Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Bartninkų seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus specialistė Jūratė Slivinskienė papasakojo Jonui Niukliui apie šių metų pasėlių deklaravimo naujoves.

Autoriaus nuotr.

Nuo praėjusios savaitės ūkininkai jau pradėjo deklaruoti pasėlius. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, neapsieita be tam tikrų taisyklių pakeitimų.

Ne visi pasiruošę

Į Bartninkų seniūniją deklaruoti pasėlių užsukęs Jonas Niuklys teigė, kad kasmet stengiasi viską susitvarkyti gana anksti, kol dar kiti ūkininkai delsia tai daryti. Per 20 hektarų dirbantis vyras valdo mišrų ūkį – turi 6 melžiamas karves, augina javus. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ūkininkaujantis bartninkietis sakė, jog anksčiau dirbti ūkyje buvo lengviau – slėgė daug mažesni reikalavimai bei įsipareigojimai.

„Išgyventi iš ūkio tikrai galima, tačiau neįmanoma tikėtis kažko daugiau. Labiausiai neramina pieno supirkimo kainos. Padėtis šiame sektoriuje jau daugelį metų yra labai prasta“, – apgailestavo J. Niuklys.

Jis – vienas iš nedaugelio Bartninkų seniūnijos gyventojų, pasėlius deklaravusių praėjusią savaitę. Įprastai savo valdas kasmet šioje seniūnijoje deklaruoja maždaug po 500 ūkininkų.

Pirmus metus Bartninkuose Žemės ūkio skyriaus vyresniąja specialiste dirbanti Jūratė Slivinskienė pasakojo, kad iki šiol kasdien į seniūniją ateidavo po 7–10 pareiškėjų. Kol kas pasėlius daugiausiai deklaruoja smulkieji žemdirbiai, valdantys iki 50 ha. Stambesni ūkininkai dar net ne visus plotus apsėjo vasarinėmis kultūromis, tad natūralu, kad jie nori pirma baigti darbus laukuose.

„Kol kas ūkininkams daugiau ar mažiau yra viskas aišku. Sunkiau būna su kai kuriais vyresnio amžiaus pareiškėjais, kurie ateina ne iki galo pasiruošę: neturėdami reikiamų dokumentų, nežinodami tikslių savo valdų ribų. Kai kurie bando pasakoti, kad jų žemė prasideda prie „Petro ar Antano akmens“ ir man tenka kažkaip planuose ją surasti“, – juokėsi J. Slivinskienė.

Daug atsakingesni

Kiek kitokia situacija yra Klausučių seniūnijoje. Čia kasdien pasėlius deklaruoja po 10–12 žemdirbių. Šioje seniūnijoje kasmet plotus deklaruoja per 300 ūkininkų. Klausučių krašte vyrauja stambesni ūkiai, kiekvienais metais jie tik dar labiau stambėja. Kasmet atsiranda ir bent po 5–6 naujus ūkininkus, kurie ryžtasi dirbti žemę.

„Dalis jaunų žemdirbių tęsia tėvų pradėtus darbus, bet būna ir tokių, kurie pradeda ūkininkauti, nors iki tol neturėjo nieko bendro su žemės ūkiu. Dažniausiai šie ūkininkai renkasi vadinamąją nišinę žemdirbystę – augina daržoves ar uogas. Šiais laikais išsinuomoti ar nusipirkti daug žemių yra gana sunku, tad optimaliausias sprendimas – mažame plote verstis kažkuo, kas gali duoti didesnę naudą nei javai“, – mintimis dalijosi Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Reda Ciganienė, dirbanti Klausučių seniūnijoje.

Ilgametė specialistė pasakojo, kad dabar ūkininkai jau yra atsakingesni nei buvo anksčiau. Tiesa, ji pripažino, kad prireikė bent penkerių metų įdirbio, kol žemdirbiai suprato, jog ateinant deklaruoti pasėlius reikia atsinešti visus privalomus dokumentus, tiksliai žinoti ir būti išmatavus savo laukų ribas.

Didesnė tikimybė

Šiemet ūkininkai deklaruoti plotus galės iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima pateikti iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. Įprastai rajone deklaruoti pasėlius kasmet pavėluoja maždaug 200–250 ūkininkų.

„Per mano darbo praktiką buvę ir tokių atvejų, kai ūkininkas deklaruoti plotus sumanė rugpjūčio mėnesį. Teoriškai tai daryti galima visus metus, bet tam žmogus turi pateikti svarią priežastį su įrodymais, kodėl jis pasėlių negalėjo deklaruoti anksčiau“, – pasakojo R. Ciganienė.

Kai kurie pasakoja, kad jų žemė prasideda prie „Petro ar Antano akmens“ ir man tenka kažkaip planuose ją surasti.

Anot jos, vėluojantieji deklaruoti plotus rizikuoja, jog jų pasėliai bus patikrinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistų. Šie kasmet dažniau tikrina būtent tuos pareiškėjus, kurie deklaracijas užpildo jau pasibaigus terminui. Aišku, NMA tikrina ir tuos ūkininkus, kurie viską sutvarko laiku.

Prarado budrumą

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, siekiant išvengti žmonių susibūrimo ir artimo kontakto, pareiškėjai privalo registruotis iš anksto. Jiems paskiriamas konkretus atvykimo į seniūniją laikas. Neužsiregistravę gyventojai dažniausiai neaptarnaujami.

Atvykę asmenys privalo naudotis visomis būtinomis apsaugos priemonėmis.

Stengiantis sukurti saugią darbo aplinką, pareiškėjams pastatyti papildomi stalai su monitoriais. Taip siekiama, kad ūkininkai net ir sėdėdami toliau nuo specialistų matytų savo įbraižomus laukus. Didžioji dalis seniūnų pasirūpino, kad kabinetai, kur vyksta pasėlių deklaravimas, laikinai būtų įrengti pirmame aukšte, netoli lauko durų.

„Pastebėjau, kad pernai ūkininkai buvo šiek tiek drausmingesni. Tada visi labiau bijojo koronaviruso grėsmės, o šiemet jaučiama, kad gyventojai jau pavargę, praradę budrumą. Nepaisant to, mes privalome užtikrinti saugumą, tad perspėjame ūkininkus, kad ir jie būtų atsakingi“, – pabrėžė Reda Ciganienė.

Būtina atkreipti dėmesį

Deklaruojantieji pasėlius privalo žinoti, kad nuo šių metų vykdant šienavimo, žolės tvarkymo įsipareigojimus negalima žolės smulkinti ir tolygiai jos paskleisti (mulčiuoti), išskyrus sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva.

Šienavimo reikalavimas nuo šių metų taikomas ir žoliniams azotą kaupiantiems augalams ariamojoje žemėje. Taip pat patikslinta žaliojo pūdymo apibrėžtis – pūdymas turi būti sėjamas einamaisiais metais iki rugsėjo 1 d., o prieš įterpiant jį į dirvą nuimti augalų derlių draudžiama.

Viena iš pagrindinių naujovių yra ta, kad nuo šiol valstybinės žemės plotus deklaruojantys pareiškėjai privalo seniūnijos darbuotojui pateikti naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus.

Tris ir daugiau hektarų atvirame grunte deklaruojantys pareiškėjai, norintys gauti susietąją paramą už vaisius, uogas ir daržoves, iki spalio 1 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, mobiliąja programėle „NMA agro“ privalo pateikti kiekvieno lauko, kuriame turi matytis užaugintas derlius, nuotraukas. Tokie atvejai, kai užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai (tame pačiame lauke deklaruojami ne trumpiau nei 3 m.), nelaikomi nustatytų reikalavimų neatitikimu.

Siekiantieji susietosios paramos už daržovių auginimą uždarajame grunte iki lapkričio 15 d. turi įregistruoti šiltnamius kaip statinius Nekilnojamojo turto registre.

Šie metai yra paskutiniai, kai pareiškėjams paliekama galimybė nurodyti auginamą augalų veislę kaip „nežinoma“. Kitais metais tokios galimybės nebeliks.

„Nuo šių metų deklaruojantieji žemės ūkio naudmenas ir pasėlius taip pat gali kartu atnaujinti ir duomenis apie ūkininko ūkį. Reikia priminti, kad buvusių netinkamų paramai plotų, paverstų tinkamais, aprašymai paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje gali būti daromi ištisus metus“, – teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---