„Santaka“ / Kankinimais garsėjęs griežtojo režimo kalėjimas Kalvarijoje / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3 kambarių butą Vilkaviškyje (5 aukštas). Tel. 8 652 22 804.
Galioja iki: 2021-05-21 08:05:22

Parduoda traktorių JUMZ-6, 3 vagų plūgą. Tel. 8 602 10 745.
Galioja iki: 2021-05-20 08:08:45

Parduoda vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2021-05-20 08:09:48

Parduoda mažai naudotą puikios būklės Xbox One (500 Gb diskas, yra kinect kamera, vienas pultelis, HDMI laidas, keli žaidimai, dokumentai, neremontuotas, neperkaitintas, 230 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2021-05-21 08:05:39

Parduoda spalvotą televizorių LG (reikalingas priedėlis, 30 Eur). Tel. 8 650 13 988 (skambinti darbo valandomis).
Galioja iki: 2021-05-22 08:01:33



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Kalvarija apie 1931 metus.

Kankinimais garsėjęs griežtojo režimo kalėjimas Kalvarijoje


Kaip atrodė didžiausias XIX–XX amžiaus pradžios kalėjimas Lietuvoje jame kalėjusių politinių kalinių, lietuvių, akimis? Ilgus metus uždaryti kamerose ar vienutėse jie mintinai žinojo visus griežtojo režimo kalėjimo kampelius.

Andrius Matulaitis, gimęs 1872 metais trys kilometrai nuo Liudvinavo esančiame Stebuliškių kaime, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu tapo knygnešiu. Kartu su broliu Petru jis platino Jono Basanavičiaus „Aušrą“, vėliau buvo paimtas į caro kariuomenę. Žandarams aptikus knygnešio rašytus lietuviškus laiškus jis buvo uždarytas į Kalvarijos kalėjimą, kur kalintas dvejus metus.

Apie didžiausiame tuo metu Lietuvoje Kalvarijos kalėjime praleistą laiką A. Matulaitis paliko prisiminimus. Pateikiu keletą jo minčių.

„Lietuvai daug žadėjęs 1904–1905 metų mūsų revoliucinis judėjimas Suvalkijoje paliko skaudžias ir nemalonias pasėkas. Jei rusų valdžia išsyk į mūsų rengiamas demonstracijas, į mitingus žiūrėjo pro pirštus, nepasitikėdama rytojaus diena, tai 1905 metų pabaigoje ir 1906 metų pirmomis dienomis, kai revoliucinis judėjimas Rusijoje buvo nuslopintas, ji prisiminė mus, lietuvius.


Į Suvalkiją – tvarkos atstatymui ir palaikymui – buvo atsiųsta daug rusų kareivių. Jie per keletą savaičių gavo progą parodyti visą savo žiaurumą. Įvairiuose Suvalkijos kaimuose ir miesteliuose buvo areštuota šimtai žmonių. Areštus dažniausiai atlikdavo kareiviai, kurie tik retais atvejais pasirodydavo žmogiški.

Dažniausiai areštuoti suvalkiečiai, iki jie pasiekdavo Kalvarijos kalėjimą, būdavo sumušami iki sąmonės netekimo, kaip, pavyzdžiui, Juozas Kačergius iš Pilviškių ar Viktoras Vitkauskas. Kai kurie suimtieji kalėjime mirė nuo žaizdų, kiti nustojo savo sveikatos.

Vis tik aš buvau pakankamai laimingas ir likau nemuštas. Mane nuo rusų smūgių išgelbėjo pažintis su policijos vadu, kuris 1906 metų pirmąją dieną atvyko mane areštuoti bent pusės eskadrono kareivių priešakyje.

Aš jau buvau girdėjęs apie kareivių žvėriškumą ir todėl, vos tik jie mane pradėjo stumdyti, kreipiausi į policijos vadą, prašydamas, kad jis mane paimtų iš kareivių į savo globą.

Bent šimtas penkiasdešimt suvalkiečių buvome uždaryti garsiame Kalvarijos kalėjime. Visi žymesnieji ano meto veikėjai: dr. Kazys Grinius, jo žmona, dr. Pietaris, dr. Garmus, P. Ruseckas, Matulaitis ir daug kitų tada neišvengė grotų.


Visi buvom atiduoti generalgubernatoriaus žinion ir nė vienas nežinojom savo likimo. Rusų valdžios akimis žiūrint, mūsų nusikaltimai buvo dideli ir daugelis iš mūsų pilnai galėjome tikėti, kad būsime sušaudyti.
Jeigu kameroje sėdi dešimt žmonių, jų krūtinės plyšta nuo sutartinių.


Kalvarijos kalėjimas galėjo būti panašus į Kauno ar į kitus senesniuosius kalėjimus: jis buvo aptvertas aukšta mūro siena, pastatų sienos buvo nesvietiškai storos, grotos labai tvirtos. Vyravo ypatingai griežta priežiūra.

Aš daug kartų žiūrėjau pro to kalėjimo langus, gerai jį pažinau. Ištisus metus vienut vienas iškalėjau mažoje kaip karstas vienutėje. Tačiau niekada negirdėjau, kad Kalvarijos kalėjime būtų buvę rūsių.

Kalėjimų sargų tarpe buvo rusų, lenkų ir lietuvių. Geriausiai sugyvenome su lietuviais, kurių tarpe turėjome tokių žmonių, kaip Jankauskas, kuris mums iš miesto pristatydavo slaptus raštelius.

Žiūrėk, kurią dieną atsidaro kameros durys ir mus varo iš Šešupės parnešti vandens. Išsyk tatai mus stebindavo: mes politiniai kaliniai ir mus varo nešti vandens. Tik vėliau sužinojom, kad Jankauskas ir dar kitas kalėjimo sargas lietuvis būdavo susitarę su mūsų artimaisiais. Prie Šešupės mums ką nors įduodavo namiškiai.


Blogiausia būdavo su sargais lenkais. Mums dažnai į kalėjimą pristatydavo maistą. Lietuviai retai kada jį tikrindavo. Rusai žiūrėdavo taip pat pro pirštus. Tačiau lenkai su raktu išmaišydavo visą puodą.

Kalvarijos kalėjime buvo didelė drausmė, griežtas režimas. Bet mes tos drausmės nepabūgom. Kalėjimas buvo perpildytas žmonėmis. Kur paprastai sėdėdavo du trys, tada kalėdavo kartu bent dešimt.

Kada žmogus sėdi vienutėje, jis iš nuobodumo niūniuoja. Kada kameroje sėdi du žmonės, jie bando derinti balsus sutartinai. Bet jeigu kameroje sėdi dešimt žmonių, jų krūtinės plyšta nuo sutartinių. O mūsų kalėjime daug, daug kamerų buvo perpildytos, todėl vakarais visa Kalvarija skambėjo lietuviškomis sutartinėmis.“

Prisiminimų autorius A. Matulaitis Kalvarijos kalėjime kalėjo dvejus metus, trejus metus praleido tremtyje. Grįžęs į Lietuvą toliau tęsė knygnešio veiklą. Nepriklausomoje Lietuvoje gavo mėnesinę knygnešio premiją, buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino pirmojo laipsnio medaliu. Mirė 1958 metais, palaidotas Marijampolės kapinėse.

Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2021-05-03 11:05:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Per Vilkaviškį šiomis dienomis ritasi Geltona banga
* Kraštietis – absoliutus Lietuvos čempionas
* Vienus žiedus netrukus pakeis kiti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate susidūrę su psichologiniu teroru darbe?
Patyriau jį asmeniškai.
Sykiu su grupe terorizuoju kolegą.
Tokią situaciją stebiu iš šalies.
Aš nedirbu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga apibūdinti veiksmą vartojant formą pagrinde?
Tai nebūtų taisyklinga. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, pvz.: Į spektaklį susirinko pagrinde (daugiausia) pagyvenę žmonės. Statybos darbai pagrinde (apskritai, iš esmės) baigti.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas