Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Pjauti ar nepjauti medžius, sprendė (iš kairės) Kybartų seniūnas Romas Šunokas, ŽŪK „Olrevita“ narys Vygandas Kušlys bei UAB „Judrės medis“ atstovas Mindaugas Bačkierius.

Autoriaus nuotr.

Atrodo, kad pastaruoju metu mūsų rajone klausimai, susiję su medžių pjovimu, tapo itin jautria tema. Vis atsiranda žmonių, kurie prieštarauja bet kokiam jų šalinimui. Su bendruomenės pasipriešinimu susidūrė ir žemės ūkio kooperatyvo „Olrevita“ atstovai. Jie siekia apsaugoti savo sandėlį nuo pavojingai link jo palinkusių tuopų.

Leido tik apgenėti

Maždaug už 3–4 metrų nuo ŽŪK „Olrevita“ sandėlio augančios tuopos pastaraisiais metais ėmė pavojingai svirti link pastato. Kooperatyvo nariai ir darbuotojai pagrįstai pradėjo baimintis, kad vieną dieną aukšti medžiai gali neatlaikyti stiprių vėjo gūsių ir nuvirsti. Praėjusį rudenį keletas medžių šakų jau buvo nulūžusios. Laimei, tuomet buvo apgadinta tik tvora.

Siekdamas užbėgti galimai nelaimei už akių, ŽŪK „Olrevita“ narys Vygandas Kušlys dar praėjusį rudenį kreipėsi į Kybartų seniūnijos atstovus, prašydamas leidimo iškirsti šalimais augančius medžius. Tąkart šiam sumanymui paprieštaravo gretimo sklypo savininkas, ėmęs tvirtinti, kad medžiai priklauso jam ir jis jų kirsti neleisiąs. Jį palaikė ir kai kurie kiti Gudkaimio bendruomenės nariai. Vis dėlto pradėjus aiškintis, kieno teritorijoje tuopos iš tikrųjų stovi, paaiškėjo, kad jos auga valstybinėje žemėje. Negana to, pagal teritorijos planus, medžių vietoje yra numatytas 6 metrų pločio kelias.

„Iš pradžių mums buvo leista tik apsigenėti medžius. Supratę, kad tai iš esmės situacijos nepakeis, apdraudėme pastatą. Jei patirtume nuostolių, juos mums kompensuotų draudimo bendrovė, tačiau jai žalą iš mokesčių mokėtojų pinigų turėtų atlyginti valstybė“, – sakė V. Kušlys.

Kaip įvažiuoti?

Supratęs, kad bendruomenės pritarimo dėl medžių kirtimo nesulauks, V. Kušlys pagalbos kreipėsi į Savivaldybės ekologą Darių Bunikį. Šis įvertinęs situaciją informavo, kad pagal šalyje galiojančius įstatymus specialaus leidimo šalinti pavojų keliančias tuopas nereikia, mat šie medžiai – menkaverčiai. Buvo sutarta nupjauti 14 prie pat pastato esančių tuopų.

D. Bunikis pripažino, kad šių medžių apgenėjimas vargu ar pasiteisintų. Anot jo, norint, kad neliktų jokio pavojaus sandėliui, greičiausiai tektų nupjauti didžiąją dalį šakų, tad vietoje medžio beliktų stypsoti tik plikas kamienas.

„Tuopos yra gana trapūs medžiai. Net iš pirmo žvilgsnio matyti, kad virš ŽŪK „Olrevita“ sandėlio esančios šakos yra sausos ir bet kada gali nulūžti“, – pastebėjimais dalijosi D. Bunikis.

Medžių iškirtimu suinteresuoti ne vien kooperatyvo nariai bei darbuotojai. Netoliese esančio žemės sklypo savininkas Vygandas Badaitis teigė taip pat norintis, jog tuopų nebeliktų. Šios vyrui trukdo pasiekti jo valdas.

„Esmė visai ne medžiuose, o toje vietoje, kur jie auga. Ten planuose pažymėtas kelias. Anksčiau į savo teritoriją patekdavau apvažiuodamas kaimyno sklype esantį sovietinį bunkerį. Dabar to padaryti nebegaliu, nes jis apsitvėrė savo valdas. Liko vienintelis nedidelis pravažiavimas pro senas dirbtuves. O kas gali garantuoti, kad žmonės taip pat nesugalvos jo užsitverti? Juk tai – privati teritorija. Pro kur man tada reikėtų įvažiuoti į savo sklypą? Jei neliktų medžių, neliktų ir problemos“, – svarstė Vygandas Badaitis.

Būna atvejų, kai žmonės atsistoja prieš techniką ir neleidžia pajudėti, po ratais kaišioja akėčias.

Teko raminti aistras

Gavęs Savivaldybės ekologo leidimą šalinti dalį medžių Vygandas Kušlys darbus atlikti paprašė UAB „Judrės medis“ specialistų. Šie už paslaugą pasisiūlė neimti pinigų, o vietoje jų paprašė leisti pasiimti nukirstą medieną. Ją įmonės darbuotojai naudoja biokuro gamybai.

Šios savaitės pradžioje medžių kirtimo darbus turėję pradėti darbininkai su specialia technika atvyko į Gudkaimį, tačiau jiems kelią pastojo grupelė susirinkusių žmonių. Jie ėmė prieštarauti, kad kirtėjai rūpinasi tik savo interesais, visiškai nežiūrėdami vietinių gyventojų gerovės.

„Jūs iškirsite medžius, paliksite betvarkę ir išvažiuosite savo keliais, o mums čia reikės gyventi. Tokiu atveju galima visus medžius išpjauti ir palikti plynus laukus“, – į kirtimo darbų vykdyti atvykusį UAB „Judrės medis“ atstovą Mindaugą Bačkierių kreipėsi Gudkaimio bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis.

Vyras teigė nesuprantantis, kam šie medžiai gali trukdyti. Anot R. Žemaičio, jei jie iš tikro kelia pavojų sandėliui, tuomet pakaktų apgenėti. Bendruomenės pirmininkui užkliuvo ir faktas, kad tuopas pjauti ketinanti bendrovė planuoja pašalinti tik medžių kamienus, tačiau kelmus žada palikti.

Susirinkusiųjų aistroms įsisiūbavus, situaciją suvaldyti pabandė Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Jo teigimu, pjauti reikėtų tik tuos medžius, kurie išties kelia pavojų. Taip pat prieš imantis darbų, anot jo, būtina gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). To iki šiol dar nebuvo padaryta. V. Kušlys pažadėjo į NŽT kreiptis jau artimiausiu metu.

Problema – malkos?

Susirinkusiesiems audringai svarstant, pjauti ar nepjauti medžius, po truputį ėmė aiškėti galimai tikroji nesutarimų priežastis. Ją, nežinia, norėdamas ar ne, išdavė Kybartų seniūnas.

„Seniūnijai naudinga, kad įmonė išpjauna pavojingus medžius. Mes rasime būdą, kaip pasirūpinti kelmais. Juos šalinti bus daug pigiau nei visus medžius. Suprantu, kad įmonė už paslaugas nori pasiimti medieną, bet jos reikia ir bendruomenės reikmėms. Tad gal gavę NŽT leidimą iškirskite tik tas tuopas, kurios kelia grėsmę pastatui, o likusius medžius rudenį išsipjaus patys bendruomenės nariai“, – savo pasiūlymą pateikė R. Šunokas.

Jam linksėdamas pritarė Gudkaimio bendruomenės pirmininkas R. Žemaitis bei kai kurie kiti susirinkusieji. Ši situacija tarsi sufleruoja, kad dalis kaimo bendruomenės atstovų nenori leisti kirsti prie ŽŪK „Olrevita“ pastato augančių medžių visai ne dėl to, kad siekia išsaugoti kuo daugiau žalumos. Greičiausiai tikrasis jų noras – prieš šaltąjį sezoną apsirūpinti malkomis. Aišku, to viešai niekas nepripažino.

„Per 16 darbo metų su panašiomis situacijomis susidurti teko ne kartą. Tai – įprastas reiškinys. Būna atvejų, kai žmonės atsistoja prieš mūsų techniką ir neleidžia pajudėti. Kartais po ratais kaišioja akėčias ar kitus aštrius daiktus. Įprastai su gyventojais siekiame geranoriškai susitarti. Tikrai galime dalį medienos palikti seniūnijos ar bendruomenės reikmėms. Svarbiausia – gražiai kalbėtis, o ne šaukti vieni ant kitų. Jei šioje vietoje augtų ąžuolai, mes net nebandytume jų kirsti. Tai – vertingi medžiai, priešingai nei tuopos. Šios tikrai gali nuo stipresnio vėjo nulūžti ir sugadinti šalimais esantį pastatą“, – teigė UAB „Judrės medis“ atstovas M. Bačkierius.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---