|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Atėjus pavasariui ūkininkų laukuose vėl dulka dirbama žemė.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Nors žiemą iškritę sniego kiekiai daugeliui žemdirbių kėlė nerimą, atėjęs pavasaris į ūkininkų veidus vėl sugrąžino šypsenas. Antrus metus iš eilės pasėliai peržiemojo puikiai.
Geriau nebūna
Pašeimeniuose (Bartninkų sen.) ūkininkaujantis Gražvydas Damidavičius praėjusios savaitės pabaigoje baigė tręšti žieminių javų ir rapsų laukus, pasėjo žirnių plotus. Vyras teigė, kad geresnio pavasario nebuvo galima tikėtis.
„Per žiemą šiek tiek nukentėjo rapsų pasėliai, tačiau bendras laukų vaizdas – puikus. Vienu metu atrodė, kad daliai javų gali pakenkti neslūgstantis vanduo, tačiau galiausiai jis nepadarė jokios žalos. Kai kam atrodo, kad vėsus pavasaris ūkininkams gali būti nepalankus, tačiau aš manau priešingai. Žolės pievose labiau susikrūmys, o javų laukai, negavę staigaus šilumos pliūpsnio, augs tolygiau“, – teigė G. Damidavičius.
Puikiai peržiemojusiais pasėliais džiaugėsi ir Virbalio Miesto Laukų kaime ūkininkaujantys Jolanta bei Dainius Karaškai. Ūkininkų pora beveik visus plotus dar rudenį užsėjo žieminėmis kultūromis, vasarojui pasilikdama vos 5 ha. Vasarinių kultūrų sėją jie planuoja vykdyti artimiausiu metu.
„Kasmet vasariniams javams pasiliekame nedidelį plotelį. Jei žiemą pasėliai iššaltų, norime bent jau turėti savo sėklos atsargų. Šis pavasaris įkvepia optimizmo. Antrus metus iš eilės galima tikėtis neblogo derliaus. Tai turėtų daugeliui padėti galutinai išsikapstyti iš skolų, susidariusių dėl nepalankių ankstesnių sezonų. Aišku, tai priklausys ir nuo būsimų orų. Mūsų krašte žiemą sniego buvo mažiau nei Marijampolės savivaldybėje. Ten vietomis pasėliai iššuto. Mūsų rajone žiemkenčiai atrodo labai gražiai“, – teigė J. Karaškienė.
Didesnis pelnas
Gižuose ūkininkaujantis Andrius Dirmeikis tvirtino šiek tiek su nerimu laukęs, kol nutirps žiemą gausiai iškritęs sniegas. Vyras baiminosi, kad dalis jo pasėlių gali pradėti pelyti ar šusti. Visgi taip neatsitiko.
„Yra ūkininkų, kurių pasėliai nukentėjo dėl per ankstyvos sėjos. Rudenį javai peraugo, gavo daugiau sniego ir iššuto. Aišku, tam įtakos turėjo ir augalų veislės. Kai kurios iš jų yra lepesnės spaudžiant šaltukui“, – teigė Gižų kaimo ūkininkas.
Vyras pirmąjį pavasario tręšimą jau baigė, šią savaitę planuoja pradėti vasarinių kultūrų sėją. Joms žemdirbys palikęs 30 ha. A. Dirmeikio teigimu, praėjęs ruduo buvo palankus, tad natūralu, kad ūkininkai didžiąją dalį plotų užsėjo žieminėmis kultūromis, mat šios įprastai subrandina gausesnį derlių.
Laiku atliktos sėjos naudą įžvelgė ir Karkliniuose (Keturvalakių sen.) gyvenantis Vaidas Matukaitis. Ūkininko žieminiai pasėliai, kaip ir daugumos, peržiemojo puikiai. Nors vietomis būta pašalimų bei užmirkusių plotelių, vyras to stengėsi nesureikšminti.
Šiomis dienomis V. Matukaitis planuoja pabaigti žirnių sėją. Šiai kultūrai jis paliko 23 ha. Taip pat jo valdomame ūkyje numatyta sėti 18 ha kukurūzų, o 7 ha bus skirti daržovėms.
Greitai susigėrė
UAB „Baltic Agro“ konsultantas Karolis Markevičius patvirtino kitų išsakytas mintis. Jo teigimu, šį pavasarį tarp žemdirbių vyrauja geros nuotaikos, jie optimistiškai žvelgia ir į būsimą sezoną.
„Nors šiais metais pavasaris šiek tiek vėluoja, pernai šiuo metu laukuose buvo atlikta daugiau darbų, tačiau ūkininkai skųstis tikrai neturi kuo. Aišku, pas kai kuriuos dalis pasėlių iššuto, tačiau tai – pavieniai atvejai. Labiausiai nukentėjo žieminiai miežiai ir kvietrugiai, tačiau mūsų rajone šių kultūrų beveik niekas neaugina. Jos populiaresnės Dzūkijoje. Pastarosiomis naktimis dar spaudė šaltukas, tačiau prasidėjusiai augalų vegetacijai jis nepakenkė. Vienintelis dalykas, kurio šiuo metu ūkininkai laukia, – šiltesni orai“, – teigė K. Markevičius.
Jis sakė, kad dar prieš keletą savaičių dalį ūkininkų gąsdino prie laukų patvinusios upės bei vietomis telkšojusios nemažos balos. Vis dėlto pasėliams jos nepadarė jokios žalos.
„Vieno pažįstamo ūkininko rapsų laukuose vanduo laikėsi net savaitę. Ši kultūra itin nemėgsta per didelės drėgmės. Vis dėlto vandeniui dingus paaiškėjo, kad rapsams nieko neatsitiko. Vanduo greitai nuslūgo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pastaruosius 2–3 metus vyravo sausi orai, tad žemėje trūko drėgmės. Taip pat nereikia pamiršti daug kur gerai funkcionuojančių melioracijos sistemų“, – pasakojo UAB „Baltic Agro“ konsultantas.
Aukštos kainos
Šiais metais ūkininkus turėtų džiuginti ne tik palankus pavasaris, bet ir aukštos dabar siūlomos grūdų supirkimo kainos. Jos žemdirbius vilioja sudarinėti išankstines sutartis. Vieni būsimą derlių drąsiai saisto sutartimis, kiti į šį procesą žiūri kiek atsargiau. Štai J. ir D. Karaškai šiuo metu įsipareigojo už iš anksto sutartą kainą į grūdų supirkimo punktus pristatyti maždaug 70 proc. būsimo derliaus. Tuo tarpu G. Damidavičius – tik 30 proc. Tiesa, vyras neatmeta galimybės iki javapjūtės pradžios pasirašyti daugiau išankstinių sutarčių.
„Tikrai ne visada laimima dėl prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tai – savotiškas atspirties taškas, leidžiantis planuoti būsimas pajamas, galvoti apie investicijas į ūkį“, – sakė V. Matukaitis, šiuo metu išankstinėmis sutartimis susaistęs maždaug pusę būsimo derliaus. Didžiąją dalį jų ūkininkas pasirašė dar praėjusį spalį.
Panašios nuomonės laikėsi ir A. Dirmeikis. Tiesa, jis nenorėjo dar rudenį pasirašinėti išankstinių sutarčių, todėl laukė pavasario, kai paaiškėja peržiemojusių pasėlių būklė. Vyras itin džiaugėsi būsimo rapsų derliaus kainomis. Ūkininkui pavyko sutarti, kad už toną šios kultūros jam bus mokama 441 euras.
„Šiais metais kainos yra gana aukštos. Už toną rapsų siūloma 425–430 eurų, kai pernai už tą patį kiekį buvo mokama apie 360 eurų. Antros klasės kviečių kaina šiuo metu sukasi tarp 170–175 eurų už toną. Pernai ji taip pat buvo gerokai mažesnė. Dėl išaugusių supirkimo kainų ūkininkai šiemet noriai sudarinėja išankstines sutartis. Šiuo metu įsipareigojimais yra susaistyta maždaug pusė įprastai mūsų įmonės superkamų grūdų kiekio. Nemažai žemdirbių sutartis pasirašinėjo dar iki Naujųjų metų, tačiau ir dabar jie tai daro gana aktyviai“, – kalbėjo UAB „Baltic Agro“ konsultantas K. Markevičius.
Specialistas vylėsi, kad šie metai ūkininkams bus ne mažiau sėkmingi nei praėjusieji. Anot jo, su žemdirbiais susiję nemažai kitų verslų, tad sėkmingi ūkininkų metai turi įtakos visos valstybės gyvenimui.
Nors žiemą iškritę sniego kiekiai daugeliui žemdirbių kėlė nerimą, atėjęs pavasaris į ūkininkų veidus vėl sugrąžino šypsenas. Antrus metus iš eilės pasėliai peržiemojo puikiai. |
Pašeimeniuose (Bartninkų sen.) ūkininkaujantis Gražvydas Damidavičius praėjusios savaitės pabaigoje baigė tręšti žieminių javų ir rapsų laukus, pasėjo žirnių plotus. Vyras teigė, kad geresnio pavasario nebuvo galima tikėtis.
„Per žiemą šiek tiek nukentėjo rapsų pasėliai, tačiau bendras laukų vaizdas – puikus. Vienu metu atrodė, kad daliai javų gali pakenkti neslūgstantis vanduo, tačiau galiausiai jis nepadarė jokios žalos. Kai kam atrodo, kad vėsus pavasaris ūkininkams gali būti nepalankus, tačiau aš manau priešingai. Žolės pievose labiau susikrūmys, o javų laukai, negavę staigaus šilumos pliūpsnio, augs tolygiau“, – teigė G. Damidavičius.
Puikiai peržiemojusiais pasėliais džiaugėsi ir Virbalio Miesto Laukų kaime ūkininkaujantys Jolanta bei Dainius Karaškai. Ūkininkų pora beveik visus plotus dar rudenį užsėjo žieminėmis kultūromis, vasarojui pasilikdama vos 5 ha. Vasarinių kultūrų sėją jie planuoja vykdyti artimiausiu metu.
„Kasmet vasariniams javams pasiliekame nedidelį plotelį. Jei žiemą pasėliai iššaltų, norime bent jau turėti savo sėklos atsargų. Šis pavasaris įkvepia optimizmo. Antrus metus iš eilės galima tikėtis neblogo derliaus. Tai turėtų daugeliui padėti galutinai išsikapstyti iš skolų, susidariusių dėl nepalankių ankstesnių sezonų. Aišku, tai priklausys ir nuo būsimų orų. Mūsų krašte žiemą sniego buvo mažiau nei Marijampolės savivaldybėje. Ten vietomis pasėliai iššuto. Mūsų rajone žiemkenčiai atrodo labai gražiai“, – teigė J. Karaškienė.
Gižuose ūkininkaujantis Andrius Dirmeikis tvirtino šiek tiek su nerimu laukęs, kol nutirps žiemą gausiai iškritęs sniegas. Vyras baiminosi, kad dalis jo pasėlių gali pradėti pelyti ar šusti. Visgi taip neatsitiko.
„Yra ūkininkų, kurių pasėliai nukentėjo dėl per ankstyvos sėjos. Rudenį javai peraugo, gavo daugiau sniego ir iššuto. Aišku, tam įtakos turėjo ir augalų veislės. Kai kurios iš jų yra lepesnės spaudžiant šaltukui“, – teigė Gižų kaimo ūkininkas.
Vyras pirmąjį pavasario tręšimą jau baigė, šią savaitę planuoja pradėti vasarinių kultūrų sėją. Joms žemdirbys palikęs 30 ha. A. Dirmeikio teigimu, praėjęs ruduo buvo palankus, tad natūralu, kad ūkininkai didžiąją dalį plotų užsėjo žieminėmis kultūromis, mat šios įprastai subrandina gausesnį derlių.
Laiku atliktos sėjos naudą įžvelgė ir Karkliniuose (Keturvalakių sen.) gyvenantis Vaidas Matukaitis. Ūkininko žieminiai pasėliai, kaip ir daugumos, peržiemojo puikiai. Nors vietomis būta pašalimų bei užmirkusių plotelių, vyras to stengėsi nesureikšminti.
Šiomis dienomis V. Matukaitis planuoja pabaigti žirnių sėją. Šiai kultūrai jis paliko 23 ha. Taip pat jo valdomame ūkyje numatyta sėti 18 ha kukurūzų, o 7 ha bus skirti daržovėms.
UAB „Baltic Agro“ konsultantas Karolis Markevičius patvirtino kitų išsakytas mintis. Jo teigimu, šį pavasarį tarp žemdirbių vyrauja geros nuotaikos, jie optimistiškai žvelgia ir į būsimą sezoną.
„Nors šiais metais pavasaris šiek tiek vėluoja, pernai šiuo metu laukuose buvo atlikta daugiau darbų, tačiau ūkininkai skųstis tikrai neturi kuo. Aišku, pas kai kuriuos dalis pasėlių iššuto, tačiau tai – pavieniai atvejai. Labiausiai nukentėjo žieminiai miežiai ir kvietrugiai, tačiau mūsų rajone šių kultūrų beveik niekas neaugina. Jos populiaresnės Dzūkijoje. Pastarosiomis naktimis dar spaudė šaltukas, tačiau prasidėjusiai augalų vegetacijai jis nepakenkė. Vienintelis dalykas, kurio šiuo metu ūkininkai laukia, – šiltesni orai“, – teigė K. Markevičius.
Jis sakė, kad dar prieš keletą savaičių dalį ūkininkų gąsdino prie laukų patvinusios upės bei vietomis telkšojusios nemažos balos. Vis dėlto pasėliams jos nepadarė jokios žalos.
„Vieno pažįstamo ūkininko rapsų laukuose vanduo laikėsi net savaitę. Ši kultūra itin nemėgsta per didelės drėgmės. Vis dėlto vandeniui dingus paaiškėjo, kad rapsams nieko neatsitiko. Vanduo greitai nuslūgo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pastaruosius 2–3 metus vyravo sausi orai, tad žemėje trūko drėgmės. Taip pat nereikia pamiršti daug kur gerai funkcionuojančių melioracijos sistemų“, – pasakojo UAB „Baltic Agro“ konsultantas.
Šiais metais ūkininkus turėtų džiuginti ne tik palankus pavasaris, bet ir aukštos dabar siūlomos grūdų supirkimo kainos. Jos žemdirbius vilioja sudarinėti išankstines sutartis. Vieni būsimą derlių drąsiai saisto sutartimis, kiti į šį procesą žiūri kiek atsargiau. Štai J. ir D. Karaškai šiuo metu įsipareigojo už iš anksto sutartą kainą į grūdų supirkimo punktus pristatyti maždaug 70 proc. būsimo derliaus. Tuo tarpu G. Damidavičius – tik 30 proc. Tiesa, vyras neatmeta galimybės iki javapjūtės pradžios pasirašyti daugiau išankstinių sutarčių.
„Tikrai ne visada laimima dėl prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tai – savotiškas atspirties taškas, leidžiantis planuoti būsimas pajamas, galvoti apie investicijas į ūkį“, – sakė V. Matukaitis, šiuo metu išankstinėmis sutartimis susaistęs maždaug pusę būsimo derliaus. Didžiąją dalį jų ūkininkas pasirašė dar praėjusį spalį.
Panašios nuomonės laikėsi ir A. Dirmeikis. Tiesa, jis nenorėjo dar rudenį pasirašinėti išankstinių sutarčių, todėl laukė pavasario, kai paaiškėja peržiemojusių pasėlių būklė. Vyras itin džiaugėsi būsimo rapsų derliaus kainomis. Ūkininkui pavyko sutarti, kad už toną šios kultūros jam bus mokama 441 euras.
„Šiais metais kainos yra gana aukštos. Už toną rapsų siūloma 425–430 eurų, kai pernai už tą patį kiekį buvo mokama apie 360 eurų. Antros klasės kviečių kaina šiuo metu sukasi tarp 170–175 eurų už toną. Pernai ji taip pat buvo gerokai mažesnė. Dėl išaugusių supirkimo kainų ūkininkai šiemet noriai sudarinėja išankstines sutartis. Šiuo metu įsipareigojimais yra susaistyta maždaug pusė įprastai mūsų įmonės superkamų grūdų kiekio. Nemažai žemdirbių sutartis pasirašinėjo dar iki Naujųjų metų, tačiau ir dabar jie tai daro gana aktyviai“, – kalbėjo UAB „Baltic Agro“ konsultantas K. Markevičius.
Specialistas vylėsi, kad šie metai ūkininkams bus ne mažiau sėkmingi nei praėjusieji. Anot jo, su žemdirbiais susiję nemažai kitų verslų, tad sėkmingi ūkininkų metai turi įtakos visos valstybės gyvenimui.
Publikuota: 2021-04-19 08:25:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|