|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Paveldas
|
|
|
Kybartiečiai jau seniai praradę viltį, jog šis pastatas ateityje bus atstatytas.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Pačiame Kybartų centre stovintis jau seniai apleistas ir kone akyse griūvantis J. Basanavičiaus g. 38 namas buvo vienas tų objektų, dėl kurių susibūrė Pasaulio kybartiečių draugija. Jos nariai metų metus bandė atgaivinti šį pastatą, tačiau galiausiai buvo priversti nuleisti rankas. Neseniai draugija savo turėtą dalį pardavė skandalingai pagarsėjusiam vietos verslininkui.
Atsisakė planų
Į redakciją paskambinęs kybartietis Algimantas Mackevičius teigė pastebėjęs, kad seniausiai viso miesto diskusijų objektu tapusio legendinio pastato būklė dar labiau pablogėjo. Pasirodo, dalį čia kadaise buvusių butų neseniai įsigijo puikiai žinomas vietos verslininkas. Būtent jis, perėmęs kai kurių patalpų nuosavybę savo žinion, greitai pasijuto tikru šeimininku ir, nepaisydamas, kad statinys įtrauktas į saugomų kultūros objektų sąrašą, ėmė jį ardyti. Laimei, tam kelią suskubo užkirsti Kybartų seniūnas Romas Šunokas, operatyviai surinkęs Kultūros paveldo departamento specialistų grupę ir naujajam savininkui įteikęs raštą, draudžiantį šiame objekte vykdyti bet kokius savavališkus veiksmus. Negana to, dėl ankstesnių naujojo savininko įsiskolinimų valstybei antstoliai taip pat uždraudė jam disponuoti šiuo turtu.
1900-aisiais statytas didžiulis namas į kultūros paveldo registrą dėl savo vientisumo, gražiai išsaugotos puošybos bei Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvėlių langams įtrauktas 1992 metais. Savo laiku čia veikė bankas, posėdžiavo valdžios atstovai, o vėliau, pokaryje, namas buvo paverstas daugiabučiu. Statinys savo verte ilgai pranoko daugelį dvarų ir rūmų. Žmonės čia gyveno iki pat 2000-ųjų, kuomet viename iš butų kilo gaisras ir sudegė pastato stogas. Po gaisro beveik visi privatūs savininkai apleido pastatą, o be stogo likusi namo dalis pamažu pradėjo irti.
„Gaila, kad pastatas nyksta tiesiog akyse. Kai dar dirbau mero patarėju, ėjome kryžiaus žygius, siekdami sutvarkyti šį objektą. Buvome pasamdę ekspertus, kurie ištyrę statinį pripažino, kad jis beveik neturi jokios išliekamosios vertės. Mums net pavyko surasti verslininką, kuris norėjo čia įrengti prekybos centrą. Jis buvo pažadėjęs išsaugoti fasadinę pastato sieną. Viskas, ko jis prašė, – išbraukti statinį iš saugomų kultūros paveldo objektų sąrašo. Ir mums buvo pavykę! Šią iniciatyvą palaikė tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas. Visgi ne visi kybartiečiai su tuo norėjo susitaikyti ir vieno posėdžio metu ministrui buvo įteiktas plaktukas, kaip simbolis, kad jis griauna Kybartus. Po kelių mėnesių šis pastatas vėl buvo grąžintas į paveldosauginių objektų sąrašą, o minėtas verslininkas atsisakė savo sumanymų“, – pasakojo A. Mackevičius.
Ėmė nesutarti
Ne vienus metus pastatą prikelti naujam gyvenimui bandė Pasaulio kybartiečių draugijos nariai. Kaip prisipažino buvęs šios organizacijos pirmininkas Leonas Narbutis, šis statinys buvo vienas iš tų objektų, dėl kurių ir susibūrė pati organizacija.
Draugija tuomet iš keturių savininkų perėmė jų turimus butus ir ėmė valdyti šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį viso namo. Deja, valdoma dalis nesuteikė teisės organizacijai dalyvauti europiniuose projektuose ir tikėtis paramos. Kitiems namo savininkams jo išlikimas taip pat pasirodė ne toks svarbus ir jie nesutiko nei prisidėti lėšomis prie sutvarkymo darbų, nei atsisakyti savo nuosavybės.
Draugijos lėšomis ir iniciatyva pastatas buvo apjuostas žaliu tinklu ir aptvertas tvorele, kad žmonės nevaikščiotų aplink, ieškota įvairių jo atstatymo finansavimo šaltinių.
„Gal mums būtų pavykę įgyvendinti savo sumanymus, jei būtume perėmę visus butus į savo rankas. Deja, kiti savininkai už juos užsiprašė didelių sumų, nesutiko perleisti už simbolines kainas. O juk pastato vertė – nulinė! Galiausiai net patys organizacijos viduje ėmėme nesutarti, spręsdami šio pastato likimą. Bandymų kažką pakeisti buvo daug, tačiau vis atsimušdavome tarsi į sieną. Pavargome. Nusprendėme parduoti savo dalį, apie tai informavome ir Savivaldybės atstovus. Gaila, kad taip nutiko, tačiau dabar tai jau ne mūsų rūpestis“, – teigė Pasaulio kybartiečių draugijos narys Rymantas Vaičaitis.
Didžiulė atsakomybė
Prieš porą metų minėtą pastatą administruoti ėmė UAB „Kybartų darna“. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja, l. e. direktoriaus pareigas, Ramutė Jablonskienė sakė, kad tai – didžiulė atsakomybė. Kadangi atstatyti pastatą greičiausiai yra utopija, o išlaikyti dabartinę jo būklę taip pat nėra lengva, rizikuojama, jog vieną dieną statinio sienos gali sugriūti. Jei įvyktų nelaimė, atsakomybę prisiimti turėtų namo administratorius.
„Praktiškai neina dėl šio namo ramiai miegoti naktimis. Jame yra 13 butų. 5 iš jų neseniai įsigijo skandalingas vietos verslininkas. 4 jis perpirko iš Pasaulio kybartiečių draugijos, 1 – iš kito asmens. Naujasis savininkas iš karto ėmė savivaliauti savo valdose: išlupo langus, duris, ėmė ardyti viduje buvusį metalą. Jis netgi sugadino kai kuriuos kito buto šeimininko elektros prietaisus. Mums teko juos sutvarkyti. Atitaisėme ir kitą padarytą žalą, į durų ir langų vietose atsivėrusias skyles įdėdami tvoros segmentus. Gaila, tačiau šio pastato būklė čia esančių patalpų savininkams visai nerūpi. Dalies jų apskritai neina surasti. Šiuo metu bendra namo skola už administravimą siekia per 600 eurų. Į šią sumą dar neįtraukti naujojo savininko padaryti nuostoliai. Pasaulio kybartiečių draugija parduodama savo dalį su mumis visiškai atsiskaitė“, – pasakojo R. Jablonskienė.
Ji teigė nematanti galimybių, jog vieną dieną Kybartų centre esantis namas galėtų būti atstatytas. Panašios nuomonės laikėsi ir seniūnas R. Šunokas. Jo teigimu, situaciją pakeistų nebent stebuklas.
„Mes pirma patys turime apsispręsti, ar norime, kad šis pastatas liktų kultūros paveldo objektų sąraše, ar ne. Kol kas neturime vienos nuomonės, tad tai ir stabdo visus procesus. Aš manau, kad atstatyti šį objektą pagal visus paveldosauginius reikalavimus nėra realu. Tam reikėtų didžiulių sumų, kurių mums tikrai niekas neskirs. Esu realistas, tad daug optimizmo šiuo klausimu neturiu“, – prisipažino R. Šunokas.
Pačiame Kybartų centre stovintis jau seniai apleistas ir kone akyse griūvantis J. Basanavičiaus g. 38 namas buvo vienas tų objektų, dėl kurių susibūrė Pasaulio kybartiečių draugija. Jos nariai metų metus bandė atgaivinti šį pastatą, tačiau galiausiai buvo priversti nuleisti rankas. Neseniai draugija savo turėtą dalį pardavė skandalingai pagarsėjusiam vietos verslininkui. |
Į redakciją paskambinęs kybartietis Algimantas Mackevičius teigė pastebėjęs, kad seniausiai viso miesto diskusijų objektu tapusio legendinio pastato būklė dar labiau pablogėjo. Pasirodo, dalį čia kadaise buvusių butų neseniai įsigijo puikiai žinomas vietos verslininkas. Būtent jis, perėmęs kai kurių patalpų nuosavybę savo žinion, greitai pasijuto tikru šeimininku ir, nepaisydamas, kad statinys įtrauktas į saugomų kultūros objektų sąrašą, ėmė jį ardyti. Laimei, tam kelią suskubo užkirsti Kybartų seniūnas Romas Šunokas, operatyviai surinkęs Kultūros paveldo departamento specialistų grupę ir naujajam savininkui įteikęs raštą, draudžiantį šiame objekte vykdyti bet kokius savavališkus veiksmus. Negana to, dėl ankstesnių naujojo savininko įsiskolinimų valstybei antstoliai taip pat uždraudė jam disponuoti šiuo turtu.
1900-aisiais statytas didžiulis namas į kultūros paveldo registrą dėl savo vientisumo, gražiai išsaugotos puošybos bei Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvėlių langams įtrauktas 1992 metais. Savo laiku čia veikė bankas, posėdžiavo valdžios atstovai, o vėliau, pokaryje, namas buvo paverstas daugiabučiu. Statinys savo verte ilgai pranoko daugelį dvarų ir rūmų. Žmonės čia gyveno iki pat 2000-ųjų, kuomet viename iš butų kilo gaisras ir sudegė pastato stogas. Po gaisro beveik visi privatūs savininkai apleido pastatą, o be stogo likusi namo dalis pamažu pradėjo irti.
„Gaila, kad pastatas nyksta tiesiog akyse. Kai dar dirbau mero patarėju, ėjome kryžiaus žygius, siekdami sutvarkyti šį objektą. Buvome pasamdę ekspertus, kurie ištyrę statinį pripažino, kad jis beveik neturi jokios išliekamosios vertės. Mums net pavyko surasti verslininką, kuris norėjo čia įrengti prekybos centrą. Jis buvo pažadėjęs išsaugoti fasadinę pastato sieną. Viskas, ko jis prašė, – išbraukti statinį iš saugomų kultūros paveldo objektų sąrašo. Ir mums buvo pavykę! Šią iniciatyvą palaikė tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas. Visgi ne visi kybartiečiai su tuo norėjo susitaikyti ir vieno posėdžio metu ministrui buvo įteiktas plaktukas, kaip simbolis, kad jis griauna Kybartus. Po kelių mėnesių šis pastatas vėl buvo grąžintas į paveldosauginių objektų sąrašą, o minėtas verslininkas atsisakė savo sumanymų“, – pasakojo A. Mackevičius.
Ne vienus metus pastatą prikelti naujam gyvenimui bandė Pasaulio kybartiečių draugijos nariai. Kaip prisipažino buvęs šios organizacijos pirmininkas Leonas Narbutis, šis statinys buvo vienas iš tų objektų, dėl kurių ir susibūrė pati organizacija.
Draugija tuomet iš keturių savininkų perėmė jų turimus butus ir ėmė valdyti šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį viso namo. Deja, valdoma dalis nesuteikė teisės organizacijai dalyvauti europiniuose projektuose ir tikėtis paramos. Kitiems namo savininkams jo išlikimas taip pat pasirodė ne toks svarbus ir jie nesutiko nei prisidėti lėšomis prie sutvarkymo darbų, nei atsisakyti savo nuosavybės.
Draugijos lėšomis ir iniciatyva pastatas buvo apjuostas žaliu tinklu ir aptvertas tvorele, kad žmonės nevaikščiotų aplink, ieškota įvairių jo atstatymo finansavimo šaltinių.
„Gal mums būtų pavykę įgyvendinti savo sumanymus, jei būtume perėmę visus butus į savo rankas. Deja, kiti savininkai už juos užsiprašė didelių sumų, nesutiko perleisti už simbolines kainas. O juk pastato vertė – nulinė! Galiausiai net patys organizacijos viduje ėmėme nesutarti, spręsdami šio pastato likimą. Bandymų kažką pakeisti buvo daug, tačiau vis atsimušdavome tarsi į sieną. Pavargome. Nusprendėme parduoti savo dalį, apie tai informavome ir Savivaldybės atstovus. Gaila, kad taip nutiko, tačiau dabar tai jau ne mūsų rūpestis“, – teigė Pasaulio kybartiečių draugijos narys Rymantas Vaičaitis.
Prieš porą metų minėtą pastatą administruoti ėmė UAB „Kybartų darna“. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja, l. e. direktoriaus pareigas, Ramutė Jablonskienė sakė, kad tai – didžiulė atsakomybė. Kadangi atstatyti pastatą greičiausiai yra utopija, o išlaikyti dabartinę jo būklę taip pat nėra lengva, rizikuojama, jog vieną dieną statinio sienos gali sugriūti. Jei įvyktų nelaimė, atsakomybę prisiimti turėtų namo administratorius.
„Praktiškai neina dėl šio namo ramiai miegoti naktimis. Jame yra 13 butų. 5 iš jų neseniai įsigijo skandalingas vietos verslininkas. 4 jis perpirko iš Pasaulio kybartiečių draugijos, 1 – iš kito asmens. Naujasis savininkas iš karto ėmė savivaliauti savo valdose: išlupo langus, duris, ėmė ardyti viduje buvusį metalą. Jis netgi sugadino kai kuriuos kito buto šeimininko elektros prietaisus. Mums teko juos sutvarkyti. Atitaisėme ir kitą padarytą žalą, į durų ir langų vietose atsivėrusias skyles įdėdami tvoros segmentus. Gaila, tačiau šio pastato būklė čia esančių patalpų savininkams visai nerūpi. Dalies jų apskritai neina surasti. Šiuo metu bendra namo skola už administravimą siekia per 600 eurų. Į šią sumą dar neįtraukti naujojo savininko padaryti nuostoliai. Pasaulio kybartiečių draugija parduodama savo dalį su mumis visiškai atsiskaitė“, – pasakojo R. Jablonskienė.
Ji teigė nematanti galimybių, jog vieną dieną Kybartų centre esantis namas galėtų būti atstatytas. Panašios nuomonės laikėsi ir seniūnas R. Šunokas. Jo teigimu, situaciją pakeistų nebent stebuklas.
„Mes pirma patys turime apsispręsti, ar norime, kad šis pastatas liktų kultūros paveldo objektų sąraše, ar ne. Kol kas neturime vienos nuomonės, tad tai ir stabdo visus procesus. Aš manau, kad atstatyti šį objektą pagal visus paveldosauginius reikalavimus nėra realu. Tam reikėtų didžiulių sumų, kurių mums tikrai niekas neskirs. Esu realistas, tad daug optimizmo šiuo klausimu neturiu“, – prisipažino R. Šunokas.
Galerija: Pastatas
Publikuota: 2021-05-04 10:03:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|