„Santaka“ / Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie varpininką Motiejų Čepą / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Dr. Jono Basanavičiaus ir dr. Vinco Kudirkos pokalbiai, pateikti literatūrine forma, kviečia prisiminti istorinę praeitį, aptarti dabarties įvykius ir nenuspėjamą ateitį.

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie varpininką Motiejų Čepą


– Guodotinas broli Vincai! Laikau rankose seną fotografiją, kurios originalas saugomas Motiejaus Čepo anūkės Danutės Andriušytės-Butrimienės šeimos archyve. Ten atpažinau visus: Joną Jablonskį, Gabrielių Landsbergį, Juozą Tumą-Vaižgantą. Papasakok man, ką pameni apie Motiejų Čepą. Lyg girdėjau, kad jis varpininkas buvo, su Jonu Jablonskiu giminiavosi.

– Tu, Joneli, Motiejaus nebuvai sutikęs. Ir man teko švakai su juo bendrauti. Vedęs Mariją Jablonskytę, išvyko į Sibirą, kur tęsė teisininko praktiką. Draugavo su suvalkiečiais Jonu Jablonskiu, Motiejumi Lozoraičiu, Pranu Mašiotu. Ir mane Vladislavove (dabartiniame Kudirkos Naumiestyje) lankė. Tik paklausyk, ką jis apie mane parašė savo atsiminimų knygoje „Molio Motiejaus užrašai“.

„Mieste aplankiau praktikuojantį daktarą Kazį Grinių, buvusį mano Maskvos universiteto kolegą, su kuriuo ir su marijampoliečiu Stasiu Matulaičiu kurį laiką trise gyvenome (...). Grinius nuvedė mane pas Kudirką. Čia pamačiau ypatingą ceremonialą. Tuomet Kudirkai padaryti vizitą reikėjo išgauti audienciją. Štai kokią! Koridoriuje Grinius pirštais pabarškino į duris. Durys užrakintos. Grinius, palikęs mane prie tų durų, lipa laiptais į antrą aukštą. Ten gyvena Kudirkos globėja. Ji duoda raktą. Tuo raktu Grinius atrakino anas duris. Visos tos ceremonijos tam, kad Kudirkos neužkluptų policija berašant ar beskaitant, kas draudžiama. Kol vaikštinėjama į antrą aukštą dėl rakto, Kudirka suskumba, kas įtariamas, paslėpt. Nors ne vieną kartą policija darė kratas, slėptuvės iki šiol nerado. Kai ateina pas Kudirką savas žmogus, tas beldžia į duris savaip, sutartu būdu. Mudu įžengiam. Kambaryje guli lovoj vienmarškinis. Prie lovos – staliukas. Ant stalo – rašalas, kotelis su plunksna ir popieriai. Kudirka buvo silpnas. Grinius pasakęs, kad kelionei į užsienius ir sveikatai ten, kurorte, taisyt surinkęs nemažai pinigų iš draugų, bet dar nepakanka. Susipratau ir padėjau ant staliuko šimtinį banknotą. Kudirka pasakė: „Važiuoji, važiuok! Lietuvos neužmiršk!“


– Kiek žinau, Motiejus Čepas Sibire išdirbo 25 metus. Vadovavo Čitos lietuvių rateliui, 1917 m. buvo Čitos lietuvių atstovas Lietuvių Seime Petrapilyje. 1918–1923 m. buvo Užbaikalės lietuvių komiteto tremtiniams tėvynėn grąžinti pirmininkas. Grįžęs į Lietuvą nuo 1923 m. dirbo Vyriausiojo tribunolo teisėju, parengė Civilinio proceso įstatymą. Apdovanotas aukščiausiais Lietuvos valstybės apdovanojimais. Tai, kad paliko užrašų iš savo gyvenimo, daugiau žinome apie lietuvišką veiklą carinės okupacijos metais. Gyveno Motiejus beveik šimtą metų: nuo 1866-ųjų iki 1962-ųjų.

– Motiejus Čepas dažnai lankėsi Suvalkijoje, Jablonskynėje, pas Antaną Kriščiukaitį. Šį lankant įvyko kuriozinis nuotykis. Pas Antaną Būgnų kaime kartą surengėme varpininkų susitikimą. Tai Čepas į tą susitikimą pavėlavo net dvi savaites.

– Negi jis toks užuomarša?

– Pavėlavo, nes pas mus, Užnemunėje, buvo kitoks kalendorius nei Šiaurės Lietuvoje. Rusijoje galiojo Cezario, o Užnemunėje – Grigaliaus kalendorius. Vadinasi, jis tiltu iš Kauno riedėjęs dvylika dienų.

– Motiejus, atvykęs studijuoti į Maskvą, surado vien užnemuniečius. Tik tuomet sužinojo, kad caro valdžia, siekdama lietuvius atitraukti nuo lenkų ir pasukti prie rusų, siekė, kad šie važiuotų ne į Varšuvą, o Maskvon. Nepyk, Vincai, gerbei lenkus, jų paneles merginai, jeigu ne mano „Aušra“, kažin, ar lietuviu būtum pastojęs.


– Tiesa, Joneli. Išties Maskvos universitete buvo valdžios įsteigta dešimt metinių stipendijų, kiekviena po 350 rublių pragyvenimui ir po 100 rublių kelionei. Todėl ir Motiejus, stojęs į Maskvos universitetą, ten surado gal dvi dešimtis užnemuniečių.

– Betgi grįžkime prie tos mano jau minavotos fotografijos. Ar ne tada jūs įsiamžinote, kai svečiavaisi pas Joną Jablonskį? Jis surengė dukrelės krikštynas, tu, Vincai, – krikštatėvis, Gabrielė Petkevičiūtė-Bitė – krikštamotė, o krikštijo J. Tumas-Vaižgantas.

– Nuostabi mergina išaugo ta Jablonskių Onelė, ištekėjo už Vytauto Landsbergio, architekto. Jų sūnus Vytautas tapo pirmuoju atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šaukliu.

– Daug prisiminimų sukėlė Motiejus Čepas. Graži ta mūsų praeitis, kad tik išliktų jos dvasia.

Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Galerija: Varpininkų suvažiavimas




Publikuota: 2021-04-29 10:09:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai