Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Medicinos psichologė Virginija Klimašauskienė sakė, kad karantino metu daugiau psichologinių problemų patiria net vaikai.

Eglės KVIESULAITIENĖS nuotr.

Karantinui Lietuvoje tęsiantis vis dažniau išgirstame kalbų apie psichologinės sveikatos problemas šiuo neįprastu laikotarpiu. Norėdami susidoroti su emocinei sveikatai iškylančiais iššūkiais žmonės vis dažniau kreipiasi į psichologus.

Brandumo stoka

Vilkaviškio ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė Virginija Klimašauskienė sakė, kad karantino metu žmonės susiduria su daugybe įvairių jausmų.

– Karantinas – sudėtingas laikotarpis visiems žmonėms, nes sutrikdė įprastą gyvenimą: pasikeitė darbo ir poilsio režimas, bendravimas su kitais žmonėmis ir šeimos nariais. Reikia prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, įveikti įvairius iššūkius, išmokti gyventi kitaip, nei buvome įpratę. Kylantis stresas ir neužtikrintumas, nutrūkę socialiniai santykiai, finansinės problemos gali padidinti nerimą, miego problemas, irzlumą, bejėgiškumo jausmą, – pasakojo medicinos psichologė.

Kaip niekada dažnai socialinėje erdvėje pastebime žmones, kurie stengiasi paneigti viruso egzistavimą. Specialistai teigia, jog toks realybės neigimas yra pirmas psichologinių problemų požymis.

– Viruso neigimas parodo visuomenės ar asmens brandumo stoką. Pasak šalyje žinomo psichiatro, psichoterapeuto Raimundo Aleknos, kuo mažiau brandi visuomenė ar asmuo, tuo ilgiau jie užstringa neigimo fazėje, bando ignoruoti įvykusį faktą. Jei visuomenė brandesnė, ji greičiau pereina pykčio, kaltųjų paieškos fazę. Pyktis pasireiškia visais lygmenimis. Kaip ir dabar: vieni kaltina, kad valdžia per vėlai įvedė karantiną, kiti – kad apskritai įvedė ar kad karantino metu sąlygos yra per griežtos. Brandesnė visuomenė ir šį etapą išgyvena gana greitai ir sklandžiai, – įžvalgomis dalijosi V. Klimašauskienė.

Tarsi spąstuose

Medicinos psichologė teigė, jog kritinis mąstymas padeda mums atsirinkti tai, kas patikima ir tikra, skatina svarstyti alternatyvas, nuolat kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos, taip pat neprarasti sveiko proto, nepulti į paniką.

Daugelis žmonių per karantiną namuose jaučiasi įkalinti, tarsi įkliuvę į spąstus, todėl kyla diskomforto, nepasitenkinimo jausmas. Anot V. Klimašauskienės, kiekvienas žmogus galėtų sau padėti, jei sugebėtų pakeisti požiūrį į karantiną, o ne tik dejuoti ir laukti, kol šis pasibaigs. Pasak psichologės, susidariusioje situacijoje vertėtų pasinaudoti atsiradusia galimybe pakeisti savo gyvenimo įpročius. V. Klimašauskienė patarė išnaudoti laisvesnį laiką ir pradėti daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, dažniau bendrauti su šeimos nariais, susikurti naujus ritualus.

Siūlo įvertinti privalumus

Jau ne vieną mėnesį daugeliui žmonių tenka dirbti iš namų. Užsitęsus karantinui dažnai pritrūkstama motyvacijos darbui. Psichologė siūlo pirmiausia prisiminti ir įvertinti karantino teikiamus privalumus: nereikia gaišti laiko vykstant į darbovietę ir iš jos, dirbant iš namų lengviau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą.

Tačiau nesusitinkant su kolegomis dažnam trūksta bendravimo, o tai slegia emociškai, be to, dirbant namuose atsiranda kitų blaškančių veiksnių.

Kad nuotolinis darbas keltų kuo mažiau streso, psichologė pataria elgtis taip, lyg eitume į darbą: namuose susikurti tinkamą darbo vietą, nesėsti prie kompiuterio su pižama, paisyti įprastų darbo valandų. Tam, kad išlaikytumėte emocinį ryšį, stenkitės kuo daugiau komunikuoti su kolegomis. Juk šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę ne tik girdėti balsą, bet ir matytis, netgi įprastai drauge išgerti puodelį kavos.

Medikė neslepia, kad virusas paveikė ne tik jos pacientų, bet ir pačių gydytojų gyvenimą. Jie, dirbdami ligoninėje, kiekvieną dieną rizikuoja užsikrėsti COVID-19, virusą „parsinešti“ į namus, užkrėsti artimuosius.

– Epidemijos metu medikams stresą kelia pasikeitusios darbo sąlygos, sumažėję socialiniai kontaktai, intensyvus darbo grafikas, sumažėjusi socialinė parama, – pasakojo V. Klimašauskienė. – Todėl psichologinės konsultacijos medikams taip pat reikalingos.

Visgi psichologė patartų susitaikyti su esama situacija ir suprasti, kad pandemiją bei su ja susijusią izoliaciją, pasikeitusias gyvenimo sąlygas išgyvena visas pasaulis. Tad vertėtų nestresuoti, o ramiai priimti tai kaip duotybę, kurios neįmanoma pakeisti.

Morta INKRATAITĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---