„Santaka“ / Buvusius verslo partnerius supjudė dideli pinigai / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-11-07 09:16:21



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Toje vietoje, kur turėjo iškilti vėjo jėgainės, vėl darbavosi galinga technika, iškasusi po žeme paslėptas statybines atliekas.

lrt.lt nuotr.


Buvusius verslo partnerius supjudė dideli pinigai

Eglė KVIESULAITIENĖ


Prieš šešerius metus prasidėjusioje vėjo jėgainių istorijoje dar nepadėtas taškas. Trys praturtėti ketinę verslininkai viltims subliuškus santykius vis dar aiškinasi teismuose, tačiau didžiausi nemalonumai gresia aferoje taip pat dalyvavusiam ir pretenzingus planus kolegoms verslininkams padėjusiam įgyvendinti UAB „Gintrėja“ vadovui.

Statė be leidimų

Apie skandalais prasidėjusią vėjo jėgainių istoriją „Santaka“ rašė ne kartą. Mat kai dar 2015 metais Ryčiui Žemaitaičiui ir jo seseriai priklausančioje žemėje ėmė burgzti technika ir Mažųjų Būdežerių kaimo bei aplink esančių sodų bendrijų gyventojai sužinojo, kad jų pašonėje bus statomos keturios vėjo jėgainės, kilo nepasitenkinimo banga. Žmonės protestavo dėl galimos žalos jų sveikatai, rašė skundus, kai be jokių leidimų statybai laukuose buvo įrenginėjamos aikštelės jėgainėms.

Gyventojai stebėjo, kaip laukuose dirba vilkaviškiečiui verslininkui Gintarui Brokevičiui priklausančios UAB „Gintrėja“ technika: keturiose vietose buvo nukastas ir išvežtas paviršinis dirvožemio sluoksnis, pripilta statybinio laužo, žvyro ir taip sutvirtintas gruntas jėgainėms.


Tuomet jėgainių verslui atstovavęs, Marijampolėje registruotos UAB „Rigedus“ direktoriumi Raimundu Jakštu prisistatęs vyras žurnalistams tvirtino, kad jokios nelegalios statybos laukuose nevyksta. Tiesiog jo vadovaujama bendrovė, turinti daugiau vėjo jėgainių, išsinuomojo žemės sklypus iš ūkininko R. Žemaitaičio ir atlieka geologinius tyrimus, ar toje vietoje ekonomiškai apsimokėtų statyti elektros gamybos įrenginius.

Kad verslininkas tuomet melavo, paaiškėjo netrukus, mat jau po kelių savaičių į laukus stambiagabaričiai vilkikai atgabeno vėjo jėgainių įrangą. Tik iki tol dokumentuose minėtos jėgainių statytojos UAB „Rigedus“ nebebuvo likę nė kvapo, o R. Jakštu pasivadinęs vyras jau prisistatė kaip UAB „Dumesta ir Ko“ vadovas.

Planai sužlugo

Tada ir išaiškėjo, kad, be UAB „Dumesta ir Ko“, jėgaines Mažųjų Būdežerių kaime statys ir pats žemės savininkas R. Žemaitaitis bei vilkaviškiečio verslininko Vaidučio Vidžiūno UAB „Vilkvėja“, kuri išsinuomojo žemės sklypus net dviem jėgainėms. Statybas be leidimo pradėję verslininkai tikėjosi apeiti įstatymus ir įsukti pelningą biznį.

Rajono Savivaldybės tarybai nepritarus tokioms statyboms prasidėjo teismai ir dar nežinia, kuo būtų baigusis turtingų verslininkų ir Savivaldybės kova, jei ne Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, nubrėžęs ribas, kuriose dėl trikdžių karo aviacijai negalima statyti vėjo jėgainių. Į „raudonąją“ kariuomenės zoną pateko kone visas pasienyje su Rusija esantis mūsų rajonas.


Šis respublikinio lygio sprendimas galutinai sužlugdė verslininkų viltis uždirbti pinigų iš vėjo „malūnų“. 15 metų terminui pasirašytas žemės nuomos sutartis verslininkai su R. Žemaitaičiu ir jo seserimi nutraukė, o apsukrumo nestokojantis V. Vidžiūnas netgi sugebėjo parduoti savo vėjo jėgainę.

Melavo nuo pradžių

Labiausiai šioje situacijoje nukentėjo R. Žemaitaitis, ne tik investavęs pinigų į brangią jėgainės įrangą ir aikštelę, kurios įrengimas jam atsiėjo 15 tūkst. eurų, netekęs žadėtų nuompinigių, bet priedo gavęs „palikimą“ – statybinėmis atliekomis užterštą žemę, kurioje vykdyti ūkinės veiklos nebegalėjo. Buvusių verslo partnerių paprašęs pasirūpinti jų nuomotų žemės sklypų sutvarkymu, R. Žemaitaitis, paprastai tariant, buvo pasiųstas velniop.

Tiesa, UAB „Dumesta ir Ko“ vadovas tvirtino nebėgęs nuo atsakomybės ir ketinęs sutvarkyti aikštelę, tačiau tokiems planams nepakako pinigų. Visgi dėl nepasisekusių biznio planų krūvas pinigų praradęs V. Vidžiūnas neketino dar labiau klimpti į nuostolius.

Kad šiame verslo plane nuo pat pradžių ne viskas buvo skaidru, žurnalistams įtarimų kilo iš karto. Mat netrukus paaiškėjo, kad Raimundu Jakštu prisistatinėjęs vyras iš tiesų yra Saulius Kavaliauskas. Kokiu tikslu verslininkas slėpė tikrąją savo pavardę, o UAB „Rigedus“ staiga tapo UAB „Dumesta ir Ko“, žino tik patys painios istorijos dalyviai.


Paskelbė bankrotą

Užvirus teismams tiek UAB „Dumesta ir Ko“, tiek UAB „Vilkvėja“ bankrutavo, tad jų turtu iki šiol rūpinasi bankrotų administratoriai.

R. Žemaitaičio sesers ieškinį bendrovei „Dumesta ir Ko“ teismas jau patenkino. Iš bendrovės žemės savininkei priteista 400 tūkst. Eur nuostoliams atlyginti. Tačiau UAB „Dumesta ir Ko“ jau priklauso nebe S. Kavaliauskui, o V. Vidžiūno dukrai Irmai. Mat pritrūkęs pinigų jėgainių statybai S. Kavaliauskas jų pasiskolino iš verslo partnerio UAB „Vilkvėja“, kaip garantą sutikęs perrašyti savo bendrovės akcijas.

Taigi šioje istorijoje nukentėjęs S. Kavaliauskas dabar kartu su R. Žemaitaičiu stojo į kovą prieš buvusį verslo partnerį V. Vidžiūną. Vyrai nusprendė pamokyti juos „išdūrusį“ seną pažįstamą, iš klampios istorijos sugebėjusį išlipti su mažiausiais nuostoliais.

Išlošė visi

Kai R. Žemaitaitis kreipėsi į teismą reikalaudamas verslo partnerių atlyginti jam padarytą žalą, į teisėsaugos nemalonę pateko ir UAB „Gintrėja“ bei jos vadovas G. Brokevičius. Nors ir iki tol visi žinojo, kad sutvirtinant gruntą R. Žemaitaičio ir jo sesers žemėse buvo palaidotos statybinės atliekos, staiga kilo nematyto masto skandalas – aplinkosaugininkai apsižiūrėjo, kad žala padaryta ne tik žemę išnuomojusiam verslininkui, bet ir gamtai. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad po „nekaltu“ viršutiniu aikštelių grunto sluoksniu palaidoti 8 tūkstančiai tonų mišrių statybinių atliekų, kurios buvo atvežtos iš UAB „Vaiskona“ priklausančios teritorijos.

Tiesa, minėtos bendrovės aikštelėje buvo kaupiamos ne jai vienai priklausiusios statybinės atliekos. Ir nežinia, kiek dar laiko būtų ten gulėjusios, mat jų utilizacija atsieina tikrai nepigiai – per 100 eurų už toną. Visgi tąkart pasitaikius verslo planui išlošė visi – ir aikštelių užsakovai, ir atliekomis atsikratę jų savininkai, ir pigiau „prasisukę“ rangovai.

Tačiau baudžiamoji byla šioje istorijoje buvo iškelta tik UAB „Gintrėja“ vadovui G. Brokevičiui. Aplinkosaugininkai gamtai padarytą žalą įvertino 33 mln. eurų, kuriuos atlyginti turėtų aikšteles įrengusi bendrovė. Be viso to, G. Brokevičiui iškelta baudžiamoji byla, kurios tyrimas šiuo metu pristabdytas dėl sutrikusios įtariamojo sveikatos.

Saugojo įkalčius

Prie šios šešerius metus besitęsiančios istorijos šįkart privertė sugrįžti neseniai kilęs dar vienas skandalas, į kurį buvo sukviesti televizijų žurnalistai, advokatai, bankroto administratoriai, aplinkosaugininkai, policija. Juos sukvietė R. Žemaitaitis ir S. Kavaliauskas, sunerimę neva dėl to, kad bandoma sunaikinti įkalčius G. Brokevičiaus baudžiamojoje byloje – t. y. sutvarkyti statybinėmis atliekomis užterštus žemės sklypus.


Tačiau sukviesti pareigūnai galingos technikos, raususios iš žemės didžiulius betono luitus, nestabdė, nes įsitikino, kad nieko nelegalaus UAB „Vilkvėja“ bankroto administratorius nedaro – tiesiog vykdo teismo nutartį, kurią po ilgo šalių bylinėjimosi priėmė Lietuvos apeliacinis teismas.

Vietoj daugiau nei 500 tūkst. eurų, kuriuos R. Žemaitaitis ketino prisiteisti iš V. Vidžiūno žalai atlyginti, teismas priėmė pastarajam palankesnę nutartį – liepė sutvarkyti žemę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš išsinuomojant. Teismas įpareigojo UAB „Vilkvėja“ bankroto administratorių pašalinti R. Žemaitaičio sklype įrengtas 12 arų ploto aikšteles, išvežti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

Teismas motyvavo tuo, kad prisiteisęs atlygį už padarytą žalą pats R. Žemaitaitis vargiai būtų suinteresuotas investuoti didelius pinigus ir sutvarkyti užterštą savo žemę, nes jam tai būtų ekonomiškai nenaudinga. Mat viso jam nuosavybės teise priklausančio 14 ha žemės sklypo vertė – 79 tūkst. eurų, o užteršta sklypo dalis sudaro tik 1, 375 proc. viso ploto.

Tiesa, pats R. Žemaitaitis su tokiu teismo vertinimu nesutiko ir sakė apskundęs nutartį Aukščiausiajam teismui. Žemės savininkas tikino, kad jis kur kas labiau suinteresuotas ne pinigais, o tuo, kad nebūtų sunaikinti gamtai padarytos žalos įkalčiai.


Žala sumažėjo

Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje kontroliuojantis Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas paaiškino, kad visi įkalčiai ikiteisminiame tyrime yra užfiksuoti, gamtai padaryta žala suskaičiuota, tad pagrindo stabdyti teismo sprendimą tikrai nėra. Kita vertus, jei visi užteršti sklypai bus sutvarkyti ir statybinės atliekos išvežtos, gamtai padarytos žalos nebeliks. O tai reiškia, kad 33 mln. eurų G. Brokevičiui atlyginti nereikės.

Visgi prokuroras V. Nacikūnas pabrėžė, kad net ir nelikus žalos, baudžiamoji atsakomybė dėl padaryto nusikaltimo neišnyks. Už tokią veiką skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tiesa, tikimybė, kad bus pašalinta visa gamtai padaryta žala, – labai maža. Nes kiti du sklypai, kuriuose savo jėgaines ketino statyti pats R. Žemaitaitis ir S. Kavaliauskas, nesutvarkyti ir artimiausiu metu vargiai bus tvarkomi. Mat akivaizdu, kad žemės savininkui kur kas naudingiau būtų gauti didelius pinigus, nei dirbti kelis papildomus arus žemės.

Taigi kol kas UAB „Gintrėja“ direktoriui G. Brokevičiui gresia ne tik baudžiamoji atsakomybė. Jo bendrovės gamtai padaryta žala vis dar siekia keliolika milijonų eurų.




Galerija: Jėgainė




Publikuota: 2021-03-23 08:24:55

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pozicija dėl lieptų: gal ir nelegalu, bet tikrinti nėra kam
* Šeimos gydytoją senjoras apkaltino vakcinacijos sabotažu
* Prizinė vieta konkurse – už išmanųjį taromatą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas