Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

Veldama Asta Radzevičienė prie darbo stalo praleidžia ištisas valandas.

Autorės nuotr.

Vilkaviškietę Astą Radzevičienę galima vadinti tikra auksaranke. Moteris siuva, piešia, užsiima įvairiomis meninėmis veiklomis, o didžiąją savo laisvalaikio dalį skiria šlepečių vėlimui.

Parodė dėstytoja

Prieš daugiau nei šešerius metus vilkaviškietė suprato, kad nori savo gyvenime pokyčių. Moteris nusprendė įgyti profesiją ir išmokti siuvimo paslapčių. Tiesa, su šiuo amatu ji buvo susipažinusi anksčiau. Dar mokykloje Asta savarankiškai mokėsi siūti.

„Sovietmečiu nebuvo tokio didelio rūbų pasirinkimo, todėl reikėjo suktis iš to, ką turėjome. Ne kartą iš tėčio išardytų senų marškinių buvau pasisiuvusi įvairių rūbų, retkarčiais nusipirkdavau audinių parduotuvėje – galėdavau eksperimentuoti. Niekur šio amato nesimokiau profesionalai, todėl atsiradus galimybei susidomėjau“, – pasakojo A. Radzevičienė.

Pasak pašnekovės, vienos paskaitos metu dėstytoja pamokė, kaip reikia dirbti su vilna ir velti šlepetes. Vilkaviškietė nesitikėjo, kad ši veikla jai taip patiks. Tačiau prieš šešerius metus į rankas paėmusi šį pluoštą vilkaviškietė jo taip ir nepaleido.

Ilgas procesas

Moteris neslepia, kad vilnonių šlepečių gamyba – ilgas procesas. Veliant naudojamas karštas vanduo, natūralus alyvuogių muilas ir vilna. Kol pavyksta išgauti tinkamą apavo formą, viskas trunka kelias dienas.

„Pradžioje reikia pasidaryti tinkamą iškarpą. Pėdos, apibrėžtos popieriuje, kontūrą reikia padidinti iš visų pusių bent 4 centimetrais. Nors iškarpa išeina tris kartus didesnė, tačiau džiūdama vilna traukiasi ir taip šlepetės tampa tinkamo dydžio. Vėliau ant iškarpos vienodais, tolygiais kuokšteliais reikia suguldyti kelis vilnos sluoksnius, nuolat šlapinti muiluotu vandeniu, vynioti į specialų bambukinį kilimėlį ir kočioti. Kai veltinis įgauna tinkamą formą, reikia jį prakirpti, išimti iškarpą, o šlepetes dėti ant specialių kurpalių ir laukti, kol išdžius“, – apie gamybos procesą pasakojo A. Radzevičienė.

Būna, jog nuo intensyvaus vėlimo moteriai skauda riešus, nugarą, nuo ilgo buvimo vandenyje kenčia rankų oda. Pasak pašnekovės, reikia bent kelių dienų, kol šlepetės išdžiūsta, ir tik tada jas galima dekoruoti.

„Tai labai ilgas darbas. Būna dienų, kai vilna labai sunkiai veliasi, tada tenka padirbėti žymiai ilgiau, o kur dar visos dekoracijos, kurias kuriu rankomis... Kartais siuvinėju įvairius ornamentus, dekoruoju karoliukais, gėlėmis ar kitokiomis detalėmis. Beveik visos šlepetės turi specialų ortopedinį vidpadį“, – pasakojo vilkaviškietė.

Atsižvelgia į pomėgius

Šlepetes A. Radzevičienė dažniausiai velia iš Tirolio, zelandietiškos, merino vilnų. Pasak pašnekovės, šio pluošto gaminiai pasižymi puikiomis termoreguliacinėmis savybėmis, todėl kojos kvėpuoja ir neprakaituoja. Kad šlepetės neslystų, Asta jų padą gamina iš specialios gumos. A. Radzevičienė gaminius iš vilnos dažniausiai dovanoja artimiesiems, draugams, ne vieną šlepečių porą moteris yra išsiuntusi į užsienį giminaičiams.

„Stengiuosi, kad kiekviena veltinių pora būtų vis kitokia, todėl prieš pradėdama dirbti pagalvoju apie žmogų, jo pomėgius, darbą, laisvalaikį, mėgstamas spalvas. Pavyzdžiui, mano draugė labai myli katinus, todėl jos šlepetes dekoravau minėtais gyvūnais. Vienam mano bičiuliui labai patinka futbolas, todėl jo šlepetes išpuošiau futbolo kamuoliais, kai kurie artimieji ant veltinukų paprašo išsiuvinėti pirmąsias jų vardų raides“, – pasakojo A. Radzevičienė.

Svajoja apie dirbtuves

Vilkaviškietė užsiminė, jog ateityje svajoja surengti savo gaminių parodą, tačiau didžiausias moteris siekis – atsidaryti dirbtuves, kuriose galėtų praleisti ištisas dienas. Moteris norėtų savo gaminius pristatyti ir platesnei visuomenei, prekiauti veltiniais gaminiais mugėse, parodose.

Kai nori pailsėti nuo buities darbų, moteris į rankas ima ne tik vilną. Dažnai Asta prisėda ir prie siuvimo mašinos. Moteris iš antrinių žaliavų siuva prijuostes, pižamas, naktinius marškinius, patalynę, pirkinių krepšelius. Moteris dažnai iš artimųjų išgirsta raginimų pradėti gaminti papuošalus, tačiau tam dar nesiryžta.

Galerija: Veltiniai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---