„Santaka“ / Savanoriai sutvarkė totorių kapines Vinkšnupiuose / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Į talką susirinko kelios dešimtys savanorių.

Autoriaus nuotr.


Savanoriai sutvarkė totorių kapines Vinkšnupiuose

Andrius GRYGELAITIS


2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Siekiant pagerbti šią tautą, Vinkšnupiuose (Bartninkų sen.) buvo tvarkomos senosios totorių kapinės.

Pagerbė indėlį

Šiais metais sukanka 700 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo. Per visą šį laikotarpį totoriai paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Seimui šiuos metus paskelbus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai ėmė planuoti įvairius renginius, kuriais būtų galima pagerbti šios tautos indėlį į mūsų šalies istoriją. Vienas iš sumanymų – senųjų totorių kapinių Vinkšnupiuose tvarkymas.

Praėjusios savaitės pabaigoje į šį istorinį objektą atvyko kelios dešimtys savanorių iš įvairių įstaigų bei organizacijų: Bartninkų seniūnijos bei Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai, Vilkaviškio ir Marijampolės šauliai, KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus atstovai. Prieš pradėdami darbus visi lankėsi Paežerių dvaro sodyboje, apžiūrėjo baigiamus tvarkyti senosios Bartninkų bažnyčios griuvėsius.


Po trumpų ekskursijų, nepaisydami ne itin palankaus oro, savanoriai griebėsi tų darbų, dėl kurių ir susirinko: senosiose Vinkšnupių totorių kapinaitėse grėbė lapus, rinko nulūžusias medžių šakas bei įvairias šiukšles, valė samanomis apaugusius antkapius. Kad darbas neprailgtų, muziejininkė Elena Rupeikienė susirinkusiesiems surengė trumpą viktoriną apie totorių papročius bei tradicijas. Teisingai atsakiusiųjų laukė prizai. Vėliau, jau lankantis šalimais esančiame Vinkšnupių dvare, ji dar plačiau papasakojo apie šios tautos istoriją.

Vienodai svarbūs

KPD Alytaus–Marijampolės skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiutė pasakojo, kad iš pradžių buvo planuota tvarkyti ne tik Vinkšnupių, bet ir Alytaus rajono Raižių totorių kapines. Būtent Raižiuose nuo seno įsikūrusi gausiausia totorių bendruomenė Lietuvoje. Nors skaičiuojama, kad totorių mūsų šalyje šiuo metu gyvena vos 2, 5–3 tūkst., tačiau didžiausia jų dalis yra būtent Alytaus rajone. Čia veikia ir vienintelė mūsų šalyje šios tautos mečetė.

Visgi planus tvarkyti ir kitoje savivaldybėje esančias kapines teko koreguoti, nes šiuo metu ten fiksuojami koronaviruso židiniai.


„Akivaizdu, kad Vinkšnupių totorių kapinės prižiūrimos ir tvarkomos ne vienus metus. Raižiuose situacija tikrai nėra tokia gera. Kultūros paveldo objektai, visų pirma, turi būti svarbūs pačiai bendruomenei. Tai – konkrečios vietos išskirtinumas bei istorija. Galbūt kai kur kitur paveldosauginiai objektai ir atrodo gražiau, tačiau visi jie – vienodai svarbūs“, – pabrėžė V. Kasperavičiūtė.
Skaičiuojama, kad šiuo metu mūsų šalyje gyvena vos 2,5–3 tūkst. totorių.


Tvarkomi kasmet

Muziejininkė E. Rupeikienė pasakojo, kad anksčiau apie mūsų rajone esančias totorių kapines mažai kas težinojo. Jos buvo apleistos, apaugusios brūzgynais, o čia stovintys antkapiai – išvartyti. Maždaug 1967–1968 m. šias kapinaites atrado tuometinėje Rasių aštuonmetėje mokykloje dirbęs pedagogas Sigitas Šileika. Jis ne tik sutvarkė šią teritoriją, bet ir surinko vietinių žmonių atsiminimus apie seniau Vinkšnupiuose gyvenusius totorius, nufotografavo visus kapinių paminklus.

Vėliau senosios totorių kapinės vėl buvo apleistos, kol dar kartą jas tvarkyti ėmėsi buvęs Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas.


„Petro Čirvinsko iniciatyva iškirsti menkaverčiai medžiai bei krūmai, atstatyti ir nuvalyti seni paminklai. Buvęs seniūnas užmezgė glaudžius santykius su Raižių totorių bendruomene. Tą ryšį puoselėjame iki šių dienų. Dabar kasmet rengiame įvairias talkas bei akcijas, siekdami prižiūrėti tvarką šiose kapinaitėse“, – pasakojo dabartinė Bartninkų seniūnijos seniūnė Violeta Raulinaitienė.

Prie Vinkšnupiuose esančių kapinių priežiūros prisideda ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos atstovai. Čia jie 2008 m. atidengė tautiečių atminimui skirtą paminklą.

Slėpėsi būsimasis prezidentas

Nors šiandien Vinkšnupiuose totoriai jau negyvena, tačiau aštuonioliktame amžiuje čia buvo svarbiausias šios tautos centras visoje Užnemunėje, stovėjo didžiulė mečetė. Melstis į ją atvykdavo totoriai iš aplinkinių vietovių – Marijampolės, Kalvarijos bei Šakių.

Šalia mečetės buvo įkurtos ir kapinės. Paskutiniai totoriai jose palaidoti tarpukariu. Dvidešimto amžiaus pradžioje, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, Vinkšnupiuose gyvenę totoriai ėmė pardavinėti savo nekilnojamąjį turtą ir kraustėsi gyventi į kitas Lietuvos ar Lenkijos teritorijas, kuriose buvo įsikūrusios gausesnės tėvynainių bendruomenės.

Ne mažiau nei kapinaitės ar anksčiau greta jų buvusi mečetė istorine prasme svarbus ir netoliese stovintis Vinkšnupių dvaras. Jis taip pat priskiriamas totorių palikimui. Šis pastatas svarbus ir kaimyninės Lenkijos istorijai. Žinoma, kad 1939–1941 m. Vinkšnupių dvare slėpėsi būsimasis Lenkijos prezidentas Voicechas Jaruzelskis su šeima.



Galerija: Vinkšnupiai




Publikuota: 2021-05-03 08:26:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje plevėsuos ir Suvalkijos (Sūduvos) vėliava
* Rajonas po 20 metų: patrauklus gyventi, ilsėtis, atviras technologijoms
* Policijos komisariato garažo sieną jaunimas papuošė įspūdingu piešiniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas