„Santaka“ / Vyskupas A. Poniškaitis: „Nuostabu, kad iš mirties gali kilti sveikata ir gyvenimas“ / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3 kambarių butą Vilkaviškyje (5 aukštas). Tel. 8 652 22 804.
Galioja iki: 2021-05-21 08:05:22

Parduoda traktorių JUMZ-6, 3 vagų plūgą. Tel. 8 602 10 745.
Galioja iki: 2021-05-20 08:08:45

Parduoda vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2021-05-20 08:09:48

Parduoda mažai naudotą puikios būklės Xbox One (500 Gb diskas, yra kinect kamera, vienas pultelis, HDMI laidas, keli žaidimai, dokumentai, neremontuotas, neperkaitintas, 230 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2021-05-21 08:05:39

Parduoda spalvotą televizorių LG (reikalingas priedėlis, 30 Eur). Tel. 8 650 13 988 (skambinti darbo valandomis).
Galioja iki: 2021-05-22 08:01:33



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


„Bažnyčios pozicija žmogaus organų donorystės klausimu yra aiški: tai kilnus artimo meilės veiksmas, vertas pagarbos ir skatintinas“, – akcentuoja vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Vilniaus arkivyskupijos archyvo nuotr.


Vyskupas A. Poniškaitis: „Nuostabu, kad iš mirties gali kilti sveikata ir gyvenimas“


Būna momentų, kai ne vienas susimąstome apie savo gyvenimo prasmę, apie tai, ką paliekame po savęs. „Galimybė po mirties padovanoti ką nors iš savo kūno, kad kitas galėtų pasveikti, yra dovana ne tik kitam, bet ir pačiam donorui“, – yra įsitikinęs Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas PONIŠKAITIS. Jo mintys neabejotinai vertos dėmesio ir įsigilinimo. Vyskupo žodis vilkaviškiečiams yra dar svaresnis – juk šiame mieste prabėgo A. Poniškaičio vaikystė ir jaunystė, esama ne vieno mokyklos laikų draugo.

– Apie organų donorystę žino daugelis, tačiau lietuviai – tikėjimą išpažįstanti tauta, kuriai labai svarbi Bažnyčios nuomonė šiuo klausimu. Sakykite, Jūsų Ekscelencija, kokia ji?

– Bažnyčios pozicija žmogaus organų donorystės klausimu yra pakankamai aiški: tai kilnus artimo meilės veiksmas, vertas pagarbos ir skatintinas. Be abejo, tam reikalingos kelios būtinos sąlygos. Jeigu kalbame apie gyvą donorą, tai turi būti jo paties laisvas apsisprendimas. Be to, donorui gresianti rizika turi būti proporcinga naudai, kurią persodinimas suteiktų ligoniui. Neleistina suluošinti ar numarinti vieną žmogų, kad būtų išgelbėtas kitas.


Akivaizdu, kad gyvybiškai būtinų organų persodinimas yra įmanomas tik po to, kai konstatuojama donoro mirtis. Kalbama apie smegenų mirtį, po kurios jau nebėra jokios vilties išgelbėti tokio žmogaus gyvybę, tačiau kiti svarbūs jo organai kurį laiką dar išlieka gyvybingi, ir juos persodinus galima išgelbėti kito žmogaus sveikatą ar gyvybę. Neleistina kaip nors paskubinti smegenų mirties ar išimti organus persodinimui anksčiau, tuo būdu sukeliant donoro mirtį.

Laikantis šių būtinų sąlygų, organų atidavimas persodinti po mirties yra didžiadvasiško solidarumo ženklas. Tokiam veiksmui turi būti duotas aiškus paties donoro ar už jį atsakingų asmenų sutikimas.

– Ar yra tekę bendrauti su žmonėmis, kuriuos kankintų abejonės dėl sutikimo paaukoti mirusio artimojo organus, audinius? Kokiais žodžiais būtų galima išsklaidyti jų abejones, padrąsinti tokiam kilniam poelgiui?

– Nieko materialaus negalime išsinešti iš šio pasaulio. Teisingai yra sakoma, kad iš tiesų turime vien tai, ką padovanojame. Per mirties slenkstį į amžinybę mus palydi tik artimo meilės darbai, kai kitų labui padovanojame savo laiką, talentus, įvairius kitus konkrečius, daugiau ar mažiau apčiuopiamus dalykus.


Nors tikime „kūno iš numirusių prisikėlimu“ laikų pabaigoje, šis prisikėlimas nebus tiesiog mirusiojo kūno reanimacija, kaip ją šiandien suprantame. Mūsų kūnas kelsis perkeistas, jau nebepavaldus mirčiai. Šiam Dievo darbui nėra reikalinga, kad dabartinis mirusio žmogaus kūnas išliktų „integralus“, su visais organais „savo vietoje“.

Tad laikantis būtinų sąlygų atlikta mirusiojo organų donorystė yra paskutinis šiame pasaulyje jam įmanomas kilniaširdiškas artimo meilės darbas, palydintis į amžinybę. Tai dovana ne tik kitam, bet ir pačiam donorui.

– Ką apie donorystę sako Šventasis Tėvas?

– Popiežius Pranciškus pabrėžia donorystę kaip neatlygintiną dovaną. Žmogaus kūnas ar jo dalis neturi būti vertinama kaip prekė. Nuostabu, kad dėl organų donorystės netgi iš pačios mūsų mirties gali kilti kitų ligonių, kenčiančiųjų sveikata ir gyvenimas. Popiežius sako, kad tai prisideda prie vilties, dovanojimo, gyvenimo kultūros skatinimo. Abortai, eutanazija ir kiti panašūs dalykai primena, kad žmogaus gyvybei, deja, netrūksta įvairių grėsmių nuo pat jos pradžios iki pabaigos. Šiame kontekste visuomenei reikia tokių konkrečių solidarumo ir dosnios meilės gestų kaip donorystė, kuri pabrėžia, kad žmogaus gyvybė yra šventa.


– Ką galėtumėte perduoti tiems žmonėms, kuriems persodinami organai, kurie gauna šią neįkainojamą kito žmogaus geros valios auką?

– Tikra dovana visada paliečia. Šiuo atveju tai nėra koks nors suvenyras, paliekamas lentynoje ir pamirštamas. Tai nėra kokia nors finansiškai brangi ir praktiškai praverčianti dovana. Tai tarsi gyvenimo trupinėlis, neįkainojamas pinigais, gautas iš kito ir pasiliekantis manyje, kad aš galėčiau gyventi. Tai laisva dovana žmogaus, kuris ne vienu atveju netgi nepažįsta šią dovaną gaunančiojo. Man tai primena, kad dosnumas leidžia patirti gyvenimą kaip dovaną. Apskritai, leidžia patirti gyvenimą, nes jis yra dovana.

– Prisikėlęs Kristus ir donorystė, dovanojanti antrą gyvenimą – ar būtų šventvagiška čia įžvelgti paralelę?

– Ši paralelė krikščioniui yra akivaizdi. Jėzus parodo kelią į amžinąjį gyvenimą. Šis kelias neaplenkia mirties, bet veda per ją. Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra meilės veiksmas, o toji meilė – stipresnė už mirtį. Ši meilės ir gyvenimo dovana palikta mums Eucharistijoje. Jėzaus kūnas ir kraujas atiduoti už mus ir dovanojami mums, kad turėtume gyvenimą ir patys savo ruožtu jį dovanotume. Krikščioniui ir paskutinis atodūsis šioje žemėje yra kaip meilės, pasitikėjimo veiksmas, gyvenimo atidavimas į Dievo rankas – to, iš kurio tas gyvenimas ir yra gautas. Galimybė po mirties padovanoti ką nors iš savo kūno, kad kitas galėtų pasveikti, visiškai atitinka „krikščionio DNR“. Tai yra dalis jo kelio, per mirties slenkstį vedančio į amžinąjį gyvenimą.

– Antri metai gyvename pandemijos sąlygomis. Žmonės pavargę, blyški laisvesnio gyvenimo viltis. Kokį palinkėjimą perduotumėte skaitytojams?

– Pandemija yra iššūkis, kuris vienokiu ar kitokiu būdu visus paliečia. Atsisakome dalies savo laisvės, patogumo. Ne vienam kyla sunkumų dėl darbo. Visgi tai yra ir proga parodyti solidarumą, padovanoti kažkam kitam galimybę išgyventi. Tikriausiai visai nepažįstamam žmogui. Man tai yra didžiausias motyvas priimti dėl apribojimų kylančius sunkumus.

Jėzus Kristus savo mokiniams linkėjo: „Ramybė jums.“ Ši ramybė tepasiekia ir mus visus, teatgaivina viltį, tesustiprina meilę. Būkime pilni gyvenimo.

Roma MACIJAUSKAITĖ






DONORYSTĖ



• Lietuvoje per metus atliekama apie pusantro šimto organų ir audinių transplantacijų.



• Šiuo metu per 400 ligonių laukia širdies, plaučių, inkstų, kepenų, ragenų, širdies-plaučių komplekso, kasos ir inksto komplekso.



• Sutikimą dovanoti savo organus po mirties gali pareikšti kiekvienas pilnametystės sulaukęs pilietis. Tai padaryti galima internetu https://ntb.lt , visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinėse“. Užpildžiusiajam sutikimą atsiunčiama Donoro kortelė.




Publikuota: 2021-04-27 10:26:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Per Vilkaviškį šiomis dienomis ritasi Geltona banga
* Kraštietis – absoliutus Lietuvos čempionas
* Vienus žiedus netrukus pakeis kiti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate susidūrę su psichologiniu teroru darbe?
Patyriau jį asmeniškai.
Sykiu su grupe terorizuoju kolegą.
Tokią situaciją stebiu iš šalies.
Aš nedirbu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga apibūdinti veiksmą vartojant formą pagrinde?
Tai nebūtų taisyklinga. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, pvz.: Į spektaklį susirinko pagrinde (daugiausia) pagyvenę žmonės. Statybos darbai pagrinde (apskritai, iš esmės) baigti.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas