„Santaka“ / Kompensacija skatins nuotekas tvarkyti neteršiant gamtos / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Seni Alvito nuotekų valymo įrenginiai valo tik nedidelės dalies alvitiečių nuotekas. „O kur jas deda kiti gyventojai? Visai čia pat teka Širvinta, ir kas žino, kiek teršalų į ją suteka“, – kalbėjo Tarybos narys Rimvydas Palubinskas.

Autorės nuotr.


Kompensacija skatins nuotekas tvarkyti neteršiant gamtos

Eglė MIČIULIENĖ


Nors centralizuotos nuotekų valymo sistemos išrastos daugiau nei prieš šimtą metų, labai didelė dalis civilizuoto pasaulio jomis iki šiol nesinaudoja. Šio patogumo neturi ir beveik pusė Vilkaviškio rajono gyventojų. Tačiau tie, kurie nuotekų valymo įrenginius nuspręs įsirengti patys, netrukus galės kreiptis į Savivaldybės administraciją ir atgauti dalį savo išleistų pinigų.

Centralizuotai – tik 53 proc.

Sprendimo projektą rajono gyventojams kompensuoti dalį buitinių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo išlaidų pasiūlė Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Rimvydas Palubinskas.

„Šiandien tik 53 proc. Vilkaviškio rajono gyventojų namų ūkių nuotekų tvarkoma centralizuotu būdu. Kiek iš tų likusių 47 proc. žmonių nuotekas tvarko legaliai, kiek nelegaliai ar paviršutiniškai – sunku pasakyti, nes niekas to netikrina. Kur nuotekas deda Vištyčio, Gražiškių, kitų kaimų žmonės? Kas kaupia rezervuaruose, kas samdo traktorius ir veža į laukus ar dar kažkur. Ši problema pas mus – neabejotinai opi“, – kalbėjo R. Palubinskas.

Alvito bendruomenei pirmininkaujantis Tarybos narys sakė, kad ir jo gimtajame Alvite iki šiol nuotekos centralizuotai surenkamos tik iš kelių daugiabučių ir dar vieno kito namo, visi kiti gyventojai tvarkosi kaip išmano.


„Netrukus centralizuotus nuotekų tinklus įrengs Maldėnuose, o šios gyvenvietės nuotekos bus surenkamos Alvito nuotekų valykloje, kurią rengiamasi renovuoti. Tačiau paradoksas – patys alvitiečiai ir toliau liks be nuotekų tinklų. Tiesa, nuotekų valymo įrenginiai Alvite bus atnaujinti su galimybe ateityje padidinti jų našumą ir prijungti alvitiečių nuotekas. Tačiau šiandien apie jokias europines investicijas šioje srityje nieko nekalbama. Šalia gyvenvietės teka Širvinta, čia pat Alvito ežeras – štai taip ir keliamas vandens lygis...“ – šaržavo R. Palubinskas.

Domėjosi kitų patirtimi

Tarybos narys sakė pasidomėjęs kitų rajonų gerąja patirtimi ir sužinojęs, kad nemažai Lietuvos savivaldybių jau turi pasitvirtinusios dalinio nuotekų valymo įrenginių, kai kur – ir rezervuarų įsirengimo kompensavimo mechanizmą, tik sumos tam numatytos skirtingos.

„Mūsų Savivaldybė šiemet tam iš viso skyrė 20 tūkst. eurų. Pasidžiaukime, kad pradžia yra. O kai bus paklausa, gal ir metų eigoje persvarstant biudžetą šiam reikalui atsiras daugiau pinigų“, – kalbėjo naują tvarką inicijavęs Tarybos narys.


Rajono Taryba patvirtino, jog kvietimą teikti paraiškas valymo įrenginių įrengimo daliniam kompensavimui gauti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija kasmet skelbs ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. Šiuo metu kvietimas dar nepaskelbtas, tačiau R. Palubinskas sakė, kad susidomėjimas galimybe gauti kompensaciją už valymo įrenginius jau dabar yra labai didelis.

„Žmonės kažkur išgirdo, paskaitė ir skambina, teiraujasi. Atsirado ir tokių, kurie jau ir nepatenkinti, reiškia pretenzijas, kad, pavyzdžiui, nenumatyta kompensacija už anksčiau pastatytus įrenginius. Mat į kompensacijas gali pretenduoti tik tie žmonės, kurie valymo įrenginius įsirengė ne anksčiau kaip nuo šių metų sausio 1 d.“, – pasakojo R. Palubinskas.

Iki 50 proc. įrenginių vertės

Kompensacija už nuotekų valymo įrenginius bus skiriama iš Savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ir Savivaldybės biudžeto.

Paraiškas įrengtų valymo įrenginių daliniam kompensavimui gauti gali teikti Vilkaviškio rajono seniūnijų individualių ir daugiabučių namų gyventojai. Tačiau ne visi, o tik tie, kurie neturi techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ir tokių tinklų jų gyvenamojoje vietovėje neplanuojama įrengti per artimiausius 3 metus (tai turės paliudyti UAB „Vilkaviškio vandenys“ išduota pažyma).


Tarybos patvirtintame apraše numatyta individualių namų savininkams kompensuoti iki 50 proc. įrenginių vertės (visų išlaidų sumos), bet ne daugiau kaip 700 Eur, o dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams – iki 50 proc. įrenginių vertės, bet ne daugiau kaip 500 Eur vienam butui.

„Gaila, bet lėšų visiems tikrai neužteks: pagal numatytą sumą gali būti patenkintas 20–21 prašymas. Pagal tai, kiek žmonių kreipėsi iki šios dienos, manau, bus labai gerai, jei patenkinsime bent trečdalį prašymų“, – sakė R. Palubinskas.

Tarybos nario teigimu, keturių asmenų šeimai, sunaudojančiai iki 0, 9 m³ vandens per parą, įsirengti valymo įrenginius kainuotų nuo 1, 5 tūkst. Eur.

Reikės surinkti dokumentus

Pretenduojantieji gauti šią paramą į Savivaldybę galės kreiptis iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

R. Palubinskas pabrėžė, kad pinigai bus skiriami tik „pagal faktą“, t. y. tiktai pasistačius įrenginius. Taip bus eliminuota galimybė pasiimti pinigus, bet neįgyvendinti deklaruotų tikslų. Todėl, be nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, gyvenamosios vietos deklaracijos, kitų savininkų (jei žemės sklypas priklauso ne vienam savininkui) bei Nacionalinės žemės tarnybos rašytinių sutikimų, reikės pateikti ir įrenginių pirkimo bei įrengimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriais remiantis bus skiriama kompensacija. Ar valymo įrenginiai tikrai pastatyti ir funkcionuoja, patikrins į vietą atvažiavusi komisija.

Jei paraiškų teikėjų atsiras daugiau nei galimybių skirti kompensacijas, jos bus skirstomos pagal prioritetus: pirmenybė numatyta gausioms šeimoms, socialinę paramą gaunantiems asmenims, neįgaliesiems, taip pat į rezervinį sąrašą kompensacijai gauti įrašytiems gyventojams.

Tad kreipiantis kompensacijos reikės pateikti ir prioritetus įrodančius dokumentus.

Tarybos narys akcentavo, kad kompensuojama gali būti tik už valymo įrenginius, už rezervuarų (nuotekų kaupyklų) įrengimą kompensacija nenumatyta.

Kaip priversti jungtis?

R. Palubinskas priminė ir tai, kad dalis rajono gyventojų turi galimybę jungtis prie jau išvedžiotų nuotekų tinklų, tačiau iki šiol to nėra padarę.

„Europos Sąjunga grūmoja pirštu, kad Lietuva paėmusi europinius pinigus, bet sąlygų neįgyvendina. Tačiau nėra mechanizmo, kuris priverstų žmones jungtis prie tinklų. Mano žiniomis, tokių ūkių mūsų rajone grubiai yra apie pusantro šimto. Svarstėme, ką daryti, netgi siūliau iš dalies kompensuoti prisijungimą prie nuotekų tinklų tiems, kas vis dar neprisijungė. Juk mums visiems aktualu, kad nuotekos būtų valomos“, – kalbėjo Tarybos narys.

Tačiau jis pripažino, jog tai nebūtų sąžininga visų kitų prie tinklų jau prisijungusių ar net galimybės jungtis neturinčių gyventojų atžvilgiu.


Taigi svarstoma, kaip atrasti mechanizmą suaktyvinti ar net priversti žmones tvarkyti nuotekas taip, kad jos neterštų aplinkos.

„Matyt, tai priklausys ir nuo to, kiek bus aktyvi Savivaldybės administracija, kiek ji bendradarbiaus su Aplinkos apsaugos departamentu, ar bus tikrinama ir skiriamos baudos tiems, kas piktybiškai nesijungia turėdami tam visas galimybes. Taigi visomis nuotekų valymo temomis kalbamės ir ieškome geriausių sprendimų“, – dėstė R. Palubinskas.



Publikuota: 2021-03-26 08:09:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai