis dalijosi gamtininkas.

Lizdas – ant asfalto

Prieš keliolika metų „Santakoje“ rašėme apie ne mažiau įdomų atvejį.

Tąkart mažutis paukštelis, upinis kirlikas, kiaušinius sudėjo tiesiai ant asfalto, vidury Vilkaviškio vairavimo mokymo klubo „Autokryptis“ aikštelės. Instruktoriai negalėjo atsistebėti: aplink lizdelį važinėjo automobiliai, vaikščiojo žmonės, o sparnuotoji mama nuo lizdo nesitraukė nė per keletą žingsnių.

Tada tikrai keistoje vietoje susuktą lizdą aplinkosaugininkai netgi užtvėrė vieliniu tinklu. Deja, jis ilgai neišlaikė: ar valkataujantys šunys, ar negeri žmonės vieną naktį lizdą sunaikino. Tačiau gamtos žinovai tai vadina tiesiog natūralia atranka, kurios išvengti neįmanoma: kitą kartą paukštis bus tiesiog atsargesnis ir savo palikuonims atvesti pasirinks saugesnę vietą.

Galerija: Antis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---