|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-03-10 16:04
|
|
|
Nutirpus sniegui Matlaukio gyvenvietę ėmė semti didžiulės balos.
Andrius GRYGELAITIS
Atėjus kalendoriniam pavasariui ir pradėjus tirpti sniegui po truputį pradeda ryškėti įsisenėjusios melioracijos sistemų problemos. Šiemet jos bus sprendžiamos dar intensyviau nei ankstesniais metais.
Darbingi metai
Praėję metai už melioraciją atsakingiems Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistams buvo gana įtempti. Iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijos darbams mūsų rajone iš viso skirta 370 tūkst. eurų. Už šią sumą atlikta 12-os hidrotechninių statinių (užtvankų, tiltų ir pralaidų) priežiūros darbų, suremontuota ir išvalyta beveik 19 km griovių, nušienauta 39 km griovių šlaitų, sutvarkyta 12 avarinių gedimų.
Taip pat praėjusiais metais rajonui atiteko beveik 165 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Už šias lėšas suremontuota ir išvalyta dar 8,5 km griovių bei 1,5 km drenažo rinktuvų, 8 pralaidos bei 79 drenažo žiotys. Iš viso per pastaruosius dvejus metus iš šio fondo mūsų rajonui atiteko 369 tūkst. eurų.
Vilkaviškio rajono savivaldybė iš savo biudžeto taip pat kasmet skiria dalį lėšų melioracijos problemoms spręsti. Praėjusiais metais ši suma siekė 40 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus sutvarkyta net 12 objektų. Didžioji jų dalis – gyvenvietėse arba šalia jų, kur dėl melioracijos įrenginių gedimų vanduo sėmė gyventojų rūsius bei daržus. Šiais metais Savivaldybė panašioms problemoms spręsti yra numačiusi dar daugiau pinigų – 50 tūkst. eurų.
Vilkaviškio rajonui šiemet taip pat atiteks 270 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Už šią sumą toliau bus remontuojami ir šienaujami grioviai, tvarkomi avariniai drenažo sistemos gedimai, vykdoma hidrotechninių statinių priežiūra.
„Gaila, kad valstybės lėšų negalime naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbams. Jos skiriamos tik šalinti gedimus bei palaikyti tvarką“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.
Spręs įsisenėjusias problemas
Kurį laiką už melioraciją atsakingų Žemės ūkio skyriaus specialistų gretos buvo praretėjusios. Į užtarnautą poilsį išėjusio darbuotojo vietą tik praėjusių metų spalį užėmė Deimantė Maslauskienė. Iki tol ji dirbo privačiame sektoriuje. Specialistė teigė greitai apsipratusi naujose pareigose ir net nespėjusi pastebėti, kaip įsisuko į darbų sūkurį.
O darbų išties netrūksta. Kaip tik šiomis dienomis rajone turėtų būti pradėti įgyvendinti du Europos Sąjungos remiami melioracijos projektai. Projektui „Vilkaviškio rajono Alvito ir Dailučių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ skirtas 352,6 tūkst. eurų, o „Vilkaviškio rajono Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ – beveik 335 tūkst. eurų finansavimas.
„Už skirtas europines lėšas tvarkysime apie 33 km griovių ir juose esančius melioracijos statinius, taip pat Maldėnų gyvenvietės drenažą. Šioje vietovėje problemos jau įsisenėjusios. Čia esantys drenažo diametrai yra per maži per liūtis iš laukų atitekančiam vandens kiekiui pratekėti, o dėl blogos jo būklės vanduo nuolat užtvindo gyventojų rūsius. Su panašiomis problemomis susiduria ir Klausučių gyventojai, tad tvarkysime ir šio krašto melioracijos sistemą. Kadaise panašiai vargo ir kai kurie Pilviškių seniūnijos Ramoniškių kaimo gyventojai. Jų problemas pavyko išspręsti“, – kalbėjo L. Inkratienė.
Alvito ir Dailučių kadastrinėje vietovėje darbus vykdys UAB „Transvada“ iš Elektrėnų, o Klausučių ir Šiaudiniškių krašte dirbs UAB „Šakių hidrotechnika“.
Tvarkosi patys
Net ir sutvarkius kai kurias melioracijos sistemas rajone bus išspręsta tik dalis problemų. Didelės dalies melioracijos statinių būklė bloga ne tik mūsų rajone, tačiau ir visoje šalyje. Daug metų veikiantis drenažas funkcionuoja gana prastai, nuolat žmonėms kelia įvairių rūpesčių. Mūsų rajone bene prasčiausia melioracijos sistemų būklė yra Serdokų, Alvito, Patilčių, Girėnų, Daržininkų, Matlaukio, kai kuriose Pilviškių ir kitų seniūnijų kadastrinėse vietovėse.
Galbūt išspręsti įsisenėjusias problemas padėtų melioracijos fondas, apie kurio sukūrimą jau kalbama bemaž 5–6 metus. Besikeičiantys žemės ūkio ministrai šią idėją vis iškelia į prioritetų sąrašo viršūnę, tačiau jos įgyvendinti iki šiol taip ir nepavyksta. L. Inkratienė svarstė, kad toks fondas būtų naudingas daugeliui žemdirbių, tačiau kyla klausimas, ar visi jie sutiktų prie jo prisidėti. Mūsų rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistų žiniomis, dalis žemdirbių į šią idėją žiūri gana skeptiškai, tačiau yra ir ją palaikančiųjų.
„Bet kokiu atveju ūkininkai turėtų būti suinteresuoti, kad melioracijos sistemos sklandžiai veiktų, negestų. Juk dėl to jie gauna tiesioginę naudą! Aišku, žemdirbiams svarbu galimi melioracijos fondo prioritetai bei kryptys. Mūsų rajone yra nemažai ūkininkų, kurie patys savo laukuose tvarkosi melioracijos sistemos gedimus. Dalis iš jų šiam tikslui net turi nusipirkę ekskavatorius“, – pasakojo Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.
Prašo pakantumo
Tie, kurie neturi lėšų patys tvarkyti melioracijos sistemų gedimus, įprastai pagalbos kreipiasi į Savivaldybės atstovus. Praėjusiais metais Žemės ūkio skyriaus specialistai sulaukė 28 gyventojų prašymų suremontuoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Reikia pabrėžti, kad prašymai priimami visi, tačiau į ne visus juos atsižvelgiama. Pagal įstatymus už valstybines lėšas galima tvarkyti tik tuos rinktuvus, kurių skersmuo yra didesnis nei 12,5 cm. Be to, prieš tvarkant kokį nors objektą, Savivaldybės administracijos specialistai privalo gauti valstybės inspektoriaus leidimą. Šis įvertinęs situaciją nustato, ar tam tikra gyventojo iškelta problema turi avarinio gedimo požymių.
Keleto prašymų jau sulaukta ir šiemet. Tirpstantis sniegas vis labiau išryškina rajono melioracijos sistemos bėdas.
„Daugiausiai prašymų sulaukiame pavasarį, kai tik ūkininkai išvažiuoja į laukus, bei rudenį, jau nuėmus derlių. Kol kas sunku pasakyti, kiek gyventojų skundų sulauksime šiais metais. Dar reikia palaukti, kol atslūgs upėse vanduo. Galbūt tuose laukuose, kuriuose dabar telkšo didelės balos, jos greitai susigers į žemę. Pagal žiemą buvusį sniego kiekį, šiemet vandens laukuose nėra daug. Tai lėmė ir faktas, kad nebuvo didelio įšalo. Be to, dveji ankstesni metai buvo gana sausi, tad žemė įsisavino trūkstamą drėgmės kiekį. Įprastai sausais metais drenažo vamzdžius užkemša gilyn besiskverbiančios ir vandens beieškančios krūmų ir žolių šaknys. Jei šie metai bus lietingi, problemų dėl melioracijos įrenginių galime turėti itin daug“, – prognozavo L. Inkratienė.
Šiais metais numatyta itin daug melioracijos darbų, tad prašoma supratimo ir pakantumo tų ūkininkų, kurių laukuose jie vyks. Remontuojant griovius įprastai atstatomi jų projektiniai parametrai: iš griovio vagos pašalinamos grunto sąnašos, augmenija ir įvairūs kliuviniai, išvalomos drenažo žiotys, metro pločiu nuo griovių šlaitų ir pagriovių išnaikinami krūmai, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. Išvalytam gruntui paskleisti paprastai reikalinga bent 10–15 m, o kartais ir 20 m pločio prie griovio esanti žemės juosta. Deja, ne visi ūkininkai sutinka dalį savo laukų palikti tvarkymo darbus vykdantiems specialistams, tad kartais neišvengiama ir konfliktinių situacijų.
Atėjus kalendoriniam pavasariui ir pradėjus tirpti sniegui po truputį pradeda ryškėti įsisenėjusios melioracijos sistemų problemos. Šiemet jos bus sprendžiamos dar intensyviau nei ankstesniais metais. |
Praėję metai už melioraciją atsakingiems Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistams buvo gana įtempti. Iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijos darbams mūsų rajone iš viso skirta 370 tūkst. eurų. Už šią sumą atlikta 12-os hidrotechninių statinių (užtvankų, tiltų ir pralaidų) priežiūros darbų, suremontuota ir išvalyta beveik 19 km griovių, nušienauta 39 km griovių šlaitų, sutvarkyta 12 avarinių gedimų.
Taip pat praėjusiais metais rajonui atiteko beveik 165 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos solidarumo fondo. Už šias lėšas suremontuota ir išvalyta dar 8,5 km griovių bei 1,5 km drenažo rinktuvų, 8 pralaidos bei 79 drenažo žiotys. Iš viso per pastaruosius dvejus metus iš šio fondo mūsų rajonui atiteko 369 tūkst. eurų.
Vilkaviškio rajono savivaldybė iš savo biudžeto taip pat kasmet skiria dalį lėšų melioracijos problemoms spręsti. Praėjusiais metais ši suma siekė 40 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus sutvarkyta net 12 objektų. Didžioji jų dalis – gyvenvietėse arba šalia jų, kur dėl melioracijos įrenginių gedimų vanduo sėmė gyventojų rūsius bei daržus. Šiais metais Savivaldybė panašioms problemoms spręsti yra numačiusi dar daugiau pinigų – 50 tūkst. eurų.
Vilkaviškio rajonui šiemet taip pat atiteks 270 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Už šią sumą toliau bus remontuojami ir šienaujami grioviai, tvarkomi avariniai drenažo sistemos gedimai, vykdoma hidrotechninių statinių priežiūra.
„Gaila, kad valstybės lėšų negalime naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbams. Jos skiriamos tik šalinti gedimus bei palaikyti tvarką“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.
Kurį laiką už melioraciją atsakingų Žemės ūkio skyriaus specialistų gretos buvo praretėjusios. Į užtarnautą poilsį išėjusio darbuotojo vietą tik praėjusių metų spalį užėmė Deimantė Maslauskienė. Iki tol ji dirbo privačiame sektoriuje. Specialistė teigė greitai apsipratusi naujose pareigose ir net nespėjusi pastebėti, kaip įsisuko į darbų sūkurį.
O darbų išties netrūksta. Kaip tik šiomis dienomis rajone turėtų būti pradėti įgyvendinti du Europos Sąjungos remiami melioracijos projektai. Projektui „Vilkaviškio rajono Alvito ir Dailučių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ skirtas 352,6 tūkst. eurų, o „Vilkaviškio rajono Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ – beveik 335 tūkst. eurų finansavimas.
„Už skirtas europines lėšas tvarkysime apie 33 km griovių ir juose esančius melioracijos statinius, taip pat Maldėnų gyvenvietės drenažą. Šioje vietovėje problemos jau įsisenėjusios. Čia esantys drenažo diametrai yra per maži per liūtis iš laukų atitekančiam vandens kiekiui pratekėti, o dėl blogos jo būklės vanduo nuolat užtvindo gyventojų rūsius. Su panašiomis problemomis susiduria ir Klausučių gyventojai, tad tvarkysime ir šio krašto melioracijos sistemą. Kadaise panašiai vargo ir kai kurie Pilviškių seniūnijos Ramoniškių kaimo gyventojai. Jų problemas pavyko išspręsti“, – kalbėjo L. Inkratienė.
Alvito ir Dailučių kadastrinėje vietovėje darbus vykdys UAB „Transvada“ iš Elektrėnų, o Klausučių ir Šiaudiniškių krašte dirbs UAB „Šakių hidrotechnika“.
Net ir sutvarkius kai kurias melioracijos sistemas rajone bus išspręsta tik dalis problemų. Didelės dalies melioracijos statinių būklė bloga ne tik mūsų rajone, tačiau ir visoje šalyje. Daug metų veikiantis drenažas funkcionuoja gana prastai, nuolat žmonėms kelia įvairių rūpesčių. Mūsų rajone bene prasčiausia melioracijos sistemų būklė yra Serdokų, Alvito, Patilčių, Girėnų, Daržininkų, Matlaukio, kai kuriose Pilviškių ir kitų seniūnijų kadastrinėse vietovėse.
Galbūt išspręsti įsisenėjusias problemas padėtų melioracijos fondas, apie kurio sukūrimą jau kalbama bemaž 5–6 metus. Besikeičiantys žemės ūkio ministrai šią idėją vis iškelia į prioritetų sąrašo viršūnę, tačiau jos įgyvendinti iki šiol taip ir nepavyksta. L. Inkratienė svarstė, kad toks fondas būtų naudingas daugeliui žemdirbių, tačiau kyla klausimas, ar visi jie sutiktų prie jo prisidėti. Mūsų rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistų žiniomis, dalis žemdirbių į šią idėją žiūri gana skeptiškai, tačiau yra ir ją palaikančiųjų.
„Bet kokiu atveju ūkininkai turėtų būti suinteresuoti, kad melioracijos sistemos sklandžiai veiktų, negestų. Juk dėl to jie gauna tiesioginę naudą! Aišku, žemdirbiams svarbu galimi melioracijos fondo prioritetai bei kryptys. Mūsų rajone yra nemažai ūkininkų, kurie patys savo laukuose tvarkosi melioracijos sistemos gedimus. Dalis iš jų šiam tikslui net turi nusipirkę ekskavatorius“, – pasakojo Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.
Tie, kurie neturi lėšų patys tvarkyti melioracijos sistemų gedimus, įprastai pagalbos kreipiasi į Savivaldybės atstovus. Praėjusiais metais Žemės ūkio skyriaus specialistai sulaukė 28 gyventojų prašymų suremontuoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Reikia pabrėžti, kad prašymai priimami visi, tačiau į ne visus juos atsižvelgiama. Pagal įstatymus už valstybines lėšas galima tvarkyti tik tuos rinktuvus, kurių skersmuo yra didesnis nei 12,5 cm. Be to, prieš tvarkant kokį nors objektą, Savivaldybės administracijos specialistai privalo gauti valstybės inspektoriaus leidimą. Šis įvertinęs situaciją nustato, ar tam tikra gyventojo iškelta problema turi avarinio gedimo požymių.
Keleto prašymų jau sulaukta ir šiemet. Tirpstantis sniegas vis labiau išryškina rajono melioracijos sistemos bėdas.
„Daugiausiai prašymų sulaukiame pavasarį, kai tik ūkininkai išvažiuoja į laukus, bei rudenį, jau nuėmus derlių. Kol kas sunku pasakyti, kiek gyventojų skundų sulauksime šiais metais. Dar reikia palaukti, kol atslūgs upėse vanduo. Galbūt tuose laukuose, kuriuose dabar telkšo didelės balos, jos greitai susigers į žemę. Pagal žiemą buvusį sniego kiekį, šiemet vandens laukuose nėra daug. Tai lėmė ir faktas, kad nebuvo didelio įšalo. Be to, dveji ankstesni metai buvo gana sausi, tad žemė įsisavino trūkstamą drėgmės kiekį. Įprastai sausais metais drenažo vamzdžius užkemša gilyn besiskverbiančios ir vandens beieškančios krūmų ir žolių šaknys. Jei šie metai bus lietingi, problemų dėl melioracijos įrenginių galime turėti itin daug“, – prognozavo L. Inkratienė.
Šiais metais numatyta itin daug melioracijos darbų, tad prašoma supratimo ir pakantumo tų ūkininkų, kurių laukuose jie vyks. Remontuojant griovius įprastai atstatomi jų projektiniai parametrai: iš griovio vagos pašalinamos grunto sąnašos, augmenija ir įvairūs kliuviniai, išvalomos drenažo žiotys, metro pločiu nuo griovių šlaitų ir pagriovių išnaikinami krūmai, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. Išvalytam gruntui paskleisti paprastai reikalinga bent 10–15 m, o kartais ir 20 m pločio prie griovio esanti žemės juosta. Deja, ne visi ūkininkai sutinka dalį savo laukų palikti tvarkymo darbus vykdantiems specialistams, tad kartais neišvengiama ir konfliktinių situacijų.
Galerija: Žemės ūkio skyrius
Publikuota: 2021-03-10 16:04:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|