„Santaka“ / Kad sodas džiugintų derliumi ir grožiu / Sode ir darže

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje dovanoja slyvas. Pasiskinti reikia patiems. Tel. 8 652 28 667.
Galioja iki: 2021-10-01 13:01:01

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-04 08:25:57



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sode ir darže

Dalinkitės:  


Prieš sodinant tiek vaismedžius, tiek dekoratyvinius medelius reikėtų pasiskaityti specialistų rekomendacijas.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Kad sodas džiugintų derliumi ir grožiu


Pavasarį pasisodinę vaismedžių ir vaiskrūmių, po metų kitų mėgausimės derliumi, o gražiai sutvarkytas sodas teiks estetinį pasigėrėjimą. Kad mūsų darbas būtų vaisingas, prisiminkime kai kuriuos patarimus.

Vietos sodui parinkimas

Labiausiai tinka pakilesnio reljefo vietos ‒ jose nebūna per šlapia, žiemą šaltas oras nukeliauja į žemesnes vietas ir vaismedžiai auga sveikesni bei derlingesni. Lygumose sąlygos yra prastesnės, ypač jei ten vyrauja sunkesni dirvožemiai. Vaismedžių ir vaiskrūmių nereikėtų sodinti į daubas – jose dažniausiai per šlapia ir per šalta – žiemą augalai pašals arba iššals, pavasario šalnos pakąs žiedus, augalai bus ligoti.

Reikliausi yra persikai, abrikosai, trešnės ir vyšnios. Persikus ir abrikosus patartina sodinti tik saulėtose šiltesnio mikroklimato vietose, apsaugotose nuo žvarbių vėjų.

Dirvos paruošimas

Labai gerai, kai sodui skirtame plote yra išnaikintos daugiametės piktžolės, dirva patręšta, suarta ir prieš sodinimą sukultivuota. Jei tenka sodinti į prastesnę vietą, pavyzdžiui, veją, dirvožemį tenka paruošti.


Pradžioje nuimama velėna ir iškasama šiek tiek didesnė sodinimo duobė (skersmuo – 80 cm, gylis ‒ 40 cm). Į žemę galima įmaišyti neutralizuoto durpių substrato arba komposto. Mažiau derlingus dirvožemius patartina patręšti mineralinėmis trąšomis. Į vieną sodinimo duobę reikėtų berti 100–150 g superfosfato ir 50–100 g kalio sulfato. Tinka ir kompleksinės trąšos, kuriose yra mažai (iki 5 proc.) azoto ir daug fosforo bei kalio, pvz., NPK 5-15-20. Azotu tręšti reikia kiek vėliau, po sodinimo praėjus maždaug mėnesiui. Pirmaisiais metais augalų šaknų zonoje patartina išberti saujelę amonio salietros.

Šilauogėms – rūgšti terpė

Šilauogės gerai auga ir dera tik rūgščiame dirvožemyje. Jei jis neutralus arba šarminis, sodinimo vietą reikia paruošti.

Iškasamos apie 1 m pločio ir 0, 5 m gylio duobės, užpildomos šilauogėms specialiai paruoštu substratu iš rūgščių (pH apie 4) durpių ir medžio žievės. Ant dugno galima papilti 5–10 cm rupaus smėlio arba žvyro sluoksnį. Sodinimo duobes substratu užpilti reikėtų iš anksto, kad jis gerai suslūgtų.


Pavasarį sodinamoms šilauogėms sodinimo vietą geriausia paruošti iš rudens, kad substratas suslūgtų.

Kokį atstumą palikti?

Pavasarį vaismedžius ir vaiskrūmius geriausia pasodinti iki vegetacijos pradžios, išėjus pašalui ir kiek pradžiūvus dirvai. Sodinant į per šlapią dirvą, sugadinama jos struktūra ir pabloginamos šaknų augimo sąlygos. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, lengvesnėse dirvose vaismedžius ir vaiskrūmius galima sodinti kovo antroje pusėje ir visą balandį. Vėliau, sodinukams sulapojus, augalai sunkiau prigyja ir labiau nukenčia nuo pastaraisiais metais dažnai pasitaikančių sausrų. Vazonuose parduodamus sodinukus galima sodinti beveik visada, išskyrus žiemos laikotarpį, kai dirva įšalusi.

Tarp vaismedžių ir vaiskrūmių sode reikia palikti tarpus, atsižvelgiant į augalų rūšį, veislę, poskiepį ir auginimo būdą. Augios obelys, kriaušės ir trešnės eilėse sodinamos kas 4–5 m, vidutinio augumo obelys ‒ kas 3–3, 5 m, pusiau žemaūgės ‒ kas 1, 5–2, 5 m, žemaūgės ‒ kas 1–2 m. Tarp vyšnių ir slyvų, priklausomai nuo veislės, paliekami 2–3 m tarpai, avietės sodinamos 0, 3–0, 5 m atstumu, šilauogės, rankomis skinti skirti serbentai ir agrastai ‒ kas 1–1, 5 m. Tarpai tarp eilių turėtų būti apie 1, 3–1, 5 karto didesni nei numatomas vaismedžių aukštis.


Pasirengimas ir sodinimas

Iki sodinimo augalų šaknis reikia saugoti nuo išdžiūvimo. Jas patartina sudrėkinti ir įkišti į platų polietileninį maišą arba apvynioti polietileno plėvele.

Itin rūpestingai reikia elgtis su pradėjusiais sprogti sodinukais.

Jei parsivežtų augalų negalima iškart pasodinti, juos reikia prikasti, geriausia – ten, kur krinta šešėlis: augalų neįkaitins saulė, jie lėčiau prabus iš priverstinės ramybės. Iškasama didesnė duobė, kad tilptų šaknys, jos užkasamos žemėmis.

Sodinamų vaismedžių šaknys duobėje turi pasiskleisti kiek galima vienodžiau į visas puses. Aplūžusias ir per ilgas šaknis reikia nukirpti, kad neužsilenktų. Sodinukas statomas ant duobės dugne padaryto kauburėlio. Užpylus sluoksnį žemių, jos apmindomos, kad geriau priglustų prie šaknų. Baigus sodinti, reikia palieti. Kuo didesnė duobė buvo iškasta, tuo daugiau reikia vandens. Jam susigėrus, ant viršaus dar užberiamas plonas sluoksnis sausesnės žemės.

Obelų, kriaušių, vyšnių ir trešnių sodinukai su sėkliniais poskiepiais sodinami iki šaknies kaklelio. Skėstašakes (kaukazines) skiepytas slyvas reikia sodinti truputį giliau skiepijimo vietos.

Taip pasodinti medeliai išaugina mažiau poskiepio atžalų. Vaismedžiai su vegetatyviniais (žemaūgiais, pusiau žemaūgiais ir vidutinio augumo) poskiepiais sodinami tokiu gyliu, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės paviršiaus. Kuo ilgesnė poskiepio dalis paliekama virš žemės, tuo žemesni auga medeliai.

Serbentai ir agrastai sodinami giliau ‒ jų šaknies kaklelis turi būti 6–8 cm po žeme. Taip pasodinus susiformuoja vešlesni vaiskrūmiai, jie būna ilgaamžiškesni.

Aviečių šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi, tik lengvose dirvose galima sodinti apie 5 cm giliau.

Genėjimo niuansai

Įsigijus vienamečius skiepus be vainiko (šoninių ūglių), viršūnę virš pumpuro reikia patrumpinti maždaug 90 cm aukštyje. Kai sodinukų šoninės šakelės yra per arti žemės arba jie turi tik pavienius šoninius ūglius, visi šoniniai dariniai pašalinami, o viršūnė nukerpama minėtame aukštyje.

Jei sodinukai su vainiku yra 70–90 cm aukščio, jų viršūnė patrumpinama apie 50–60 cm virš aukščiausiai esančio šoninio ūglio. Labai ilgi šoniniai ūgliai taip pat šiek tiek patrumpinami. Vainiko pirmajame aukšte vaismedžiams reikalingos 3–5 šakos. Jei šoninių ūglių yra daugiau, jų perteklius pašalinamas.


Jei šoniniai ūgliai auga stačiai į viršų, juos patartina atlenkti į horizontalią padėtį ir pririšti virvele prie kamieno apačios arba atraminio kuolo. Šakoms įgavus norimą augimo kryptį, virvelė atrišama.

Stipriausius vertikaliai augančius ir su viršūne konkuruojančius ūglius būtina pašalinti, kad vaismedis turėtų vieną liemenį ir nebūtų su viršūne konkuruojančių išlūžtančių šakų.

Agrastų ir serbentų ūgliai trumpinami, virš žemės paliekant 2–3 pumpurus. Iš jų išaugs stiprūs ūgliai, vaiskrūmis bus vešlesnis. Jei ūglių daug, dalį galima palikti netrumpintų.

Dr. Juozas LANAUSKAS

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro

Sodininkystės ir daržininkystės instituto

Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas



Publikuota: 2021-04-01 09:52:39

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi pagerbti aštuoni vilkaviškiečiai
* Paminėta Holokausto 80 metų sukaktis
* Metų ūkio savininkai stengiasi numatyti kelis žingsnius į priekį
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar šį rudenį skiepysitės nuo gripo?
Taip, kaip ir kasmet.
Šiemet ne – užteks skiepo nuo koronaviruso.
Nuo gripo nesiskiepiju.
Dar neapsisprendžiau.



Kalbos patarimai

Kaip vertinamas žodis „brukas“?
Brukas – senoji svetimybė, dabar vartotina grindinys: Pirmasis sustojimas turistus pradžiugino gražiu ir gerai išsilaikiusiu grindiniu. Senosios svetimybės įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas