|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-04-19 16:10
|
|
|
Mokyklos direktorė Daina Juškauskienė (dešinėje) bei pedagogė Vaida Kriščiūnienė džiaugėsi, kad įstaigos bendruomenė nuo šiol turės dar vieną ekskursijų objektą – Litvakų sode „augantį“ medelį.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenė Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų sode „pasodino“ Vilkaviškio žydų bendruomenei atminti skirtą medelį.
Lietuvos kontūrai
Lietuvoje gyvenusiems žydams atminti skirtas Litvakų sodas prieš septynerius metus įkurtas Plungės rajone esančiame Medsėdžių kaime. Tai – unikalus Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo projektas.
Litvakų sodo forma sukurta iš visžalių augalų, ji atkartoja Lietuvos valstybės kontūrus. Tose vietose, kuriose 1941–1944 m. buvo sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo nukaltos obelys. Litvakams atminti jas užsako įvairios organizacijos, įstaigos ir privatūs asmenys, taip siekdami įamžinti savo protėvius.
„2019 metais teko lankytis šiame sode bei klausyti Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdančiojo direktoriaus Eugenijaus Bunkos vedamos ekskursijos. Pastebėjau, kad Suvalkijos krašte tuomet dar nebuvo nė vienos šio regiono žydams atminti skirtos obels. O juk mūsų krašte daug žydų buvo nužudyta prie Kalvarijos, Marijampolės, Virbalio ar Vilkaviškio! Pamažu ėmiau brandinti idėją, kad reikia čia „pasodinti“ ir mūsų rajone gyvenusiems žydams atminti skirtą obelį“, – pasakojo Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė.
Visa bendruomenė
Kurį laiką puoselėtą idėją pavyko įgyvendinti šiais metais. Prie jos prisidėjo visa mokyklos bendruomenė: tėvai, vaikai, mokytojai. Už paaukotus 570 eurų Litvakų sode „išaugo“ Vilkaviškio žydų bendruomenei skirtas medelis su dviem obuoliais. Ant jo lapų iškalti užrašai, informuojantys, kam šis medis yra skirtas ir kuri įstaiga pasirūpino jo atsiradimu.
Ant vieno iš obuolių parašyta Šmarijahu Pustapetskio, o ant kito – Saliamono Klonickio bei Leonardo Koeno pavardės. Š. Pustapetskis – buvęs vilkaviškietis, Sibiro tremtinys, emigravęs į Izraelį. Vyras iki pat gyvenimo pabaigos didžiavosi, kad jam buvo grąžinta Lietuvos pilietybė, puikiai kalbėjo lietuviškai, puoselėjo mūsų tautos tradicijas.
S. Klonickis – žinomo muzikanto, dainų autoriaus bei rašytojo L. Koeno senelis, kilęs iš Vilkaviškio, dirbęs Kauno žydų dvasinės seminarijos ješivos direktoriumi.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno 234 žydų bendruomenės. Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos iniciatyva „pasodinta“ obelis buvo tik 58-oji Litvakų sode. Įdomu tai, kad 57-uoju medeliu pasirūpino Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis savo obelį paskyrė Darbėnų žydų bendruomenei.
Kiek anksčiau sode buvo „pasodinta“ obelis Pilviškių žydų bendruomenei.
Iki karantino Litvakų sodą kasmet aplankydavo maždaug po 100 tūkst. turistų. Šioje giraitėje „augančiuose“ medeliuose kabo per 300 obuolių su Lietuvos žydų bendruomenėse gyvenusių žmonių pavardėmis. Akivaizdu, kad ateityje jų tik daugės. Vieną iš obuolių neseniai užsakė buvęs Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas žydų gelbėtojams Jonui ir Uršulei Greimams įamžinti. Šis „vaisius“ bus pritvirtintas ne prie Vilkaviškio žydų bendruomenei, o prie Gelbėtojų atminimui skirto medžio.
Netrūksta idėjų
Jakovo Bunkos fondo vykdantysis direktorius E. Bunka dėkojo Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenei ir idėjos autorei V. Kriščiūnienei už rūpestį pildyti baltus Lietuvos istorijos puslapius.
„Mes prisimename išėjusiuosius ne tik žodžiais, bet ir saugodami jų palikimą, grąžindami jų vardus savo darbais. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenės sukurta instaliacija Atminimo giraitėje, mano manymu, skamba garsiau už garsiausiai ištartus žodžius, lieka vaizdiniu, verčiančiu girdėti grubiai nutildytą tūkstančių kojų trepsenimą Vilkaviškio grindiniu. Tie, kas turi atmintį, juo eina to prieš daug metų sklidusio trepsenimo lydimi“, – mintimis dalijosi E. Bunka.
Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė džiaugėsi, kad įstaigos bendruomenė nuo šiol turės dar vieną ekskursijų objektą, kurį pažadėjo aplankyti iš karto, kai tik leis pandeminė situacija. Ji taip pat buvo laiminga, kad vadovauja kūrybingų, atsakingų bei iniciatyvių mokytojų kolektyvui.
„Dirbti tokioje bendruomenėje – vienas malonumas. Man belieka tik palaikyti šaunias idėjas. O jų tikrai netrūksta! Šiuo metu visą mokyklos bendruomenę kviečiame dalyvauti virtualioje skaitymo akcijoje. Neseniai mūsų pedagogai bandė „nukeliauti į Marsą“ – visi kartu per mėnesį siekėme nueiti 8 milijonus žingsnių. Panašios idėjos kyla iš pačių vaikų, jų tėvų bei mokytojų“, – kalbėjo D. Juškauskienė.
Įvairios akcijos
Mokytojos V. Kriščiūnienės inicijuotas obels „sodinimas“ Litvakų sode nebuvo pirmoji akcija, kurią ši pedagogė skyrė žydų tautos atminimui. Dar 2019 m. mokytojos iniciatyva Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras, kurio tikslas – ugdyti mokinių tarpusavio toleranciją, pasakoti jiems apie totalitarinius režimus, įamžinti nacių ir sovietinio okupacinių režimų aukų atminimą, ugdyti ir puoselėti žmogaus teisių kultūrą.
Mokyklos bendruomenė, bendradarbiaudama su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, Vilkaviškyje buvo surengusi parodą „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Įstaigos nariai kasmet įvairiomis akcijomis mini Lietuvos žydų genocido aukų atminimo bei Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dienas, rengia kitas akcijas, susijusias su šios tautos atminimu.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenė Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų sode „pasodino“ Vilkaviškio žydų bendruomenei atminti skirtą medelį. |
Lietuvoje gyvenusiems žydams atminti skirtas Litvakų sodas prieš septynerius metus įkurtas Plungės rajone esančiame Medsėdžių kaime. Tai – unikalus Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo projektas.
Litvakų sodo forma sukurta iš visžalių augalų, ji atkartoja Lietuvos valstybės kontūrus. Tose vietose, kuriose 1941–1944 m. buvo sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo nukaltos obelys. Litvakams atminti jas užsako įvairios organizacijos, įstaigos ir privatūs asmenys, taip siekdami įamžinti savo protėvius.
„2019 metais teko lankytis šiame sode bei klausyti Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdančiojo direktoriaus Eugenijaus Bunkos vedamos ekskursijos. Pastebėjau, kad Suvalkijos krašte tuomet dar nebuvo nė vienos šio regiono žydams atminti skirtos obels. O juk mūsų krašte daug žydų buvo nužudyta prie Kalvarijos, Marijampolės, Virbalio ar Vilkaviškio! Pamažu ėmiau brandinti idėją, kad reikia čia „pasodinti“ ir mūsų rajone gyvenusiems žydams atminti skirtą obelį“, – pasakojo Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė.
Kurį laiką puoselėtą idėją pavyko įgyvendinti šiais metais. Prie jos prisidėjo visa mokyklos bendruomenė: tėvai, vaikai, mokytojai. Už paaukotus 570 eurų Litvakų sode „išaugo“ Vilkaviškio žydų bendruomenei skirtas medelis su dviem obuoliais. Ant jo lapų iškalti užrašai, informuojantys, kam šis medis yra skirtas ir kuri įstaiga pasirūpino jo atsiradimu.
Ant vieno iš obuolių parašyta Šmarijahu Pustapetskio, o ant kito – Saliamono Klonickio bei Leonardo Koeno pavardės. Š. Pustapetskis – buvęs vilkaviškietis, Sibiro tremtinys, emigravęs į Izraelį. Vyras iki pat gyvenimo pabaigos didžiavosi, kad jam buvo grąžinta Lietuvos pilietybė, puikiai kalbėjo lietuviškai, puoselėjo mūsų tautos tradicijas.
S. Klonickis – žinomo muzikanto, dainų autoriaus bei rašytojo L. Koeno senelis, kilęs iš Vilkaviškio, dirbęs Kauno žydų dvasinės seminarijos ješivos direktoriumi.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno 234 žydų bendruomenės. Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos iniciatyva „pasodinta“ obelis buvo tik 58-oji Litvakų sode. Įdomu tai, kad 57-uoju medeliu pasirūpino Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis savo obelį paskyrė Darbėnų žydų bendruomenei.
Kiek anksčiau sode buvo „pasodinta“ obelis Pilviškių žydų bendruomenei.
Iki karantino Litvakų sodą kasmet aplankydavo maždaug po 100 tūkst. turistų. Šioje giraitėje „augančiuose“ medeliuose kabo per 300 obuolių su Lietuvos žydų bendruomenėse gyvenusių žmonių pavardėmis. Akivaizdu, kad ateityje jų tik daugės. Vieną iš obuolių neseniai užsakė buvęs Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas žydų gelbėtojams Jonui ir Uršulei Greimams įamžinti. Šis „vaisius“ bus pritvirtintas ne prie Vilkaviškio žydų bendruomenei, o prie Gelbėtojų atminimui skirto medžio.
Jakovo Bunkos fondo vykdantysis direktorius E. Bunka dėkojo Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenei ir idėjos autorei V. Kriščiūnienei už rūpestį pildyti baltus Lietuvos istorijos puslapius.
„Mes prisimename išėjusiuosius ne tik žodžiais, bet ir saugodami jų palikimą, grąžindami jų vardus savo darbais. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenės sukurta instaliacija Atminimo giraitėje, mano manymu, skamba garsiau už garsiausiai ištartus žodžius, lieka vaizdiniu, verčiančiu girdėti grubiai nutildytą tūkstančių kojų trepsenimą Vilkaviškio grindiniu. Tie, kas turi atmintį, juo eina to prieš daug metų sklidusio trepsenimo lydimi“, – mintimis dalijosi E. Bunka.
Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė džiaugėsi, kad įstaigos bendruomenė nuo šiol turės dar vieną ekskursijų objektą, kurį pažadėjo aplankyti iš karto, kai tik leis pandeminė situacija. Ji taip pat buvo laiminga, kad vadovauja kūrybingų, atsakingų bei iniciatyvių mokytojų kolektyvui.
„Dirbti tokioje bendruomenėje – vienas malonumas. Man belieka tik palaikyti šaunias idėjas. O jų tikrai netrūksta! Šiuo metu visą mokyklos bendruomenę kviečiame dalyvauti virtualioje skaitymo akcijoje. Neseniai mūsų pedagogai bandė „nukeliauti į Marsą“ – visi kartu per mėnesį siekėme nueiti 8 milijonus žingsnių. Panašios idėjos kyla iš pačių vaikų, jų tėvų bei mokytojų“, – kalbėjo D. Juškauskienė.
Mokytojos V. Kriščiūnienės inicijuotas obels „sodinimas“ Litvakų sode nebuvo pirmoji akcija, kurią ši pedagogė skyrė žydų tautos atminimui. Dar 2019 m. mokytojos iniciatyva Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras, kurio tikslas – ugdyti mokinių tarpusavio toleranciją, pasakoti jiems apie totalitarinius režimus, įamžinti nacių ir sovietinio okupacinių režimų aukų atminimą, ugdyti ir puoselėti žmogaus teisių kultūrą.
Mokyklos bendruomenė, bendradarbiaudama su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, Vilkaviškyje buvo surengusi parodą „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Įstaigos nariai kasmet įvairiomis akcijomis mini Lietuvos žydų genocido aukų atminimo bei Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dienas, rengia kitas akcijas, susijusias su šios tautos atminimu.
Galerija: Litvakų sodas
Publikuota: 2021-04-19 16:10:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|