|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Didžioji dalis Vytauto Šneiderio, radijo pasaulyje žinomo LY2KA šaukiniu, laisvalaikio prabėga prie namuose esančių radijo ryšio priemonių.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Trumpabangininkas Vytautas Šneideris – vienas iš aktyviausių rajono radijo mėgėjų. Su šia veikla susijusi didžioji vyro gyvenimo dalis.
Sunkiai sekėsi
Pomėgis trumposiomis bangomis megzti radijo ryšius vienija žmones iš viso pasaulio. Lietuviui, norinčiam susikalbėti su Panamos, Pietų Korėjos ar Malavio gyventojais, visai nebūtina mokėti šių šalių kalbų. Užtenka turėti reikiamą radijo ryšio aparatūrą, atitinkamą anteną ir mokėti Morzės abėcėlę.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 300 radijo mėgėjų. V. Šneideris – vienas iš jų. Vyras nuo pat mažens domėjosi radijo technika. Dar besimokydamas mokykloje jis ėmė lankyti radijo mėgėjų būrelį. Tiesa, vilkaviškietis manė, kad jame bus mokoma įvairių konstravimo bei litavimo paslapčių, o mokiniai bus supažindinami su radijo technika. Vis dėlto Vytautui teko nusivilti, mat didžiausias dėmesys iš pradžių buvo skiriamas Morzės abėcėlės pamokoms. Tai jam nelabai patiko, o įsisavinti naują medžiagą sekėsi gana sunkiai.
Galiausiai vilkaviškietis persilaužė ir 1969 m. užmezgė pirmąjį radijo ryšį. Vėliau įstojęs į dabartinį Kauno technologijos universitetą prisijungė prie ten veikusio radijo mėgėjų būrelio. Pamažu šis pomėgis vyrą taip įsuko, kad neapleidžia iki dabar.
„Man tai – didžiausia aistra. Su šia veikla susiję daug atsiminimų. Maždaug prieš 30 metų per radijo bičiulius iš Vokietijos padėjau vienam berniukui gauti gydymui itin svarbių vaistų. Per 1991 m. sausio 13 d. įvykius budėjau Vilniuje ir per radiją viso pasaulio lietuviams teikiau naujausią informaciją. Kai Nepriklausomybės pradžioje lietuviai vykdė ekspediciją į Boliviją pas kunigą misionierių Aleksandrą Bendoraitį, teko per radiją tarpininkauti ir apie visą eigą pasakoti Lietuvos radijui ir televizijai“, – pasakojo V. Šneideris.
Įvairūs niuansai
Pagrindinė radijo mėgėjų veiklos esmė – prie antenos prijungta radijo stotele užmegzti kuo daugiau ryšių su tokiais pat trumpabangininkais iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Norint tapti radijo mėgėju būtina išlaikyti egzaminą ir gauti šaukinį. Tik tai padariusieji įgyja teisę dalyvauti varžybose, kurias organizuoja įvairių pasaulio šalių atstovai.
„Per varžybas ryšius mezgame itin dideliu tempu. Kadangi trumposios bangos atsispindėdamos nuo jonosferos sklinda dideliais atstumais, ryšius galima užmegzti su bet kurioje pasaulio vietoje esančiais trumpabangininkais. Man telegrafu patinka dirbti daug labiau nei su mikrofonu, nes nereikia kalbėti, o telegrafo signalai yra labiau suprantami bei eteryje užima daug siauresnę dažnių juostą nei balso spektras“, – pasakojo V. Šneideris.
Anot jo, norint kuo greičiau ir sklandžiau megzti ryšius, reikia žinoti nemažai niuansų. Įvairių ilgių bangos sklinda nevienodai. Tai priklauso tiek nuo paros, tiek nuo metų laiko. Trumpųjų bangų sklaidai daug įtakos turi ir saulės aktyvumo periodai, tad siekiant kuo sėkmingiau sudalyvauti varžybose reikia studijuoti ir sekti radijo bangų sklidimo prognozes, žinoti, kada ir kokią aparatūrą bei antenas naudoti. Kadangi varžybos neretai trunka parą ar net ilgiau, būtina apskaičiuoti ir tinkamiausią laiką pertraukoms.
Gamina pats
Siekiant aukščiausių rezultatų būtina turėti bent kelias skirtingas antenas, nuo kurių priklauso darbas eteryje. Įprastai galingesnės antenos kainuoja nemažus pinigus, o joms pastatyti reikalingi dideli žemių plotai. Dalį turimų antenų Vytautas Šneideris pasigamino pats, dalį – pirko.
Anot jo, sovietmečiu visą ryšio techniką – imtuvus, siųstuvus, antenas, stiprintuvus – radijo mėgėjai darydavosi patys, o dabar šių daiktų pasiūla yra tokia didelė, kad gamintis patiems nelabai apsimoka. Tiesa, neretai, siekdami sustiprinti siunčiamų signalų galingumą, radijo mėgėjai sugalvoja įvairių gudrybių. Pavyzdžiui, Vytautas prie turimo japoniškos radijo stoties aparato pritvirtino paties pagamintą lempinį stiprintuvą, jam panaudojęs dvi dėžes nuo ligoninėje nurašyto seno laparoskopinių chirurginių operacijų komplekto.
„Pagal turimų antenų sudėtingumą ir galimybes esu vienas iš kuklesnių radijo mėgėjų. Tiesa, kartu su kitu vilkaviškiečiu Tomu Adomavičiumi Obelupių kaime, Juozo ir Violetos Strokų sodyboje, pasistatėme bokštą ir sumontavome 40 metrų ilgio bangų ruožui pritaikytą kryptinę trijų elementų anteną, o namo patalpoje įsirengėme papildomą radijo stotį. Iš šios vietos jau galima siekti neblogų rezultatų. Būna smagu, kai bendros varžybų įskaitos viršūnėje pamatau savo šaukinį LY2KA“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo namuose gausu pačių įvairiausių apdovanojimų. Bene skambiausią pergalę vilkaviškietis pasiekė maždaug prieš mėnesį, kai Brazilijos radijo mėgėjų surengtose varžybose telegrafu užėmė pirmąją vietą 40 m bangų ruožo įskaitoje ir pagerino ankstesnį rekordą. Šios varžybos truko net 39 valandas.
Kenkia ryšiui
Kai kuriems žmonėms atrodo, kad prie radijo mėgėjų namų stypsančios didelės antenos gali spinduliuoti stiprias ir kenksmingas elektromagnetines bangas. Vis dėlto V. Šneideris ramina, kad taip tikrai nėra. Anot jo, įvairiais tyrimais įrodyta, kad trumposios bangos nekenkia žmonių sveikatai.
„Antenos didelės yra tik todėl, kad jų matmenys priklauso nuo bangų ilgio, o ne nuo išspinduliuojamo galingumo. Be to, visų šalių įstatymuose, taip pat ir Lietuvos, yra nustatyta, kokį galingumą radijo mėgėjai gali naudoti. Mūsų radijo mėgėjų veiklą prižiūri ir tvarko Ryšių reguliavimo tarnyba“, – paaiškino V. Šneideris.
Jo teigimu, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai radijo ryšiui skirtos antenos turėdavo įtakos televizijos kokybei, tačiau dabar, kai analoginę televiziją pakeitė skaitmeninė, galimų trikdžių neliko.
Tuo tarpu radijo mėgėjų veiklai kenkia nekokybiškai pagaminti įvairūs elektronikos prietaisai su impulsiniais maitinimo šaltiniais, išspinduliuojantys nemažai vadinamųjų radijo šiukšlių. Būtent dėl to beveik neįmanoma palaikyti ryšio radijo bangomis iš daugiabučio. Nemažai bėdos šio pomėgio entuziastams kelia ir netoliese esantys pigūs LED šviestuvai.
Trūksta jaunimo
Seniau bendravimas radijo ryšiu, ypač su užsieniečiais, būdavo vos ne vienintelė galima priemonė. Dabar viskas daug paprasčiau. Yra manančiųjų, kad kompiuteriai, internetas ir telefonai turėtų nukonkuruoti radijo mėgėjų veiklą, tačiau V. Šneiderio teigimu, naujosios technologijos net praverčia radijo ryšiui. Pavyzdžiui, per varžybas, kai ryšių tempas didelis, nereikia kaip seniau visko registruoti popieriuje. Dabar tai daroma kompiuteriu.
V. Šneideris yra Vilkaviškio radijo mėgėjų klubo „Varpas“ veiklos koordinatorius. Tiesa, šis klubas neturi itin daug entuziastų. Vis dėlto tai ne vien Vilkaviškio, o viso pasaulio problema. Sudominti radijo mėgėjų veikla jaunus žmones tampa vis sunkiau.
„Dabar norėdamas mokykloje vesti radijo mėgėjų būrelio užsiėmimus turėčiau įgyti pedagogo diplomą. Dar sovietmečiu tuometinėje Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje teko radijo paslapčių mokyti fizikos mokytojos Janinos Kabelkaitės suburto moksleivių būrelio narius. Mokykloje buvau sukonstravęs radijo stotį, su vaikais kartu išsikėlėme nedidelę anteną. Prieš devynerius metus atsitiktinai susipažinau su tuo metu dar abiturientu Tomu Adomavičiumi. Pastebėjau, kad jaunuolis mėgsta konstruoti įvairius radijo aparatus, puikiai išmano radijo technikos teoriją. Pasisiūliau tapti jo mokytoju. Keletą mėnesių kiekvieną sekmadienį važiuodavau pas jį ir mokiau to, ką pats žinau. Tomas labai greitai viską perprato, išlaikė egzaminą ir gavo radijo mėgėjo šaukinį. Dabar jau jis pats konstruoja antenas, o radijo ryšio varžybose dažnai aplenkia ir mane“, – šypsojosi pašnekovas.
Anot jo, Lietuvoje didžioji dalis radijo mėgėjų – vyresnio amžiaus. V. Šneideris apgailestavo, kad jauni žmonės dažniau domisi kitais dalykais. Ne kiekvienas ryžtasi ir gali įsisavinti radijo ryšio mokslą, pirkti nepigią aparatūrą bei skirti daug laiko darbui su ja.
Trumpabangininkas Vytautas Šneideris – vienas iš aktyviausių rajono radijo mėgėjų. Su šia veikla susijusi didžioji vyro gyvenimo dalis. |
Pomėgis trumposiomis bangomis megzti radijo ryšius vienija žmones iš viso pasaulio. Lietuviui, norinčiam susikalbėti su Panamos, Pietų Korėjos ar Malavio gyventojais, visai nebūtina mokėti šių šalių kalbų. Užtenka turėti reikiamą radijo ryšio aparatūrą, atitinkamą anteną ir mokėti Morzės abėcėlę.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 300 radijo mėgėjų. V. Šneideris – vienas iš jų. Vyras nuo pat mažens domėjosi radijo technika. Dar besimokydamas mokykloje jis ėmė lankyti radijo mėgėjų būrelį. Tiesa, vilkaviškietis manė, kad jame bus mokoma įvairių konstravimo bei litavimo paslapčių, o mokiniai bus supažindinami su radijo technika. Vis dėlto Vytautui teko nusivilti, mat didžiausias dėmesys iš pradžių buvo skiriamas Morzės abėcėlės pamokoms. Tai jam nelabai patiko, o įsisavinti naują medžiagą sekėsi gana sunkiai.
Galiausiai vilkaviškietis persilaužė ir 1969 m. užmezgė pirmąjį radijo ryšį. Vėliau įstojęs į dabartinį Kauno technologijos universitetą prisijungė prie ten veikusio radijo mėgėjų būrelio. Pamažu šis pomėgis vyrą taip įsuko, kad neapleidžia iki dabar.
„Man tai – didžiausia aistra. Su šia veikla susiję daug atsiminimų. Maždaug prieš 30 metų per radijo bičiulius iš Vokietijos padėjau vienam berniukui gauti gydymui itin svarbių vaistų. Per 1991 m. sausio 13 d. įvykius budėjau Vilniuje ir per radiją viso pasaulio lietuviams teikiau naujausią informaciją. Kai Nepriklausomybės pradžioje lietuviai vykdė ekspediciją į Boliviją pas kunigą misionierių Aleksandrą Bendoraitį, teko per radiją tarpininkauti ir apie visą eigą pasakoti Lietuvos radijui ir televizijai“, – pasakojo V. Šneideris.
Pagrindinė radijo mėgėjų veiklos esmė – prie antenos prijungta radijo stotele užmegzti kuo daugiau ryšių su tokiais pat trumpabangininkais iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Norint tapti radijo mėgėju būtina išlaikyti egzaminą ir gauti šaukinį. Tik tai padariusieji įgyja teisę dalyvauti varžybose, kurias organizuoja įvairių pasaulio šalių atstovai.
„Per varžybas ryšius mezgame itin dideliu tempu. Kadangi trumposios bangos atsispindėdamos nuo jonosferos sklinda dideliais atstumais, ryšius galima užmegzti su bet kurioje pasaulio vietoje esančiais trumpabangininkais. Man telegrafu patinka dirbti daug labiau nei su mikrofonu, nes nereikia kalbėti, o telegrafo signalai yra labiau suprantami bei eteryje užima daug siauresnę dažnių juostą nei balso spektras“, – pasakojo V. Šneideris.
Anot jo, norint kuo greičiau ir sklandžiau megzti ryšius, reikia žinoti nemažai niuansų. Įvairių ilgių bangos sklinda nevienodai. Tai priklauso tiek nuo paros, tiek nuo metų laiko. Trumpųjų bangų sklaidai daug įtakos turi ir saulės aktyvumo periodai, tad siekiant kuo sėkmingiau sudalyvauti varžybose reikia studijuoti ir sekti radijo bangų sklidimo prognozes, žinoti, kada ir kokią aparatūrą bei antenas naudoti. Kadangi varžybos neretai trunka parą ar net ilgiau, būtina apskaičiuoti ir tinkamiausią laiką pertraukoms.
Siekiant aukščiausių rezultatų būtina turėti bent kelias skirtingas antenas, nuo kurių priklauso darbas eteryje. Įprastai galingesnės antenos kainuoja nemažus pinigus, o joms pastatyti reikalingi dideli žemių plotai. Dalį turimų antenų Vytautas Šneideris pasigamino pats, dalį – pirko.
Anot jo, sovietmečiu visą ryšio techniką – imtuvus, siųstuvus, antenas, stiprintuvus – radijo mėgėjai darydavosi patys, o dabar šių daiktų pasiūla yra tokia didelė, kad gamintis patiems nelabai apsimoka. Tiesa, neretai, siekdami sustiprinti siunčiamų signalų galingumą, radijo mėgėjai sugalvoja įvairių gudrybių. Pavyzdžiui, Vytautas prie turimo japoniškos radijo stoties aparato pritvirtino paties pagamintą lempinį stiprintuvą, jam panaudojęs dvi dėžes nuo ligoninėje nurašyto seno laparoskopinių chirurginių operacijų komplekto.
„Pagal turimų antenų sudėtingumą ir galimybes esu vienas iš kuklesnių radijo mėgėjų. Tiesa, kartu su kitu vilkaviškiečiu Tomu Adomavičiumi Obelupių kaime, Juozo ir Violetos Strokų sodyboje, pasistatėme bokštą ir sumontavome 40 metrų ilgio bangų ruožui pritaikytą kryptinę trijų elementų anteną, o namo patalpoje įsirengėme papildomą radijo stotį. Iš šios vietos jau galima siekti neblogų rezultatų. Būna smagu, kai bendros varžybų įskaitos viršūnėje pamatau savo šaukinį LY2KA“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo namuose gausu pačių įvairiausių apdovanojimų. Bene skambiausią pergalę vilkaviškietis pasiekė maždaug prieš mėnesį, kai Brazilijos radijo mėgėjų surengtose varžybose telegrafu užėmė pirmąją vietą 40 m bangų ruožo įskaitoje ir pagerino ankstesnį rekordą. Šios varžybos truko net 39 valandas.
Kai kuriems žmonėms atrodo, kad prie radijo mėgėjų namų stypsančios didelės antenos gali spinduliuoti stiprias ir kenksmingas elektromagnetines bangas. Vis dėlto V. Šneideris ramina, kad taip tikrai nėra. Anot jo, įvairiais tyrimais įrodyta, kad trumposios bangos nekenkia žmonių sveikatai.
„Antenos didelės yra tik todėl, kad jų matmenys priklauso nuo bangų ilgio, o ne nuo išspinduliuojamo galingumo. Be to, visų šalių įstatymuose, taip pat ir Lietuvos, yra nustatyta, kokį galingumą radijo mėgėjai gali naudoti. Mūsų radijo mėgėjų veiklą prižiūri ir tvarko Ryšių reguliavimo tarnyba“, – paaiškino V. Šneideris.
Jo teigimu, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai radijo ryšiui skirtos antenos turėdavo įtakos televizijos kokybei, tačiau dabar, kai analoginę televiziją pakeitė skaitmeninė, galimų trikdžių neliko.
Tuo tarpu radijo mėgėjų veiklai kenkia nekokybiškai pagaminti įvairūs elektronikos prietaisai su impulsiniais maitinimo šaltiniais, išspinduliuojantys nemažai vadinamųjų radijo šiukšlių. Būtent dėl to beveik neįmanoma palaikyti ryšio radijo bangomis iš daugiabučio. Nemažai bėdos šio pomėgio entuziastams kelia ir netoliese esantys pigūs LED šviestuvai.
Seniau bendravimas radijo ryšiu, ypač su užsieniečiais, būdavo vos ne vienintelė galima priemonė. Dabar viskas daug paprasčiau. Yra manančiųjų, kad kompiuteriai, internetas ir telefonai turėtų nukonkuruoti radijo mėgėjų veiklą, tačiau V. Šneiderio teigimu, naujosios technologijos net praverčia radijo ryšiui. Pavyzdžiui, per varžybas, kai ryšių tempas didelis, nereikia kaip seniau visko registruoti popieriuje. Dabar tai daroma kompiuteriu.
V. Šneideris yra Vilkaviškio radijo mėgėjų klubo „Varpas“ veiklos koordinatorius. Tiesa, šis klubas neturi itin daug entuziastų. Vis dėlto tai ne vien Vilkaviškio, o viso pasaulio problema. Sudominti radijo mėgėjų veikla jaunus žmones tampa vis sunkiau.
„Dabar norėdamas mokykloje vesti radijo mėgėjų būrelio užsiėmimus turėčiau įgyti pedagogo diplomą. Dar sovietmečiu tuometinėje Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje teko radijo paslapčių mokyti fizikos mokytojos Janinos Kabelkaitės suburto moksleivių būrelio narius. Mokykloje buvau sukonstravęs radijo stotį, su vaikais kartu išsikėlėme nedidelę anteną. Prieš devynerius metus atsitiktinai susipažinau su tuo metu dar abiturientu Tomu Adomavičiumi. Pastebėjau, kad jaunuolis mėgsta konstruoti įvairius radijo aparatus, puikiai išmano radijo technikos teoriją. Pasisiūliau tapti jo mokytoju. Keletą mėnesių kiekvieną sekmadienį važiuodavau pas jį ir mokiau to, ką pats žinau. Tomas labai greitai viską perprato, išlaikė egzaminą ir gavo radijo mėgėjo šaukinį. Dabar jau jis pats konstruoja antenas, o radijo ryšio varžybose dažnai aplenkia ir mane“, – šypsojosi pašnekovas.
Anot jo, Lietuvoje didžioji dalis radijo mėgėjų – vyresnio amžiaus. V. Šneideris apgailestavo, kad jauni žmonės dažniau domisi kitais dalykais. Ne kiekvienas ryžtasi ir gali įsisavinti radijo ryšio mokslą, pirkti nepigią aparatūrą bei skirti daug laiko darbui su ja.
Publikuota: 2021-04-08 08:27:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|